• Įvairenybės

    Kada laikoma, jog vartotojas yra visiškai atsijungęs nuo centralizuoto patalpų šildymo?

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir UAB „Kauno energija“ dėl mokesčių už šilumos energiją. Vartotojas gavo UAB „Kauno energija“ raginimą sumokėti už suvartotą šilumą. Vartotojo teigimu, patalpos niekada nebuvo šildomos, todėl vartotojas prašė VERT įpareigoti UAB „Kauno energija“ anuliuoti neteisingai jam priskirtą apmokėti sumą. UAB „Kauno energija“ teigimu, patalpos buvo šildomos. Patalpų šildymas buvo laikinai nutrauktas dėl remonto darbų, tačiau įrodymo, kad vartotojas pilnai įgyvendino visišką atsijungimo procedūrą, nėra. VERT nustatė, jog patalpos buvo prijungtos prie UAB „Kauno energija“ centralizuotos šildymo sistemos ir joms šildyti buvo tiekiama šilumos energija. Patalpos buvo laikinai atjungtos nuo įmonės ir pastato šildymo sistemų dėl remonto.         Laikino remonto metu nebuvo planuojama…

  • Įvairenybės

    VERT vartotojo naudai išsprendė ginčą su UAB „Elektrum Lietuva“ dėl mokesčių už gamtines dujas

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir UAB „Elektrum Lietuva“ dėl mokesčių už gamtines dujas. Vartotojas prašyme nurodė, kad deklaravo gamtinių dujų skaitiklio rodmenis UAB „Elektrum Lietuva“ interneto svetainėje, tačiau dėl nežinomų priežasčių deklaracija nepavyko. Gavęs sąskaitą už gamtines dujas vartotojas pastebėjo, kad mokėtina suma yra tik už pastoviąją dalį, todėl kreipėsi į UAB „Elektrum Lietuva“ dėl sąskaitos koregavimo, tačiau įmonė to neatliko. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) taip pat nesutiko atlikti perskaičiavimo. Įprastai nedeklaravus gamtinių dujų skaitiklio rodmenų yra pritaikomas vidutinis suvartojimas, tačiau šiuo atveju tai nebuvo įgyvendinta. Vartotojas prašė VERT įpareigoti UAB „Elektrum Lietuva“ teisingai apskaičiuoti mokėjimą už suvartotas gamtines dujas. Vartotojui, sudarius dujų pirkimo-pardavimo…

  • Verslas

    Prekybos tinklas „Iki“ pristato nuosavu prekės ženklu pažymėtą elektroninę parduotuvę

    Sparčiai atsinaujinantis prekybos tinklas „Iki“ pristato nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę, kurios asortimentą sudaro daugiau kaip 9,5 tūkst. prekių. Užsakymai 5 didžiuosiuose šalies miestuose pirkėjams pristatomi iš „Iki“ parduotuvės per 1 val. arba pirkėjo pasirinktu kitu laiku. Pasak Andrej Pometko, prekybos tinklo „Iki“ skaitmeninių kanalų departamento vadovo, sprendimas atidaryti nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę priimtas siekiant supaprastinti apsipirkimą ir pasiūlyti pirkėjams geresnę apsipirkimo patirtį. „Į elektroninės prekybos sritį žengėme dar 2019 m. spalį, kai pradėjome bendradarbiauti su prekių pristatymo startuoliu „LastMile“ ir pasiūlėme pirkėjams galimybę įsigyti produktų internetu. Prieš metus, 2021 m. rugsėjį, sėkmingai užbaigėme „LastMile“ įsigijimo sandorį. O šiemet nusprendėme atverti ir „Iki“ prekės ženklo elektroninę parduotuvę. Manome, kad…

  • Verslas

    Kaip plauti indus pigiau – rankomis ar indaplovėje?

    Elektros energijos kainoms augant, ieškome būdų, kaip mažinti namuose esančių elektros prietaisų naudojimą. Tačiau vienas prietaisas būtent naudojamas padeda taupyti pinigus: tai – indaplovė. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ dalijasi naudingomis praktinėmis žiniomis, kaip efektyviai naudoti indaplovę, ir sumažinti ne tik sunaudojamo vandens, bet ir elektros sąskaitas. „Išaugusi infliacija visiems atnešė naujų iššūkių, todėl nuolat ieškome būdų, kaip padėti mūsų pirkėjams juos spręsti. Nėra vieno stebuklingo sprendimo, todėl siūlome visokeriopas priemones: tęsdami kampaniją „Kainų kaina“ išplėtėme būtiniausių kasdienio vartojimo prekių už ypač mažą kainą krepšelį, taip pat dalijamės naudingomis praktinėmis žiniomis apie galimybes mažinti išlaidas namuose. Pavyzdžiui, sumaniai naudojant indaplovę, ši sutaupys ir laiko, ir pinigų“, – sako „Maxima“ Komunikacijos ir…

  • Verslas

    Apžvelgė valgymo darbe įpročius: skiriamės nuo latvių bei estų, maistas padeda motyvuoti ne tik darbuotojus

    Sparčiai keičiantis darbo kultūrai Lietuvoje, šalyje pritaikant vis daugiau Vakarų Europoje jau įsišaknijusių gerųjų praktikų, neatsilieka ir maisto vartojimo įpročių kaita. Kaip rodo maisto pristatymu ir tarpininkavimo paslaugomis užsiimančios technologijų bendrovės „Wolt“ duomenys, ant stalo dažniausiai atsiduria kuo sveikesnis maistas, vis daugiau dėmesio maisto kultūrai darbe, bendriems pietums bei kitoms veikloms skiria ir patys darbdaviai. Personalo valdymo specialistė tai mato ir kaip galimybę sustiprinti kolektyvą ar net pritraukti reikalingus darbuotojus. Išsiskiriame dėmesiu sveikatai Nors Lietuvoje tradiciniais ir itin populiariais patiekalais laikomi cepelinai su spirgučiais ir grietine, taip pat šiuo garnyru paskanintas kugelis ir bulviniai blynai, tačiau realybė biuruose yra visai kitokia. Nors maistą užsakantys darbdaviai ir mėgsta palepinti savo darbuotojus…

  • Transportas

    Lietuvos oro uostai elektros vartojimą mažina bene visose veiklos grandyse: plėtros projektuose svarbu efektyvumas

    Keleivių ir skrydžių srautams kai kuriais atvejais net viršijus iki pandemijos buvusį lygį, Lietuvos oro uostai tęsia esminių infrastruktūros projektų vykdymą. Infrastruktūros plėtra derinama su efektyvumu, o vienas esminių rodiklių – kryptingas elektros vartojimo mažinimas. Skaičiuojama, kad vien Vilniaus oro uoste elektros sąnaudas (kWh bendrą kiekį) jau pavyko sumažinti 16 proc., lyginant 2019 ir 2022 metų pirmųjų pusmečių rezultatus. „Šiuo metu turima infrastruktūra Vilniuje nėra pritaikyta turimam keleivių srautui.  Kelia iššūkių ir senų pastatų pritaikymas naujiems aplinkosauginiams standartams. Be to, ji ne iki galo tenkina ir keleivių patirties rodiklius, kurie kritiškai svarbūs tam, kad išplėstume Lietuvos pasiekiamumo žemėlapį, taip pat pritrauktume naujas oro bendroves bei naujas kryptis. Oro uostams keliami…

  • Verslas

    RRT skelbia 2022 m. II ketv. pašto rinkos duomenis

    Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia pašto rinkos 2022 m. II ketvirčio duomenis. RRT duomenimis, bendrosios 2022 m. II ketvirčio pajamos sudarė 61,9 mln. Eur ir, palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, paaugo 7,8 proc. arba 4,5 mln. Eur. Daugiausia pajamų, 48,4 mln. Eur, gauta už pašto siuntinių siuntimą – 2022 m. II ketvirtį jos sudarė 78,3 proc. visų bendrųjų pašto sektoriaus pajamų. Pagrindiniai pokyčiai pašto paslaugos rinkoje 2022 m. II ketvirtį: Per 2022 m. II ketvirtį iš viso išsiųsta 20,9 mln. pašto siuntų (1,6 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, ir 9,3 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. II ketvirčiu). 2022 m. II ketvirtį toliau matoma…

  • Verslas

    Pagalba pramonei: iš dalies bus kompensuojamas lietuviškos kilmės gaminių persertifikavimas

    Siekdama padėti  lietuviškos kilmės gaminių gamintojams pakeisti gamyboje naudojamas žaliavas ir komponentus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš dalies kompensuos tokių gaminių persertifikavimo išlaidas. Tam numatyta 1,5 mln. eurų.  „Nuolat ieškome būdų padėti verslams spręsti šiandien kylančius globalius iššūkius. Dėl Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje  ir trinkančių tiekimo grandinių gamybos įmonėms tenka keisti gaminiams naudojamas žaliavas ar komponentus, o gaminius – persertifikuoti. Todėl parengėme naują priemonę, kuri leis verslui amortizuoti neplanuotas sąnaudas ir užtikrins veiklos tęstinumą“, –  sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Dėl finansavimo  pagal priemonę „Lietuviškos kilmės gaminių persertifikavimas“ galės kreiptis visi ūkio subjektai, kurie veiklą vykdo apdirbamosios pramonės sektoriuje. Prioritetas bus teikiamas tais atvejais, kai keičiamos žaliavos buvo gaunamos…

  • Studijos

    Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu

    Nors inžinerinių ir technologinių specialybių darbuotojų poreikis Lietuvoje kasmet auga, besirenkančių studijuoti šias disciplinas skaičius stovi vietoje. Valdžios atstovams svarstant, kas padėtų pakeisti situaciją, inžinerijos ir technologijų ekspertai įvardija bene pagrindinę problemą – atotrūkį tarp to, kaip tikslieji mokslai mokomi mokyklose, ir kaip jie veikia realiame gyvenime. „Mokyklose laikomasi griežtos dalykinės konstrukcijos – ugdymo planai vis dar pririšti prie išgrynintų dalykų, atskirai chemija, fizika, biologija, nors pasaulis vis dažniau juda jų integracijos link. Žmonės baigia mokyklą, manydami, kad chemija yra tam tikro tipo uždaviniai, kuriuos jis sprendė mokykloje. Be abejo, fundamentalios žinios, mokslų pagrindai yra būtini, tačiau dėl koncentracijos vien į juos atsiranda takoskyra, šie dalykai tampa nepatrauklūs ir per…

  • Studijos

    VDU Botanikos sode – paskaita apie uogas ir jų degustacija

    Rugsėjo 14 d. 15.30 val. VDU Botanikos sode vyks šeštoji atvirų universitetų ciklo paskaita „Uogos iš VDU Botanikos sodo: sveikatinančios savybės ir panaudojimas“. Paskaitą ves VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė ir VDU doktorantė Paulina Martusevičė. „Kalbėsime apie įvairias uogas, kurių didžiausios kolekcijos yra sukauptos VDU Botanikos sode. Kai kurios rūšys (sodinė šilauogė, paprastoji ir stambiauogė spanguolės) jau yra plačiai pripažintos tiek pasauliniu mastu, tiek ir mūsų šalyje. Tačiau kitos (melsvauogis sausmedis, paprastasis putinas, gausiažiedis žilakrūmis, margalapė aktinidija ir kt.) dar išsamiai tiriamos, pristatomos plačiajai visuomenei. Pomologijos mokslo sektoriuje vykdomi išsamūs genetiniai, biocheminiai tyrimai, o pastaruoju metu taip pat vykdomi intensyvūs uogų perdirbimo ir jų…

Privatumo politika