Namus gyvenimo centru pavertusi COVID-19 pandemija skatina jiems skirti daugiau dėmesio ir investicijų. Bankų sektoriaus atstovai pastebi, kad pandemijos realijos lemia tai, jog vartojimui imamos paskolos dažniausiai nukreipiamos namų remontui ir atnaujinimui, technikai bei baldams įsigyti. Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška sako, kad susiklostė bendra gana paradoksali situacija, kuomet ir lėšų gyventojų sąskaitose daugėjo, ir buvo aktyviai skolinamasi vartojimui. „2020 metais Lietuvos gyventojų indėliai sąskaitose išaugo penktadaliu, nes dėl pandemijos pasikeitė vartojimo poreikiai, o dėl galiojančių ribojimų bei koronaviruso plitimo grėsmės susitaupė pinigai kelionėms ir kitoms ikipandeminėms reikmėms. Iš kitos pusės, aktyvi ir augimą išlaikiusi šalies nekilnojamojo turto rinka liko patvirtinimu, kad vartotojų dėmesys būstui ir taip aukštu…
VILNIUS TECH rektorius A. Daniūnas: „Turime rengti žmones, kurie kurs Lietuvos ateitį“
Esant sparčiam technologijų vystymuisi, rinkoje reikia vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Pasaulio varomoji jėga – išsilavinimą turintys žmonės, kurie nenustoja kurti. Šiuo metu pasaulyje siaučiant pandemijai, vis daugiau jaunuolių svarsto galimybę – praleisti vienerius metus ir nestoti į aukštąsias mokyklas, o darbo rinka kaunasi dėl žinias ir įgūdžius įvaldžiusių specialistų. Tai tik pablogins esamą situaciją – vis labiau trūks įvairių sričių specialistų. Kaip padėti abiturientams apsispręsti ir rinktis aukštąjį mokslą? Aukštojo mokslo svarba – kokia ji? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektoriaus prof. dr. Alfonso Daniūno teigimu, mokslas, išsilavinimas ir žinios yra tas turtas, kuris savo verte nepalyginamas su jokiu kitu. Pastaraisiais metais jis darosi vis svarbesnis, norint įsitvirtinti visuomenėje.…
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už kūrybinį projektą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Šiemet Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendiją nuspręsta skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto II kurso magistrantei Mildai Gineikaitei už jos bakalauro darbą – kūrybinį projektą „Tarpukario modernizmo ir medžio santykis. Fotografijų serija „Miestovaizdžio balsai“ (vadovas – prof. Romualdas Požerskis). Kompozitoriaus V. Kuprevičiaus stipendija kasmet yra skiriama vienam gabiam ir darbščiam VDU Menų, Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos fakultetų arba Muzikos akademijos magistrantui, tiriančiam Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūrą. Stipendiją 2003-aisiais įsteigė Viktoro Kuprevičiaus sūnus, kompozitorius Giedrius Kuprevičius. „Stipendijos idėja yra išskirti tuos studentų darbus, kurie nagrinėja tarpukario Kauno kultūros reiškinius – mano tėvas tuo metu dirbo atsakinguoju sekretoriumi M. K. Čiurlionio galerijoje ir dalyvavo tautinio meno išsaugojimo ir plėtojimo darbuose.…
Namų atnaujinimas karantino laikotarpiu: misija įmanoma?
COVID-19 pandemija stipriai paveikė Lietuvos nekilnojamojo turto rinką – išaugo ne tik būstų pirkimas, bet ir gyventojų investicijos į jų įrengimą ar atnaujinimą. Apie tai kalbantys specialistai pastebi: įtakos tokiam pokyčiui turi galimybė namams skirti ir daugiau laiko, ir finansų, nes pastaruoju laikotarpiu išlaidos kitiems poreikiams sumažėjo. Visgi, karantinas remonto darbus ir apsunkino, kadangi reikalingas medžiagas parduodančių prekybos vietų veikla yra apribota, o dėl išaugusio profesionalių meistrų užimtumo jų paslaugos pabrango. Specialistai, šiuo metu susiruošusiems įsirenginėti ar atnaujinti būstą, pataria, kaip susiplanuoti sklandų darbų procesą ir išvengti dažnai pasitaikančių klaidų. Nori darbo erdvės ir praktiškumo Karantino įtaka būsto remonto rinkai – nemenka. Taip teigianti interjero dizainerė Brigita Dikevičė priduria: pandemijos…
Sulos skoniu pirkėjai nori mėgautis ne tik pavasarį
Sula – viena iš bundančios gamtos dovanų žmogui. Iš klevų ir beržų ankstyvą pavasarį tekantys syvai yra turtingi vitaminų, mineralų ir kitų vertingų medžiagų. Sula Lietuvoje vartojama nuo seno, tik šiandien vis daugiau žmonių dėl jos vyksta ne į mišką, o į parduotuvę. „Beržų sula yra tarsi lietuviško pavasario skonis. Tradicija mėgautis šiuo gėrimu keliauja iš kartos į kartą. Ne veltui sula Lietuvoje yra pripažintas tautinio paveldo produktas. Tačiau šiandien ne kiekvienas turi noro bei galimybių nuvykti į mišką ir prisileisti šviežios sulos. Be to, reikia tinkamų įrankių, žinių ir įgūdžių, kad leidžiant sulą nebūtų pakenkta medžiui. Tad įsigyti sulos tiesiog parduotuvėje yra saugu, paprasta ir patogu“, – sako lietuviško…
Nepriklausoma Pensijų anuitetų fondo taryba įvertino fondo veiklos pradžią
„Sodros“ Pensijų anuitetų fondas pasirinko inovatyvią investavimo strategiją, kuri gali ne tik garantuoti 1 proc. metinę grąžą, bet ir sudaro prielaidas ateityje tikėtis didesnės grąžos, kuri pavirstų nauda pensijų anuitetų gavėjams, – pastebi Pensijų anuitetų fondo taryba, įvertinusi praėjusių metų fondo veiklą. „Pensijų anuitetų veiklos specifika lemia kelių dešimtmečių investavimo ir išmokų laikotarpį. Atsiželgiant į tai pasirinkta investavimo strategija leidžia didelę dalį lėšų investuoti į akcijas ir toleruoti trumpalaikius jų vertės svyravimus. Be to, investuojama į indeksų fondus su mažomis administravimo sąnaudomis, o tai didina tikėtiną grąžą. Fondas dar nėra didelis, todėl investavimo galimybės kol kas yra ribotos. Nepaisant to, inicijavome diskusijas su pensijų anuitetų mokėtojo specialistais apie konkretesnius investavimo…
Vaistininkų pagyros grilio mėgėjams – vis dažniau kepamos daržovės, vis rečiau maistas virsta angliuku
Vienas ryškiausių pavasario rodiklių – galimybė maistą gaminti lauke. Artėjant savaitgaliui daugelis planuoja maistą kepti ant žarijų. Vaistininkai pastebi, kad nors toks maisto paruošimo būdas nėra sveikiausias pasirinkimas, vis dažniau kepimui pasirenkamos daržovės, laikomasi rekomendacijų ir maistas neperdeginamas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad nepamirštant saiko ir randant sveikesnių alternatyvų – maistas keptas ant grotelių tinkamas mūsų racionui. Pasak sveikatos specialistės, kartais paskanauti maisto gaminto ant laužo nėra blogai, tačiau tai neturi būti dažnas pasirinkimas. „Jeigu stengiatės skirti daugiau dėmesio sveikesnei mitybai arba laikotės dietos, vieną dieną pasilepinę ant laužo keptu maistu savęs per daug negraužkite ir po jos vėl grįžkite prie įprastos mitybos“, – sako vaistininkė. Vis dėlto net…
Keisis priemonių klimato kaitai valdyti planavimas ir administravimas
Aplinkos ministerijos parengtos Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pataisos skirtos veiksmingiau ir sklandžiau planuoti Klimato kaitos programos (KKP) lėšas, reglamentuoti nacionalines išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ir prognozių sistemas, nustatyti reikalavimus transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis ŠESD veiklos vykdytojams, siekiant išvengti šių dujų išleidimo į atmosferą, taip pat atlikti kitus pakeitimus, susijusius su 2021 m. prasidėjusiu ketvirtuoju apyvartinių taršos leidimų prekybos laikotarpiu. Patikslinus įstatymą – jis vadintųsi Klimato kaitos valdymo įstatymu, būtų veiksmingiau planuojamas KKP lėšų panaudojimas. Numatoma jas planuoti ne kasmet, kaip iki šiol, bet trejiems metams. Pagal dabartinę tvarką KKP lėšos naudojamos vadovaujantis kiekvienais metais tvirtinama sąmata. Sąmatos projektą parengia šias lėšas…
Keičiasi „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė
Švedijos koncernui ICA Gruppen priklausančios UAB „Rimi Lietuva“ ryšiams su visuomene pradeda vadovauti Gabrielė Šerėnienė. Šias pareigas ji perima iš Renatos Keršienės, grįžtančios į konsultavimo verslą. Gabrielė Šerėnienė koordinuos „Rimi Lietuva“ ryšius su žiniasklaida, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, įgyvendins tvarumo projektus komunikacijos srityje. Pastaruosius septynerius metus Gabrielė Šerėnienė dirbo gėrimų prekybos bendrovės UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ komunikacijos vadove. Būdama Lietuvos maisto pramonės ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijų valdybų nare ji atstovavo bendrovę žiedinės ekonomikos, pakuočių ženklinimo, ingredientų bei kitais maisto industrijai aktualiais klausimais. Viena svarbiausių jos darbo sričių buvo tvarumo komunikacija ir bendruomenių projektai, tokie kaip „Coca-Cola“ Kalėdų karavanas. Anksčiau ji dirbo su tarptautinės paramos programomis, buvo ryšių su visuomene agentūros bendrasavininkė, žurnalistė įvairiose…
Tyrimas: lietuviai savęs maisto švaistūnais nelaiko, bet kas mėnesį išmeta iki 5 kilogramų produktų
7 iš 10 Lietuvos gyventojų sutinka, kad maisto švaistymas – didelė problema, rodo „Hellmann‘s“ iniciatyva atliktas tyrimas. Kartu, šalies gyventojai save laiko atsakingais vartotojais – absoliuti dauguma jų teigia maisto visiškai nešvaistantys arba vartojantys pakankamai atsakingai. Vis tik gyventojai dar išmeta iki 5 kilogramų maisto per mėnesį, nes respondentams sudėtinga tinkamai planuoti pirkinius, stinga laiko šaldytuvo revizijai bei idėjų receptams iš maisto likučių. Pripažįsta švaistymo problemą Tvarumo ir atsakingo vartojimo tendencijoms visame pasaulyje populiarėjant, Lietuvos gyventojai taip pat pripažįsta maisto švaistymo problemą. „Hellmann‘s“ užsakymu tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta apklausa parodė, kad 68 proc. respondentų Lietuvoje maisto švaistymą laiko dideliu iššūkiu ir tiki, jog kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir imtis priemonių…
