Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios bei įdomios informacijos apie Lietuvos kultūros paveldą. Portalo turinyje rasite kultūros vertybių registro suvestinę, interaktyvią neprižiūrimų kultūros paveldo objektų svetainę, dingusių Lietuvos kilnojamųjų vertybių sąrašą, nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų stebėsenos rezultatus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų suvestinę, inventoriaus duomenų suvestinę, kultūros paveldo departamento individualios apsaugos reglamentus, paveldotvarkos programos rezultatus. „Atviri duomenys – viešojo sektoriaus ateitis, todėl džiaugiamės, kad Kultūros paveldo departamento darbuotojų žinių, įgūdžių ir pastangų dėka galime atverti visuomenei vis daugiau su kultūros paveldu susijusios informacijos“, – sakė Kultūros paveldo departamento l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Robertas Motuzas.…
Vilniaus oro uosto rinkliavų pokyčiai: ženkliai didėjant sąnaudoms – Europos oro uostai ir oro bendrovės peržiūri kainodarą
Dar nuo praėjusių metų vidurio su visomis oro bendrovėmis pradėti derinti ir nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigalioję naujieji Vilniaus oro uosto rinkliavų dydžiai yra padiktuoti per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugusių įvairių sričių kaštų, o minėti mokesčiai oro bendrovėms sostinės oro uoste nebuvo keisti dar nuo 2018 metų. Vienos iš oro bendrovių viešai išsakyti planai dėl pakoreguotų rinkliavų dydžių mažinti savo veiklos apimtis – esminės įtakos Vilniaus oro uosto veiklai ir siekiamiems rodikliams neturės, tokie veiksmai tiesiog primena agresyvią derybinę poziciją ir viešą spaudimą. Teigiama, kad šiuo metu atsiranda galimybės kitoms oro bendrovėms didinti savo rinkos dalį, pervežamų keleivių skaičių šiame oro uoste. Teigiama, kad daugelis Baltijos regiono,…
Prezidentas lankėsi parodoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pirmadienį lankėsi parodoje „Ryšiai / Kizuna“, skirtoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti. Pasak šalies vadovo, ši paroda – puiki proga apžvelgti bendrą Lietuvos ir Japonijos istoriją, kultūrinius, diplomatinius ir politinius ryšius bei pasisemti įkvėpimo naujoms bendradarbiavimo idėjoms. „Lietuva ir Japonija paminėjo 100-mečio santykių sukaktį ir verčia naują bendros istorijos puslapį“, – pabrėžė Prezidentas. Šalies vadovas akcentavo Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės svarbą, bendrus iššūkius saugumui ir paramą Ukrainos žmonėms. Prezidentas bendravo su parodos organizatoriais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. Renaldu Gudausku ir Japonijos ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje Tetsu Ozaki ir padėkojo už šią iniciatyvą stiprinti dvišalius ryšius.…
Didelės mažos šalies perspektyvos: lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius
Lietuvoje pirmasis lazerio spindulys nušvito vos prieš 56 metus, o šiandien lietuviški lazeriai eksportuojami į žymiausius pasaulio mokslo ir didžiausius pramonės centrus visame pasaulyje – Europos Sąjungą, JAV, Kiniją, Japoniją, P. Korėją ir kitas šalis. Įdomu tai, kad būtent lietuviai sukūrė ir vieną galingiausių lazerių pasaulyje. Kaip mažai valstybei pavyko greitai ir sėkmingai įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje? Apie lazerius pasakoja kitais metais garbingą 30-metį minėsiančios bendrovės „Light Conversion“ atstovas, direktoriaus pavaduotojas Donatas Podėnas. Vilniečiai visai nesenai šventė pagaminę 2000-ąjį PHAROS femto-sekundinį lazerį. Šis žymi ilgą nuolatinio pirmojo femto-sekundinio lazerio tobulinimo kelionę. Šviesos technologijų kryptį diktuoja rinkos poreikiai Donato Podėno teigimu, bendrovė savo veiklą pradėjo kurdama ir gamindama femto-sekundinius prietaisus mokslininkams, panaudojus…
Antrus metus iš eilės – augantis Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas
2022 m. „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirti 62 balai iš 100 galimų ir 33 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 12 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Lyginant su praėjusiais metais, Lietuvos KSI padidėjo 1 balu ir Lietuva pakilo 1 pozicija aukščiau vertinant tiek tarp ES, tiek tarp pasaulio šalių. Stebint pokyčius nuo 2012 metų – Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas išaugo 8 balais. „Antrus metus iš eilės augantis Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas rodo, kad taikomos antikorupcinės politikos formavimo ir antikorupcinio sąmoningumo didinimo priemonės kuria teigiamą pokytį valstybėje ir visuomenėje. Vis daugiau institucijų vadovų imasi lyderystės kurti korupcijai atsparią aplinką savo organizacijose, o gyventojai – vis labiau…
Į tvarumą investuojančios gamybos įmonės renkasi ne vien aplinkosaugos iššūkius
Tvarumas yra aktualus visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, tačiau kuo didesnis verslas – tuo daugiau dėmesio tvarumo srityje jis sulaukia iš suinteresuotųjų šalių. Po padidinamuoju stiklu dėl aplinkosaugos iššūkių atsiduria gamybos veiklą vystančios įmonės. Pasak tvarumo specialistų, dažnos gamybos įmonės kelias į tvarumą prasideda būtent nuo poveikio aplinkai įvertinimo, tačiau neturėtų vien tuo apsiriboti. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 skirtingų sričių gamybos įmonių grupių, nemažai jų dar tik žengia pirmuosius žingsnius tvarumo link. Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) informacijos apie tvarumą teikimo direktyva, nuo 2026 m. dalis šių įmonių privalės kasmet teikti ataskaitas, atskleidžiant finansinius ir nefinansinius tvarumo tikslus. „Toms įmonėms, kurios dar nėra pradėjusios tyrinėti tvarumo srities, dabar…
Augalinio sausio iššūkis baigėsi: dalyviai pasakoja apie maloniai nustebinusius mitybos pokyčius
Šiemet rekordinį dalyvių skaičių Lietuvoje pritraukęs augalinio sausio iššūkis baigėsi, tačiau daugelis bendruomenės narių žada augalinės mitybos taisyklių laikytis ir toliau. Kaip dalyviams sekėsi visą mėnesį valgyti vien augalinės kilmės maistą, pasakoja visuotinių mitybos pokyčių siekianti organizacija „Gyvi gali“ ir prekybos tinklas „Lidl“. Visą sausio mėnesį vykęs augalinės mitybos iššūkis kvietė visuomenę prisidėti prie aplinkos saugojimo, gyvūnų gerovės ir sveikesnio gyvenimo būdo. Prisijungdami prie iššūkio – pasaulyje geriau žinomo, kaip „Veganuary“, o „Lidl“ dar vadinamo „Augalausiu“ – dalyviai jau dešimtą kartą iš eilės pasiryžo metus pradėti mėnesį vartodami tik augalinės kilmės maistą. „Net ir iššūkiui pasibaigus daugelis dalyvių puoselėja aplinkai ir gyvūnams palankesnius mitybos įgūdžius. Susipažinę su augalinio maisto įvairove,…
Novatorius pataria: kaip išsirinkti tinkamą automobilį?
Prekybos rinka priklauso nuo ekonominės situacijos bei gyventojų pajamų ir išlaidų. Šiuo metu situacija sudėtinga – specialistai vis garsiau kalba apie ekonomikos sąstingį, ragina susilaikyti nuo nebūtinų, didelės vertės pirkinių, tarp kurių – ir automobiliai. Situacija automobilių rinkoje taip pat pakankamai kebli, nes nusprendus įsigyti naują transporto priemonę gali tekti laukti pusę metų ar net ilgiau. Tai lemia, jog traukiasi ir antrinė automobilių pardavimo rinka, nes neįsigijus naujo automobilio, vairuotojai ilgiau eksploatuoja turimą senąjį arba nusprendžia įsigyti naudotą. Į ką derėtų atkreipti dėmesį, kad netektų nusivilti? Degalų kainoms nemažėjant – rinktis varomą benzinu ar dyzelinu Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesoriaus doc. dr. Vido Žuraulio,…
Pernai gamtos stichijos sukėlė nuostolių už 313 mlrd. JAV dolerių
2022 m. pasaulyje įvyko 421 gamtos stichijos reiškinys, o jų bendra žala skaičiuojama 313 mlrd. JAV dolerių, rodo pasaulinės draudimo brokerės „Aon“ atlikta analizė. Mažiau nei pusė (132 mlrd. JAV dolerių arba 42 proc.) šių nuostolių buvo apdrausti ir net 75 proc. draudimo išmokų teks apsidraudusiems Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje daugiausia nuostolių sukelia tokie gamtos reiškiniai, kaip škvalai, liūtys bei smarkūs snygiai – jų padaryta žala vienam objektui siekia 50 tūkst. eurų ir daugiau. Draudikai 2022-uosius vadina penktais pagal draudiminių nuostolių dydį metais per visą draudimo istoriją. Didžiausių nuostolių sukėlusiu įvykiu tapo JAV nusiaubęs uraganas „Ian“, kurio sukeltos žalos dydis vertinamas iki 55 mlrd. JAV dolerių. Dar 4 mlrd. JAV…
Europos šalių ir Europos Parlamento užsienio reikalų komitetų pirmininkai pasisako už specialaus tarptautinio tribunolo įsteigimą Rusijos agresijos nusikaltimo Ukrainoje kaltininkams
2023 m. sausio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Pirmadienį, sausio 30 d., Europos šalių parlamentų ir Europos Parlamento užsienio reikalų komitetų pirmininkai priėmė bendrą pareiškimą „Dėl būtinybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn už Rusijos tarptautinius nusikaltimus Ukrainoje“. „Džiaugiuosi, kad Baltijos šalių iniciatyva ne tik Europos Parlamentas, bet vis daugiau Europos nacionalinių parlamentų paremia specialaus tribunolo idėją. Įveikiame dar vieną tabu – Putino režimo nebaudžiamumą, kurį anksčiau kėlė tik Baltijos šalių atstovai, o dabar jau iš esmės palaiko daugelis laisvų ir demokratinių šalių politikų. Putino ir jo sėbrų agresijos Ukrainoje nusikaltėlių teismas tampa tik laiko klausimu – ne ar, bet kada tai įvyks“, – pabrėždamas specialaus tribunolo dėl Rusijos agresijos nusikaltimų Ukrainoje…