Artėjant antrajam karantinui ir užsikrėtusiųjų COVID-19 kreivei kylant aukštyn, gyventojai patiria vis daugiau streso. Visi reaguojame į fizinius ir psichologinius aplinkos veiksnius, vadinamuosius stresorius – šiuo atveju tai karantinas ir baimė susirgti koronaviruso infekcija. Atsakas į tai ir yra stresas. Vienu atveju tai mobilizuoja darbui, iššūkiams – saugotis viruso, paisyti karantino taisyklių. Kitąsyk, ypač užsitęsus tokiai nepalankiai situacijai kaip ši, sukelia lėtinį stresą, kuris jau gali tapti net daugiau kaip 60 proc. visų žmoniją kamuojančių ligų priežastimi. „Žmogaus atsakas į stresą ir skausmą formuojasi dar įsčiose, vystantis vaisiaus smegenims. Todėl, kaip dažnai sakau savo bičiuliams ir pacientams, prieš besilaukiančią moterį turime priklaupę pasiteirauti, kuo galime jai padėti ir kaip palengvinti…
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pritarta įstatymų projektams dėl pensijų indeksavimo
2020 m. lapkričio 4 d. pranešimas žiniasklaidai Socialinių reikalų ir darbo komitetas lapkričio 4 d. posėdyje pritarė Seimo narių pateiktiems Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimams (sujungto projekto reg. Nr. XIIIP-5184(2), kuriais patikslinta socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarka taip, kad ir toliau būtų vykdomas pensijų indeksavimas. Komitete pritarta Vyriausybės pasiūlymui stabdyti pensijų indeksavimą tik tuomet, kai abiejų pensijų indeksavimą lemiančių makroekonominių rodiklių (bendrojo vidaus produkto ir darbo užmokesčio fondo) pokyčiai einamaisiais metais ir (ar) po jų einančiais metais yra neigiami. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pensijų indeksavimas nevykdomas ir tuomet, jeigu yra bent vieno iš pirmiau paminėtų rodiklių neigiamas pokytis (2020 m. prognozuojamas – 1,5 proc. BVP pokytis), todėl nepakeitus…
Lapkritis Vilniuje: išvežami tūkstančiai tonų lapų, saugiai tvarkytis kiemus kviečiami ir gyventojai
Po kojomis čežantys rudeniniai lapai sostinėje vienus džiugina, o tvarkantiems teritorijas – pats darbymetis: vien per pirmą rudens mėnesį surinkta ir išvežta dvigubai daugiau lapų nei pernai per tą patį laikotarpį – 2000 tonų. Ir tai dar ne pabaiga – sostinėje teritorijų tvarkytojai lapus veš dar iki pat gruodžio 15 d. Surinkti lapai keliauja į kompostavimo aikšteles. „Nukritę medžių lapai pirmiausiai renkami viešosiose erdvėse, gatvių važiuojamojoje dalyje, nuo šaligatvių, dviračių takų, taip užtikrinant saugų pėsčiųjų ir dviračių judėjimą. Pernai per sezoną, kuris trunka kone 3 mėnesius, buvo surinkta daugiau kaip 7 tūkst. tonų lapų“, – sako Gintautas Runovičius, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas. Šį rudenį lapus mieste renka bei tvarka rūpinasi trys bendrovės:…
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritaria siūlymui išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai skirti asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių
2020 m. lapkričio 4 d. pranešimas žiniasklaidai Šiandien posėdžiavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisoms (įstatymo projekto Nr. XIIIP-4504), kuriomis siūloma išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai skirti asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių. Dabar ši išmoka skiriama auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų, ir jeigu pagal Ligos ir motinystės…
Pandemija palietė ir saugumo pastatuose ženklinimą
Pandemija palietė visas gyvenimo sritis, o su šiais pokyčiais atsirado ir poreikis keisti informacinius ženklus. Seniau popieriniais skelbimais ar ant grindų klijuojamomis juostomis žymėtą informaciją keičia stacionarūs ženklai, kuriuos verslai gali integruoti į saugumo sistemų visumą. Ekspertų teigimu, tai reikalinga, siekiant suvienodinti ženklinimą visame pasaulyje ir prisitaikyti prie ilgalaikių saugumo pokyčių. Priemonės, užtikrinančios saugumą pastatuose Prasidėjus pandemijai administraciniuose ir kituose viešuose pastatuose tapo būtinas socialinio atstumo ženklinimas. Atsižvelgdama į šį poreikį ir galvodama apie ilgalaikius saugumo pokyčius, energijos valdymo bendrovė „Eaton“ sukūrė nuotolinio ženklinimo simboliką, kuri informuoja žmogų apie būtinybę laikytis socialinio atstumo. „Šioje informacinėje, LED apšviestoje lentelėje, žymimas konkrečioje šalyje rekomenduojamas socialinis atstumas. Ji kabinama viešuose pastatuose, žmogaus akių…
Karantino įtaka: lietuviai ir toliau kepa duoną namuose
Per pavasarinį karantiną dauguma naujai susiformavusių Lietuvos gyventojų įpročių išliko iki šiol. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjų vartojimo tendencijų analizė rodo, kad toliau didėja kepiniams gaminti skirtų maisto produktų paklausa, o duonos ir batonų pardavimai krenta. „Dar pavasarį, kai buvo įvestas karantinas, pastebėjome, kad įvairių rūšių duonos gaminių paklausa sumažėjo. Tai siejome su pasikeitusiais pirkėjų įpročiais ir tuo, kad žmonės parduotuvėse lankėsi rečiau ir daugumą kasdienių maisto produktų – net ir tokių, kaip duona – pasigamindavo patys namuose. Karantino laikotarpiu fiksavome augančius kepimui namuose skirtų maisto produktų – mielių bei kitų tešlos kildinimo priemonių, miltų – pardavimus. Ši tendencija yra išlikusi iki šiol“, – pažymi „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento…
Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai turės valstybinės reikšmės statusą
Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę bei Nemuno deltos Pakalnės ir Rusnaitės upės taps Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais. Susisiekimo ministerijos siūlymui išplėsti tokių kelių sąrašą šiandien pritarė Vyriausybė. „Šie Klaipėdos ir Šilutės rajonuose esantys vidaus vandenų keliai, kuriems šiandien suteikėme valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių statusą, svarbūs tiek šalies, tiek regioniniu atžvilgiu. Čia vyksta intensyvi keleivinė ir pramoginė laivyba, plėtojamas turizmas, šiais keliais naudojasi žvejai. Minėtus vandens kelius įtraukus į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių tinklą bus lengviau užtikrinti laivybos vientisumą ir tinkamas laivybos sąlygas“, – sako susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. Kuršių mariose valstybinės reikšmės vidaus…
Sužvejojo devynis šlakius – susimokės apie 27 tūkst. eurų
Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du asmenis, neteisėtai žvejojusius Šalpės upėje. Kadangi pažeidimas buvo padarytas Veiviržo ichtiologiniame draustinyje, už 9 šlakius padaryta žala žuvų ištekliams – 26 190 eurų. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai šį savaitgalį sulaikė du asmenis, neteisėtai žvejojusius Šalpės upėje, Veiviržo ichtiologiniame draustinyje. Asmenys žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žūklės įrankiais – dviem statomaisiais tinklais (25 m ilgio, 1,8 m aukščio, 70 mm akytumo) ir pagavo devynis šlakius. Šiuo metu pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką vieno šlakio bazinis įkainis – 970 eurų. Kadangi pažeidimas padarytas ichtiologiniame draustinyje, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą bazinį…
Penkioms skirtingų „Maximos“ parduotuvių darbuotojoms nustatytas koronavirusas
Prekybos tinklas „Maxima“ informuoja apie penkis naujus savo darbuotojų susirgimus COVID-19 infekcija. Koronavirusu užsikrėtė darbuotojos Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje ir Mažeikiuose. Įmonės atstovai nurodo, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau tose pačiose „Maxima“ parduotuvėse dirbantys kolegos jaustų COVID-19 infekcijai būdingus simptomus. Parduotuvių ir kitų padalinių patalpos, kur dirbo koronavirusu užsikrėtę darbuotojai, yra atliekama dezinfekcija. „Vis sparčiau šalyje plintant COVID-19 infekcijai stebime ženklesnį atvejų augimą ir tarp mūsų darbuotojų. Fiksuojame dar penkių darbuotojų užsikrėtimus koronavirusu. Viena COVID-19 susirgusi darbuotoja gydosi ligoninėje, kitos – namuose. Su apsirgusiomis kolegėmis palaikome nuolatinį rytį. Darbuotojai, kurie turėjo galimai artimą kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiomis kolegėmis, saviizoliavosi. Konsultuojamės su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir imamės visų rekomenduojamų…
Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus Fausto Latėno mirties
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Fausto Latėno mirties. „Kompozitorių Faustą Latėną mums visados primins daugybė spektaklių ir filmų, kuriuose skambėjo maestro muzika, nuvilnijusi per keletą žemynų, taip garsindama tiek patį kūrėją, tiek Lietuvos vardą. Nors pats kompozitorius jau seniai asmenines preferencijas buvo paskyręs teatro muzikai, jo kamerinė kūryba buvo ir yra mėgstama muzikos atlikėjų. Faustas Latėnas siekiamybe laikė savo muzika palengvinti mūsų būtį, kūryboje nuolat ieškojo naujų formų ir prasmių. Netekome originalaus, darbštaus, talentingo kompozitoriaus, kultūros politikos ir diplomatijos asmenybės, savo gyvenimą pavertusios skambesiu“, – sako ministras M. Kvietkauskas. Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
