The energy crisis in the European Union has significantly changed the window of opportunity for European energy. 2022 has seemingly reversed Europe’s aspirations to transform its industry and become environmentally neutral in a short period of time. Countries have re-opened their coal industries, some are preparing to heat their cities waste fuel oil in the winter, and electricity prices are jumping to unprecedented records. And now Bloomberg publishes the article with the title “The Future of Shipping Is … Sails?” But this is a superficial impression. European industry is not that weak to be pushed back in this way, even during such an acute crisis. Today we see many manufacturers…
„Citus“ analitikai paskaičiavo, kiek sutaupė būstus anksčiau rezervavę klientai
Dešimtąjį gimtadienį švenčianti nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovė „Citus“ nepaisant apibrėžtumų vykdo savo įsipareigojimus klientams, tęsia ir sėkmingai užbaigia projektus. Būsto kainoms toliau kylant, „Citus“ analitikai skaičiuoja, kad klientai, sudarę preliminarias sutartis prieš 1–2 metus, lyginant su dabartinėmis pasiūlos kainomis, „sutaupė“ ne vieną milijoną eurų, o būsto kainos per tą laiką Vilniuje ir Kaune išaugo apie 50 proc. – tai pinigai, kuriuos sutaupė nusprendę investuoti anksčiau. Vertindami skaičius ekspertai pataria būstą pirkti tuomet, kai jo reikia, nes klausantis patarimų „palaukti“, po kurio laiko gali paaiškėti, kad pralošėte. „Citus“ direktoriaus Manto Galdiko teigimu, pastaraisiais metais būsto įperkamumas svyravo nežymiai. Dabar jis šiek tiek suprastėjo ir grįžo į 2018 metų lygį, kai…
Tyrimas: lietuviai yra labiau linkę pirkti prekes ir paslaugas iš įmonių, remiančių Ukrainą
Apie 60 proc. lietuvių yra prisidėję prie paramos Ukrainai, bet gerokai aktyviau tai darė karo pradžioje nei dabar. Tačiau 6 iš 10 tautiečių ir šiuo metu yra labiau linkę įsigyti prekių ar paslaugų iš įmonių, remiančių Ukrainą, bei tokiu būdu prisidėti prie pagalbos karo niokojamai šaliai. Tokius duomenis atskleidė „Bucha.app“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Karas tapo kasdienybe 30 proc. gyventojų teigia rėmę Ukrainą (teikę finansinę paramą, savanoriavę, rėmę daiktais, apgyvendinimu ir pan.) karo pradžioje, tačiau dabar visiškai neberemiantys. 22 proc. lietuvių teigia pradžioje Ukrainą rėmė daugiau, dabar mažiau. Nuosekliai Ukrainą remia apie 10 proc., o visiškai neremia – 38 proc. tautiečių. „Apklausos duomenys patvirtino prielaidą, kad bėgant laikui karas…
Kas apibrėžia kompensacijas vartotojams už sukauptą, tačiau nepanaudotą pagamintos elektros energijos kiekį?
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir UAB „Ignitis“ dėl kompensacijos už sukauptą, tačiau nepanaudotą pagamintos elektros energijos kiekį. Vartotojas nurodė, kad nesutinka su UAB „Ignitis“ apskaičiuota kompensacija už sukauptą, bet nepanaudotą pagamintos elektros energijos kiekį. Vartotojo manymu, apskaičiuota kompensacija yra gerokai per maža. Vartotojas prašė VERT įpareigoti UAB „Ignitis“ už jo sukauptą ir nepanaudotą elektros energiją sumokėti pagal rinkos kainą, kurią UAB „Ignitis“ taiko elektros energiją perkantiems vartotojams, bet ne mažesne negu vartotojo sutartyje nurodyta kaina, arba sukauptą kiekį perkelti į tolesnius metus. Išnagrinėjusi ginčo aplinkybes, VERT nutarė, jog teisės aktai nenumato galimybės gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį, viršijantį į elektros tinklus…
Istoriniam Vilniaus centrui ir Kernavės archeologinei vietovei – valdymo planai, užtikrinsiantys vertybių išsaugojimą ateities kartoms
Kultūros ministro Simono Kairio įsakymu pradedamas rengti Kernavės archeologinės vietovės valdymo planas. Jau netrukus taip pat bus pradėtas rengti ir Vilniaus istorinio centro valdymo planas. Šie planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms ir prisidės prie darnaus vystymosi tikslų. Valdymo planai – tai specifinė strateginio valdymo priemonė, skirta sutelkti valstybines institucijas, savivaldybes, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes bendram vertybės išsaugojimui, taip pat – nustatyti priemones šiam tikslui pasiekti. Patvirtinti valdymo planai privalomi visoms į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoms vertybėms, tačiau iki šiol nė viena jų Lietuvoje tokio plano neturėjo. Tam, kad valdymo planai būtų rengiami sparčiau, šių metų gegužę kultūros ministras patvirtino valdymo planų rengimo gaires, o pernai vasarą buvo…
Susitikime diskusijų festivalyje BŪTENT Įkvepiančios Lietuvos erdvėje!
Finansų ministerija diskusijų festivalyje „Būtent!“ Įkvepiančios Lietuvos diskusijų erdvėje jau šį penktadienį, rugsėjo 2-ąją, 18.30 val. lauks visų, kurie norės susipažinti su ateities žaliosios pertvarkos, švietimo kokybinės transformacijos, skaitmeninimo vystymosi veiklomis. Nuo idėjos apie „Naujos kartos Lietuvą“ iki pirmųjų apčiuopiamesnių rezultatų ir veiksmų plano praėjo metai, tad jau turime ką papasakoti bei esame atviri išgirsti ir kitus. Sudalyvaukite „Naujos kartos Lietuva“ viktorinoje Pramogų erdvėje ir laimėkite prizus. Po diskusijos kviečiame paskanauti „Naujos kartos Lietuvos“ pirmojo gimtadienio torto. Iki susitikimo Birštone! Diskusijos programa(moderuoja Rasa Tapinienė) 18.30 Diskusijos įžanga 18.35 Saugus žaliasis pasaulis naujajai kartai (Neringa Janukonytė) 18.38 Pradėti ir planuojami projektai energetinio saugumo užtikrinime (Gintarė Skaistė) 18.48 Ugdymo įstaigų kokybė naujajai kartai (Umberto…
Augant pajamoms EWA didins dividendus
Pirmąjį šių metų pusmetį AB EAST WEST AGRO pardavimų pajamos siekė 19,60 mln. eurų (2021 m. I pusmetis – 16,88 mln. eurų). Pelnas prieš mokesčius siekė 1,05 mln. eurų (2021 I pusmetis – 0,94 mln. eurų), pastarųjų 12 mėnesių EBITDA siekė 3,35 mln. eurų (2021.06.30 – 3,36 mln. eurų) 2022 metų pirmojo pusmečio apžvalga Sudėtingos 2022 metų gamtinės sąlygos turėjo neigiamos įtakos derliaus kokybei, tačiau Lietuvos ūkiams pavyko užauginti apie 20% daugiau pagrindinių kultūrų derliaus negu 2021 metais, ~ 7.5 mln. tonų. Aukštesnis derlingumas ir rekordinės produkcijos supirkimo kainos leidžia prognozuoti ūkių pajamų augimą, tačiau žemės ūkio produkcijos savikainą ženkliai didina išaugusios trąšų, kuro ir darbo jėgos kainos. Žemės ūkio technikos rinka 2022 metais išlaiko…
Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Aukštos studijų ir nuomos kainos studentams yra beprotybė“
2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Liko tik kelios dienos iki mokslo metų pradžios. Baigiantis vasarai sulaukdavau ne vieno skambučio iš alytiškių dėl brangaus aukštojo mokslo Lietuvoje. Lietuvoje vis dar tenka matyti skirtingas pažeidžiamas socialines grupes: jos tvarkingos, vienur skurdo nėra, kitur – deja. Vieni paėmę paskolas moka už daugiabučių renovacijas, kiti nerenovuoja, nes taupo vaikų studijoms, įvairiems išaugusiems mokesčiams ir pan. Studijų kainos Lietuvoje: Studijuoti ekonomiką KTU kainuoja 2704 eurus per metus. Medicinos studijos stojantiems kainuoja 5135 Eur metams, aukštesniuose kursuose – 6572 Eur (LSMU). Šeimos turi veržtis diržus arba palydėti savo vaikus į oro uostus, kur valstybės padeda. Dar viena galimybė – imti paskolas,…
Nekilnojamojo turto plėtotojas „Pro Kapital Group“ įsigijo Vilniaus kolegijos pastatą sostinės centre
Vieno pirmaujančių Baltijos regione nekilnojamojo turto plėtotojų „Pro Kapital Group“ dukterinė įmonė Lietuvoje aukcione įsigijo Vilniaus kolegijos pastatą, esantį Naugarduko g. Įsigijimo sandoris, kurio vertė siekia 6,25 mln. eurų, užbaigtas rugpjūčio 30 dieną. Liepos 5 d. įvykusiame aukcione nekilnojamojo turto vystytojas UAB „Pro Kapital Vilnius Real Estate“ įsigijo Vilniaus kolegijai priklausiusį keturių aukštų, 1957 metų statybos pastatą, kurio bendras plotas siekia 3,4 tūkst. kv.m., kartu su 0,24 ha ploto valstybinės žemės nuomos teise Naugarduko g. 5. Pradinė pastato pardavimo kaina siekė 3,2 mln. eurų, aukcione varžėsi 14 dalyvių. Įsigytą pastatą planuojama pritaikyti gyvenamajai ir komercinei paskirčiai. „Norime išsaugoti šio pastato bei jį supančios aplinkos privalumus ir paveldą, tam skirsime didžiausią…
Daržovių likučių puota: ekspertų patarimai, kaip juos sunaudoti iki paskutinio kąsnio
Bent 400 gramų – tokį kiekį kiekvienas turėtume per dieną suvartoti daržovių ir vaisių. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja juos valgyti penkis kartus per dieną ir primena, kad daržovių reikia suvartoti daugiau negu vaisių. Skaičiuojant bendrą paros normą, įtraukiamos tiek šviežios, tiek apdorotos daržovės, net suvalgomos su sriuba. Mitybos specialistai primena, kad vartodami daržoves dažnai „už kadro“ paliekame į standartinius patiekalus nepatekusius kotus, lapelius, žieveles, o kartais tiesiog estetinę išvaizdą jau praradusias, tačiau vitaminų vis dar gausias daržo pažibas. „Maximos“ maisto ekspertų teigimu, daržovių likučių išmesti nederėtų skubėti, priešingai – dauguma jų dar gali sužibėti naujuose patiekaluose. Įtraukdami daržoves į kasdienį racioną, užsitikriname gausų mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, karotinų ir ląstelienos…
