Seimas priėmė naujos redakcijos Želdynų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4383(2), kuriuo nustatomas aiškesnis želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo teisinis reguliavimas, išplečiamos visuomenės galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo ir būti informuotai apie numatomus želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus, įtvirtinami profesinės kvalifikacijos reikalavimai nepriklausomiems želdynų ir želdinių ekspertams, želdynų projektavimo bei želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus atliekantiems asmenims. Įstatymo nuostatos taip pat suderinamos su žemės naudojimą, teritorijų planavimą ir statybos santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Kaip Seimo Spaudos biurui pabrėžė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, šis teisės aktas lauktas jau kelerius metus: „Jo reikalingumą rodo tai, kad jau per daugelį Lietuvos savivaldybių nusirito pasipiktinimo bangos,…
Kovai su klimato kaita ir aplinkos oro tarša – siekis iki 2030 m. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje
Seimas priėmė Alternatyviųjų degalų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-5137(3) ES), kuriuo siekiama sukurti galimybes iki 2030 m. žymiai (iki 15 proc.) padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje ir taip sumažinti neigiamą poveikį klimatui aplinkos oro taršai. Pagal priimtą įstatymą, šio tikslo būtų siekiama nuosekliai didinant transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą, skatinant elektros energijos naudojimą transporte, vykdant alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, didinant netaršių transporto priemonių, registruojamų Lietuvos Respublikoje, skaičių ir nustatant reikalavimus, keliamus viešiesiems pirkimams, atliekamiems transporto sektoriuje. Kaip pažymi šio projekto iniciatoriai, degalų ir energijos suvartojimas transporto sektoriuje nuolat didėja, o atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje…
Įtvirtinta prievolė informuoti apie taikomą prekių kainų sumažinimą
Seimas, 129 balsavime dalyvavusiems parlamentarams vieningai balsavus už, priėmė Civilinio kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-4459(2), kuriomis įgyvendinamos europinės direktyvos, nustatančios pardavėjo pareigą informuoti pirkėją apie prekių kainų sumažinimą (nuolaidas). Kodekse įtvirtinta, kad pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją apie taikomą daiktų kainų sumažinimą. Bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina. Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Tais atvejais, kai daikto kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina yra laikoma daikto kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. Jeigu daiktas buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis daikto siūlymo pirkėjams terminas. Šios dalies nuostatos netaikomos greitai gendantiems…
Net ir pandemijos kontekste „Kalnapilio-Tauro grupės“ pardavimai augo
Augantys „Kalnapilio-Tauro grupės“ pardavimai vietinėje rinkoje, bendrovės gaminamo nealkoholinio alaus populiarumas, eksporto augimas ir rinkai pristatytas naujas prekės ženklas – visa tai lėmė, kad „Kalnapilio-Tauro grupės“ parduotos produkcijos kiekis pernai išaugo 3 proc. ir pasiekė 141,2 mln. litrų. Pardavimo pajamos augo 1 proc. ir pasiekė 66,8 mln. eurų. „Pasaulį sudrebinus pandemijai ir Lietuvoje įvedus karantiną, pokyčių buvo daug. Nežinomybės laikotarpiu, daugiausia dėmesio skyrėme darbuotojų saugumo užtikrinimui ir gaminamos produkcijos kokybės išlaikymui. Dėl vyravusio ekonominio neapibrėžtumo teko skirti nemažai pastangų ir efektyviam kaštų suvaldymui“, – teigė „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Valdas Kirstukas. Pagrindiniai bendrovės prekės ženklai demonstravo gerus rezultatus – alaus pardavimai didėjo 4 proc. Geriausiai sekėsi pagrindiniams prekės…
Echoskopiniai tyrimai – ir sunkių ligų diagnozei, ir profilaktikai
Ką reikėtų žinoti apie echoskopijos tyrimus? Ar jie yra patikimi ir nekenkia žmogaus organizmui? Kaip dažnai juos galime atlikti? Vilniaus „MediCA klinika“ gydytojos echoskopuotojos Rūtos Urmonienės teigimu, šie vidaus organams skirti tyrimai yra saugūs ir prieinami pacientams, todėl yra tinkami tiek gydymo stebėsenai, tiek profilaktikai. Echoskopija, arba ultragarsinis tyrimas – tyrimas, kurio metu naudojamos ultragarso bangos. Tyrimo metu echoskopo daviklis priglaudžiamas prie vandens pagrindo geliu suteptos odos ties tiriamu organu. Davikliu braukant per odą ultragarso bangos nukreipiamos į audinius ir atsispindėjusios grįžta atgal į daviklį. Tuomet jos paverčiamos elektriniais impulsais ir ekrane suformuojamas vaizdas, kurį gali vertinti gydytojas. Atliekant pilvo organų echoskopiją tiriama kasos, tulžies pūslės, kepenų, blužnies, pilvo aortos, inkstų, šlapimo pūslės būklė;…
S. Dariaus ir S. Girėno stadionui bei sporto halei valdyti – koncesijos konkursas
Po rekonstrukcijos atgimstantys Kauno sporto halė bei S. Dariaus ir S. Girėno stadionas užtikrins produktyvesnes ir kokybiškesnes neformaliojo švietimo, sporto ir kultūros renginių bei kitas viešąsias paslaugas. Kauno taryba pritarė sprendimui valdytoją šioms erdvėms išrinkti skelbiant koncesijos konkursą, taip užtikrinant efektyvų jų išnaudojimą. Sudarius ilgalaikę nuomos sutartį, ikoniniai miesto objektai būtų patikėti vienam operatoriui. Ekonomiškas sprendimas Projekto įgyvendinimui koncesijos būdu antradienį pritarė miesto taryba. Konkursas turėtų būti paskelbtas iki šių metų rugsėjo 19 d. Su koncesininku planuojama pasirašyti 15 metų sutartį. Investicijų projektą išnagrinėjusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) išvadoje nurodyta, kad per visą veiklos laikotarpį operatorius galėtų uždirbti apie 16 milijonų eurų. Remiantis investiciniame projekte atliktais skaičiavimais, kasmet miesto…
Viešoji konsultacija dėl Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikos pakeitimo
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teikia viešajai konsultacijai Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikos pakeitimo PROJEKTĄ – pastabas ir pasiūlymus teikite iki 2021 m. balandžio 2 d. (imtinai). Esminiai pakeitimai: gamtinių dujų perdavimo sistemoje numatyti nauji GIPL* (Santaka) įleidimo/išleidimo taškai; išskirti du vidiniai išleidimo taškai (šiuo metu vienas vidinis išleidimo taškas); keičiama pajamų paskirstymo proporcija tarp pajėgumų bei kiekio – 0,9/0,1 (šiuo metu 0,7/0,3), kiekio dedamoji mažinama iki 0,1; tikslinami gamtinių dujų srautų prognozės principai: Metodikoje įtvirtintos prognozavimo prielaidos bus taikomos ne tik pirmiesiems, bet ir antriesiems-penktiesiems reguliavimo periodo metams; numatytas investicijų grąžos koregavimas dėl WACC pokyčio; atsisakyta neaktualių investicijų grąžos neatitikties vertinimo nuostatų; reglamentuota,…
Kviečiame teikti pastabas siūlomiems gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų pakeitimams
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teikia viešajai konsultacijai Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo pakeitimo PROJEKTĄ – pastabas ir pasiūlymus teikite iki 2021 m. balandžio 2 d. (imtinai). Esminiai pakeitimai: papilomai reglamentuotas investicijų projektui gautos Europos Sąjungos (ES) paramos priskyrimas Lietuvos ir ES vartotojams; numatyta, kad patirtos išnuomoto ilgalaikio turto ataskaitinio laikotarpio nuomos išlaidos pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio nuomos sąnaudomis. Šios sąnaudos paskirstomos reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamų kainų paslaugos (produktai), laikantis priežastingumo principo; detaliau reglamentuotas paskirstymo kriterijų sąrašas, siekiant užtikrinti aiškumą rinkos dalyviams; įtvirtinta GIPL* investicijų projekto kaštų-naudos analizės metu nustatyto mokėjimo (kompensacijos) Lenkijos Respublikai vertinimo tvarka;…
VU biologas M. Adomaitis: nereikia tikėtis, kad lietuviška žiema išnaikino invazinius šliužus
Invazinių šliužų, praėjusiais metais tapusių tikru galvos skausmu mūsų šalies sodininkams, tema artėjant šiltajam metų sezonui tampa vėl aktuali. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologo Manto Adomaičio, neabejotina, kad, nepaisant neįprastai pastariesiems metams šaltos žiemos, šie gyviai vėl niokos mūsų sodus bei daržus, todėl jų invazijai reikėtų ruoštis iš anksto. Artėjant šiltajam sezonui, vėl su nerimu pradedame mąstyti apie invazinių šliužų antplūdžius. Priminkime, kas tai per gyvis ir kodėl jis taip niokoja mūsų sodus ir daržus. Lietuva nėra šių šliužų natūrali tėvynė. Ilgą laiką manyta, kad jie kilo iš Luzitanijos srities Pirėnų pusiasalyje. Todėl ir gavo tokį pavadinimą. Bet nauji genetiniai tyrimai parodė, kad jų kilmės vieta greičiausiai yra…
Kaip nešvaistyti maisto ir panaudoti likučius kūrybingai: A. Grigaliūnienės košių receptai
Daugelis išgirdę žodį „košė“ staiga nusikelia į vaikystės prisiminimus ar pagalvoja apie pusryčius, tačiau košė – universalus patiekalas, tinkantis ne tik rytui, bet ir pietums ar vakarienei. Renginių organizatorė, radijo bei TV laidų vedėja, receptų knygos „#agnėsketo ir kiti receptai“ autorė Agnė Grigaliūnienė sako, kad, norint pasigaminti skanią košę, daug pastangų įdėti nereikia – ją galima gardinti jau turimais priedais ir tuo pačiu išvengti maisto švaistymo. Tam pritaria ir prekybos tinklo „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas, įsitikinęs, kad itin svarbu peržiūrėti savo spintelėse ar šaldytuve esančius produktus, sekti jų galiojimo laiką ir nepamiršti jų suvartoti. Tvarka virtuvėje padeda išmesti mažiau Trečiojoje internetinėje „Vis tiek kažkas gausis“ Agnės laidoje…
