Šventės pasibaigė, tačiau skaniai valgyti juk norisi. Jeigu sukate galvą, kaip nustebinti artimuosius ar svečius – vakarienei pagaminkite vilkžuvės. Nors iš pažiūros ši žuvis atrodo labai egzotiška, ją paruošti visai nesudėtinga. Be to, vilkžuvė puikiai dera su pačiais įvairiausiais ingredientais: ir tradicinėmis bulvėmis, ir kuskusu ar kitomis mėgstamomis kruopomis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai pasilepinti nori ne tik prieš šventes, bet ir artėjant savaitgaliui. Jų krepšeliuose atsiduria tiek įmantresni sūriai, mėsos gaminiai, tiek žuvis. Rekomenduojamo kepimo laiko – neignoruokite „Žuvies pardavimai nuosekliai auga. Pastebime, kad lietuviai vis labiau nevengia ir eksperimentų – namuose gamina ne tik nuo seno pamėgtą lašišą, ant stalo patiekti stengiasi ne…
Grilio sezonas skelbiamas atidarytu: šefas V. Blauzdavičius kviečia šiemet kepti viską
Atėjęs pavasaris maisto gurmanus kviečia traukti iš sandėliukų per žiemą ten užsistovėjusius grilius ir kepsnines bei pradėti naują grilio sezoną. Nors kai kuriems grilinimas vis dar asocijuojasi tik su mėsos patiekalais, šefas Vylius Blauzdavičius teigia, kad ant griliaus kepti galima viską. Šalia sultingų šonkaulių ar kiaulienos kumpio galima patiekti ir ant griliaus pagamintas daržoves. „Tik svarbu nepersistengti su prieskoniais ir padažais, o kaip galima labiau išlaikyti originalų kepamo patiekalo skonį. Jei patys nedrįstate eksperimentuoti, įsigykite iš anksto paruoštą produktą, kurį tereikės uždėti ant griliaus ir štai savaitgalio pietūs ant jūsų stalo“, – pataria V. Blauzdavičius. Lietuviai sezoną atidaro šašlykais Pasak šefo, Lietuvoje grilio sezonas tradiciškai pradedamas nuo šašlykų, kurie daugeliui…
Tėvų klaidos vaikams kainuoja sveikus dantis: šiais mitais vadovaujasi daugelis
Jei prieš apsilankydami pas specialistą suaugusieji kartais leidžia sau paieškoti diagnozės internete, kalbai pakrypus apie atžalos sveikatą, įskaitant ir dantų priežiūrą, negali būti net minties vadovautis kažkieno nepagrįsta nuomone. Visgi ši sritis apipinta ne vienu mitu. Vaikų odontologė išskyrė priežastis, kodėl keliais itin populiariais mitais nereikia tikėti, bei pasiūlė alternatyvių sprendimų, iš tiesų naudingų mažiems dantukams. 1 mitas – gydyti pieninių dantų nereikia Tiek profesionali priežiūra, tiek rūpestinga asmeninė pieninių dantų higiena yra privaloma dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia, kol vaikutis mažas, dantys jam padeda atlikti tokias gyvybines funkcijas kaip valgymas ir kalbėjimas, taip pat jie svarbūs bendram žandikaulių ir atramą apatiniam dantų lankui sudarančios alveolinės ataugos vystymuisi. „Nuo pieninių dantų…
Naujagimio odos priežiūros ABC: patarimai, kaip užtikrinti jo sveikatą ir komfortą
Mažyliai į mūsų pasaulį atkeliauja be auginimo instrukcijos, todėl naujai iškeptiems tėveliams kyla begalė klausimų. Vienas jų – kaip tinkamai pasirūpinti jautria naujagimio oda ir užtikrinti kūdikio sveikatą. Laimei, šioje srityje netrūksta specialistų patarimų, padėsiančių pasirūpinti jūsų vaikučio komfortu. Prekybos tinklas „Lidl“ dalinasi patarimais, kaip prižiūrėti naujagimio odą, kokias priežiūros priemones rinktis ir vėliau apsaugoti kūdikio odą nuo diskomforto, bėrimų, odos ligų ir kt. Pirkite išskirtinai kūdikiams skirtus produktus Mažylio oda yra jautresnė ir švelnesnė nei suaugusiojo, todėl pastariesiems skirti gaminiai gali būti ne patys geriausi jūsų mažyliui. Kūdikio oda taip pat yra plonesnė, gležnesnė ir labiau linkusi išsausėti. Todėl būtina pasirinkti odos priežiūros priemonių asortimentą, kuris sukurtas specialiai kūdikių…
Profesorė paaiškino, kodėl vis dar pirmaujame širdies ligų ir mirčių nuo jų skaičiumi
Lietuvoje tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Nuo mirčių gyventojus išgelbėtų optimali rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio cholesterolio kiekio – korekcija, tačiau to pasiekti nepavyksta. Atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad didžioji dalis jų pacientų turi abu šiuos rizikos veiksnius ir tokių pacientų skaičius gydytojų kabinetuose didėja. „Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, dislipidemija savo paplitimu atsilieka tik truputį. Svarbu, kad šių rizikos veiksnių nustatymas yra efektyvesnis nei prieš dešimtį, kadangi vis daugiau žmonių įsitraukia į Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programą, tačiau mirtingumas nuo ŠKL lieka per didelis. Turime pripažinti, kad…
Baltijos šalių tyrimas: darbuotojų emocinė savijauta Lietuvos darbdaviams rūpi labiausiai
Karas Ukrainoje Baltijos šalių gyventojams tapo sudėtingu emociniu išbandymu dar neatsigavus po įprastą gyvenimą pakeitusios pandemijos. Psichologo teigimu, dar nėra žinoma, kiek stipriai karas paveiks žmonių emocinę savijautą, tačiau aišku, jog padariniai neišvengiami. Dėl šių aplinkybių vis daugiau dėmesio darbuotojų emocinei savijautai skiria darbdaviai. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje daugiau darbuotojų nei Latvijoje ir Estijoje jaučia darbdavių dėmesį jų emocinei savijautai. 26 proc. mūsų šalies žmonių teigia, kad jų darbdaviams rūpi darbuotojų emocinė sveikata. Dėmesio jai tvirtina sulaukiantys ketvirtadalis Latvijos ir penktadalis Estijos dirbančiųjų. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu šių metų vasarį „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Emocijos yra mūsų veiklos variklis. Išsekę, jausdami nuolatinę įtampą ar nerimą ne…
Kaip veikia trečios pakopos pensijų fondai ir kaip juose uždirbami pinigai
Augant lietuvių finansiniam raštingumui ir susidomėjimui investavimu, jau beveik 20 metų Lietuvoje egzistuojantį investavimo būdą vis dar apipynę klaidingi įsitikinimai. „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė tikina, kad trečios pakopos pensijų fondus perprasti nesunku – tereikia žinoti atsakymus į kelis pagrindinius klausimus. „Lietuvoje kol kas tik nedidelė dalis žmonių investuoja į trečios pakopos pensijų fondus – 2021 metų pabaigoje jų buvo beveik 80 tūkst. Todėl natūralu, kad didelė visuomenės dalis dar nežino, kas tie trečios pakopos pensijų fondai ir kaip jie veikia. Matome, kad žmonėms trūksta aiškios informacijos, kuri išsklaidytų vyraujančius mitus“, – sako L. Načajienė. Kas yra trečios pakopos pensijų fondai? Trečioji pensijų pakopa yra visiškai savanoriška ilgalaikio investavimo…
Kai skyrybos tampa neišvengiamos
Lietuvoje 2021 metais išsiskyrė penktadaliu daugiau porų, nei 2020-aisiais. Santykius pablogino pandeminė situacija, kai žmonės užsidarę namuose neturėjo galimybės dalyvauti bendruomenės veiklose, atsipalaiduoti už namų sienų. Susikaupę negatyvūs jausmai pirmiausiai išsiliedavo šeimos narių atžvilgiu, o kreiptis pagalbos mažai kas išdrįsdavo. Jei skyrybos tampa neišvengiamomis, tuomet su tuo reikės išmokti gyventi. „Bendrakeleiviai“ ragina nelikti vieniems su savo skausmu. Pas mus „Išėjimo iš skyrybų krizės“ grupės organizuojamos jau 20 metų. Sukaupta patirtis rodo, kad negalima užrakinti savyje skyrybų sukeliamų jausmų. „Skyrybų metu išgyvenamas gėdos, pykčio, šleikštulio, paniekos emocijas reikia paleisti“ – sako psichologas A. Jasiūnas. Jei nepaleisite – tai užnuodys jūsų gyvenimą, neigiamai atsilieps fizinei, psichinei sveikatai ir darbingumui. Psichologas dalijasi, kad…
Įsidarbinę ukrainiečiai mūsų šaliai jau sumokėjo per milijoną eurų mokesčių
Preliminariais duomenimis, Lietuvoje darbą jau rado daugiau nei 5,4 tūkstančio nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro penktadalį į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos. Dirbantys ukrainiečiai mūsų šaliai jau sumokėjo daugiau kaip milijoną eurų mokesčių. „Mūsų šalis priima karo pabėgėlius ir stengiasi padėti jiems kuo greičiau integruotis į darbo rinką. Šiuo metu darbą jau turi kas penktas suaugęs ukrainietis. Dviem trečdaliams jų susirasti darbą ir įsidarbinti Lietuvoje padėjo Užimtumo tarnyba. Mūsų šalies biudžetą dirbantys ukrainiečiai jau papildė daugiau kaip milijonu eurų. Dėkoju darbdaviams, kurie įdarbina į mūsų šalį atvykusius ukrainiečius, ir kviečiu toliau registruoti laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika…
Lietuvoje įkūrė nuotolinę Ukrainos mokyklą – nuo karo pabėgę vaikai galės mokytis pagal ukrainietišką švietimo programą
Rusijos karas Ukrainoje kelia didelių iššūkių nuo jo bėgantiems moksleiviams – jų mokymosi procesas sutriko, o priimti tūkstančius naujų moksleivių sudėtinga ir Lietuvai bei kitoms priimančioms šalims. Reaguojant į tokią situaciją lietuviai ėmėsi iniciatyvos ir įkūrė „Ukrainos mokyklą“ internete (www.ukrainianschool.eu), kurioje nuotoliniu būdu pamokas ves mokytojai iš Ukrainos pagal ukrainiečių švietimo programą. Gyventojai ir socialiai atsakingas verslas prašomi paremti šią iniciatyvą. „Dėl Rusijos invazijos iš Ukrainos pabėgo jau daugiau kaip 5 mln. gyventojų. Skaičiuojama, kad apie 20-30 proc. pabėgėlių – mokyklinio amžiaus vaikai, vien Lietuva jų priglaudė jau apie 15 tūkstančių. Mūsų ir kitų priimančių šalių švietimo sistemoms tai – rimtas iššūkis, nes mokyklų galimybės greitai priimti tiek naujų moksleivių…