2021 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytoms Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms, kurios neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteiktų daugiau įgaliojimų ir paskatintų visuomenę aktyviau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą. „Matome daug neabejingų piliečių, kurie jau šiandien nori eiti kontroliuoti savo gyvenamąją aplinką. Tikėdami, kad visuomenė gali užimti brandžią poziciją, mes norėtume perduoti jai daugiau įgaliojimų, o valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius nukreipti ten, kur reikia daugiausia kvalifikacijos. Tai yra kontroliuoti tas sritis ar objektus, kuriems reikia chemijos, biologijos žinių, ko tikrai negali padaryti kvalifikacijos neturinti visuomenė“, – pastebi aplinkos ministras S. Gentvilas. Išklausę mokymo kursą ir išlaikę testą, neetatiniai aplinkos apsaugos…
Lietuvių kūrėjų dueto Pakui Hardware paroda – tarp svarbiausių Jungtinės Karalystės vasaros parodų
Lietuvių menininkų kolektyvo Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) projektas „Virtualus rūpestis“ praeitą savaitę pateko tarp septynių svarbiausių tarptautinio meno žurnalo „Frieze“ rekomenduojamų vasaros parodų Didžiojoje Britanijoje. Gegužę Baltic šiuolaikinio meno centre atidarytoje parodoje lietuvių menininkai tyrinėja robotų ir skaitmeninių technologijų slaugą būtent tuo metu, kai medicininių paslaugų kokybė ir prieinamumas tapo visuotinai svarbūs. Bendradarbiaudami su architektais Isora x Lozuraityte, Baltic šiuolaikinio meno centro antrojo aukšto salę menininkai transformavo į operacinę primenančią aplinką, kurioje paprastai žmogaus atliekamus veiksmus perima technologijos. Pakui Hardware kuriamoje erdvėje kūnas tampa tik pėdsaku, vis labiau technologijų užvaldomu apvalkalu. Parodą iš dalies inspiravo dailininkės Marijos Teresės Rožanskaitės XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių tapybos kūriniai. …
Lietuvos gyventojų psichologinė būsena dėl COVID-19 pandemijos dar negerėja
Nors situacija Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos gerėja, šalies gyventojai vis dar nerimauja dėl ateities, prasčiau miega ir vis labiau susirūpina dėl savo emocinės savijautos – rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusei apklaustųjų pastaruoju metu padaugėjo nerimo ir streso dėl ateities. Nors nerimaujančių, palyginti su pernai vykdytos apklausos duomenimis, sumažėjo nuo 58 proc. iki 53 proc., pasak draudimo bendrovės BTA Personalo skyriaus vadovės Eglės Radeckienės, pagerėjimas šioje srityje yra gerokai per mažas. „Pandemija buvo ir tebėra nemenkas iššūkis daugumai Lietuvos gyventojų. Neužtikrintumas dėl ateities rodo, kad žmonės jaučiasi nesaugūs: vieni jaudinasi dėl savo ir vyresnių artimųjų sveikatos, kitiems kyla rūpesčių dėl darbo. Nepaisant prasidėjusios masinės vakcinacijos,…
Darbuotojų išlaikymas ir atrankos po pandemijos: ieškoti komandos pastiprinimo reikėtų ir įmonės viduje
Personalo ekspertai sutaria, kad dėl besikeičiančių rinkos taisyklių darbdaviai privalo dar atkakliau stengtis, norėdami pritraukti ir išlaikyti talentingiausius kandidatus. Kokios pandemijos atneštos permainos pastebimos darbuotojų atrankos procesuose ir kodėl svarbu suteikti galimybę augti esamiems nariams, pasakoja „Lidl Lietuva“ personalo vadovė, valdybos narė Sandra Savickienė ir „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas. Pasak personalo atrankos kompanijos specialisto, šiandien kalbant apie darbuotojų atrankas reikėtų vartoti žodį „paieškos“. Jo teigimu, profesionalūs ir motyvuoti darbuotojai karantino metu nesėdėjo rankų sudėję ir, pavyzdžiui, nukentėjus jų sektoriui, nieko nelaukę keitė darbą. „Tie, kurie nori dirbti, yra linkę keisti savo specializaciją, mokytis naujų įgūdžių. Nenuostabu, kad tokie žmonės, net jei pandemijos metu neteko darbo, jau spėjo jį…
Seimo narių Luko Savicko ir Algirdo Stončaičio pranešimas: „Skatindami gyventojus pereiti prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių turime sudaryti sąlygas ją kaupti nepertraukiamai“
2021 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai Seime registruotos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, numatančios galimybę gyventojams, gaminantiems elektros energiją, ją kaupti nepertraukiamai. Taip pat naujame įstatymo projekte siūloma naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą nustatyti 5 metų laikotarpiui bei sudaryti galimybę už šias paslaugas atsiskaityti natūra, t. y. pagaminta ir sukaupta elektros energija, taikant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą, kuris būtų ne didesnis kaip 20 proc. Įstatymo pataisų iniciatoriai Seimo nariai Lukas Savickas ir Algirdas Stončaitis sako, kad toks sprendimas – tęstinė skatinamoji priemonė plėtoti atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstą elektros energijos sektorių ir kuo daugiau gyventojų paskatinti elektros energiją savo reikmėms pasigaminti patiems. „Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos žaliojo kurso įsipareigojimus…
Bodrumo kurortas Turkijoje – kodėl lietuviai taip pamėgo šią kryptį?
Bodrumo pusiasalyje įsikūręs to paties pavadinimo Turkijos kurortas traukia poilsiautojus iš visos Europos. Jį pastaraisiais metais atranda vis daugiau ir mūsų šalies turistų. Kuo šis Egėjo jūros skalaujamos pakrantės uostas taip traukia lietuvius? Kelionių ekspertai atskleidžia priežastis, kodėl Lietuvos keliautojai vis dažniau savo poilsiui renkasi Bodrumo regioną. #1 – Europietiška dvasia Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai mėgsta atostogauti Bodrumo kurorte – tai jo europietiška dvasia. „Elegantiški restoranai ir barai, graži prieplauka, kur prišvartuotos prabangios jachtos, pramogos pagal kiekvieno skonį, dideli prekybos centrai suteikia atostogų pilnatvę, tarsi niekur toli iš Europos nesate nutolę“, – pasakoja Kristina Jankauskienė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovė Turkijoje. Net Bodrumo regiono architektūra turi kažką bendro…
Psichologas M. S. Poškus: prie maisto švaistymo prisideda ir mūsų psichologija
Ar girdėjote posakį „neik į parduotuvę nevalgęs“? Jis ne iš piršto laužtas – mūsų pasirinkimus parduotuvėje ne visada lemia racionalūs sprendimai. Todėl, jausdami alkį, į pirkinių krepšelį greičiausiai prisidėsime daugiau produktų nei planavome ar mums reikia, o vėliau dalis jų gali tiesiog atsidurti šiukšliadėžėje. Aplinkos psichologas Mykolas Simas Poškus sako, kad pirkimo elgsena dažnai yra automatinė, todėl labai lengvai nukrypstame nuo pirminio pirkinių plano. Specialistas dalijasi patarimais, kaip išvengti emocinio ir automatinio pirkimo, o kartu – ir mažiau švaistyti be reikalo nusipirkto maisto. Psichologas sako, kad žmonės kasdieniame gyvenime nėra linkę daug galvoti, tad dauguma pirkimo elgsenos yra grindžiama euristikomis – paprastomis ir veiksmingomis mąstymo strategijomis. „Jei prekė yra akių…
VDI paaiškina: kas yra psichologinis smurtas bei mobingas ir kaip tą atpažinus ginti savo teises
Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt. Mobingas galėtų būti suprantamas kaip jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu. Psichologinis smurtas pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei…
Pirmasis beatliekis miestas Lietuvoje – kada ir kaip?
Per ateinantį dešimtmetį Lietuvos miestų laukia didelės permainos – savo programoje Vyriausybė yra užsibrėžusi padėti savivaldybėms pasiekti neutralų poveikį klimatui iki 2030 metų. Numatyta, kad tuo metu bent vienas šalies miestas turėtų būti beatliekis – tvarus ir draugiškas aplinkai. Ar tai įmanoma? Kad Lietuva per gana trumpą laiką gali pasiekti didelę pažangą, rodo užstato sistemos pavyzdys. Per penkerius metus nuo starto Lietuvoje sistema surinko 2,76 mlrd. vienkartinių užstato pakuočių. Taigi, sėkminga VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) veiklos patirtis galėtų praversti siekiant pertvarkyti Lietuvos miestus į klimatui neutralius ir beatliekius. Svarbu dalintis patirtimi, bendradarbiauti ir šviesti Už sklandžią sistemos veiklą atsakinga ne pelno siekianti įstaiga USAD kartu su partneriais rūpinasi, kad…
Kas pavojingiau, kai laukia operacija – išsekimas ar nutukimas?
Išsekimas arba mitybos nepakankamumas pernelyg nuvertinama grėsmė palyginti su nutukimu, teigia gydytojai. Mitybos nepakankamumas chirurgams yra rimtas iššūkis, didinantis komplikacijų riziką, todėl iki operacijos stengiamasi visais įmanomais būdais optimizuoti paciento mitybą ir kūno svorį. Apie prereabilitaciją – pasiruošimą operacijai – pasakoja bendrosios chirurgijos gydytojas, koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas. Anot kasdien su onkologiniais pacientais dirbančio chirurgo dr. A. Dulsko, statistika rodo, kad bent 50 proc. onkologinių pacientų kamuoja mitybos nepakankamumas. Jį išduoda nebūtinai tik normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI), bet ir perpus ar trečdaliu sumažėjusios suvalgomo maisto porcijos ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį. „Abi patologijos – tiek išsekimas, tiek nutukimas lemia kai kuriuos organizmo pokyčius, kurie…
