Ar žinote, kad kasmet yra pavagiama dešimtys tūkstančių meno kūrinių? Prasidėjus karantinui vagystės dar labiau suintensyvėjo, o žymiausiu praradimu turbūt galima įvardinti Van Gogo kūrinį „Spring Garden“, kuris buvo pasisavintas kovo 30 d. – per 167-ąjį dailininko gimtadienį. Mįslingos tokių kūrinių dingimo aplinkybės kelia nerimą, kad visuomenė jų taip ir nebeišvys. Tai paskatino „Samsung“ surengti virtualią dingusių meno kūrinių parodą „Missing Masterpieces“, kurios metu visi yra kviečiami įsitraukti į jų paieškas. Vien „Interpolas“ yra paskelbęs net 50 tūkstančių meno kūrinių paiešką. Paveikslų dingimo aplinkybės būna išties neįtikėtinos, pavyzdžiui Paul Cézanne paveikslas „View of Auvers-sur-Oise“ dingo 1999-tųjų Naujųjų metų išvakarėse, o jo vagystė buvo išties gerai suplanuota. Vagišiai lipo pastoliais, išdaužė…
„Iki“ tinklas plečiasi – atidaroma 227 parduotuvė
Aktyviai į plėtrą ir atnaujinimą investuojantis prekybos tinklas „Iki“ atidaro visiškai naują parduotuvę Šiauliuose, adresu Lyros g. 5. Pagal naujausius bendrovės standartus įrengta parduotuvė bus 11-oji šiame mieste ir 227-oji prekybos tinkle. „Šiuolaikiškoje parduotuvėje šiauliečiai ras erdvų šviežių vaisių ir daržovių skyrių, vietoje kepamą šviežią duoną bei bandeles. Platų asortimentą pateiksime ir žuvies bei mėsos skyriuose – pirkėjai galės įsigyti tiek šviežių, tiek jau stalui paruoštų keptų ar rūkytų gaminių. Džiaugiamės, kad su kiekviena parduotuve galime būti vis arčiau savo pirkėjų ir nepaisant pandeminės situacijos toliau nuosekliai plėsti parduotuvių tinklą“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė. Šiauliuose parduotuvė veiks 1100 kv. m ploto patalpose, iš kurių prekybinei…
Mados sugrįžta: kodėl kadaise populiarumą praradę sulenkiami telefonai vėl madingi?
Prieš daugiau nei dešimtmetį mobilieji telefonai atrodė visai kitaip nei šiandien. Tuo metu itin populiarūs sulenkiami telefonai priminė geldelę, kurią pravėrus vartotojas rasdavo nedidelį ekraną ir klaviatūrą, o pokalbiui užbaigti užtekdavo telefoną tiesiog uždaryti. Nors dabar tokie prietaisai atrodo tarsi praėjusių laikų reliktas, modernių sulenkiamų telefonų mada grįžta. Apie tai, kodėl šie mobilieji anksčiau buvo pasmerkti išnykti, o dabar vėl atgimsta, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“. „Sulenkiami telefonai ilgą laiką buvo itin populiarūs, tačiau juos, užmigusius ant laurų, nukonkuravo 2007 m. debiutavęs pirmasis „iPhone“. Jis pasiūlė ne tik visiškai naują dizainą, liečiamą ekraną, bet ir analogų neturintį itin patogų telefono valdymą. Ir nors sulenkiami telefonai nebespėjo paskui naująją liečiamų ekranų…
Daugėja prastovas skelbiančių įmonių
Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3699 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų. Nuo antrojo karantino pradžios įmonių, paskelbusių prastovas, padaugėjo daugiau nei 2500. Daugiausiai darbdavių, paskelbusių prastovas, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1083 įmonės), didmeninės ir mažmeninės prakybos (630 įmonių), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (279 įmonės), apdirbamosios gamybos (221 įmonė) sektorių. Pusė darbuotojų (per 15 tūkst.), kuriems paskelbtos prastovos, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus. Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto…
Kaip sumažinti Baltijos jūros taršą plastiku, žino ne tik mokslininkai
Plastiko atliekos – vienas iš didžiausių Baltijos jūros teršalų. Plika akimi matomos šiukšlės ir nematomos mikroplastiko dalelės į Baltiją patenka upėmis, kurios suteka į jūrą iš aplinkinių valstybių. Mokslininkų teigimu, Baltijos jūra yra uždara, o aplink ją gyvena daug žmonių, kurie vartoja vis daugiau plastiko. Taigi, jūros užterštumas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo ir kasdienių įpročių. Baltijos jūros likimas – kiekvieno iš mūsų rankose Kalbėdamas apie Baltijos jūros užterštumą Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas atkreipia dėmesį, kad Baltijos jūra yra uždara, o vandens atsinaujinimas, vykstantis per sąsiaurį su Šiaurės jūra, yra lėtas, todėl visa tarša, patekusi į Baltiją iš įvairių šalių, joje pasilieka. „Reikia labai…
Ukmergiškių šeimos verslas auga ir per sunkmetį: atnaujina įrangą bei skaitmenizuoja gamybą
„ES investicijų projektas, vykdytas pagal priemonę „Regio potencialas LT“, paspartino mūsų augimą. Atsinaujiname daug greičiau, nei planavome“, – konstatuoja įmonės „Antara LT“ projektų vadovas Mindaugas Orlingis. Be to, bendrovė ką tik pasirašė sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) dėl antrojo projekto, iš dalies finansuojamo ES lėšomis. Netrukus šeimos verslas skaitmenizuos gamybos procesus, kurie iki šiol buvo neįsivaizduojami be žmogaus rankų. Po pirmo sėkmingo projekto – žengia į skaitmeninimą Metalo apdirbimo ir biokuro katilų bei šildymo įrangos veiklą Ukmergėje plėtojanti „Antara LT“ ką tik pasirašė sutartį su LVPA ir imsis įgyvendinti projektą pagal ES investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“. Viso projekto vertė 532 tūkst. Eur, iš jų beveik 240 tūkst.…
Dėl kačių padarys viską: „Mars Lietuva“ pradėjo išskirtinio produkto gamybą
Gargždai, 2020 m. lapkričio 13 d. — Gargžduose įsikūrusi maisto gyvūnams augintiniams gamintoja „Mars Lietuva“ turimą žinomų produktų, kaip „Sheba“ ir „Whiskas“, portfelį papildė nauju aukščiausios kokybės segmento produktu „Perfect Fit“. Naujas gaminys, bendrovės teigimu – reakcija į vartotojų, vis daugiau dėmesio teikiančių natūraliai augintinių mitybai, poreikius. „Naujasis mūsų gaminys turėtų būti priskirtas ne vien gyvūnų augintinių maisto, bet ir jų sveikatos bei gerovės kategorijai. Produkto sudėtis sukurta, atsižvelgiant į mokslininkų atliktus tyrimus, susijusius su kačių sveikata – gaminys papildytas įvairiomis sudėtinėmis dalimis, kurios padeda katėms išlikti gyvybingoms bei sveikoms. „Mars Lietuva“ gamybinės linijos ir jas prižiūrinti komanda per itin trumpą laiką pasirengė naujo produkto gamybai. Tai rodo, kad…
Pokyčiai vaikų dienos centruose: kokybiškesnės paslaugos ir tvaresnis finansavimas
Lietuvoje veikia daugiau nei 400 vaikų dienos centrų. Siekiant, kad visuose juose vaikams būtų teikiamos vienodai kokybiškos paslaugos – nesvarbu, ar vaikas gyvena mažame kaimelyje, ar didmiestyje – nuo 2021 metų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojami dienos centrai turės būti akredituoti. Nauja tvarka ne tik užtikrins kokybiškesnes paslaugas vaikams – patys dienos centrai gaus tvaresnį ir stabilesnį finansavimą. Prioritetai lieka tie patys Nors pati akreditacija dienos centrams yra naujovė, pagrindiniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) reikalavimai vaikų dienos centrams išlieka nepakitę. Dar 2015 metais dienos centrams SADM rekomendavo, kad su vaikais dirbtų bent vienas išsilavinimo kriterijus atitinkantis socialinis darbuotojas ar socialinis pedagogas (nebūtinai visu etatu) ir centro darbuotojams…
Keliuose prasidėjo žiemos sezonas – didžiausias dėmesys skiriamas prevencijai
Prasidėjus žiemos sezonui keliuose, AB „Kelių priežiūra” didžiausią dėmesį sutelkia į prevenciją: nepertraukiamai stebima Lietuvos meteorologinė prognozė bei kelių dangos būklė, technika parengta bet kurią akimirką išvažiuoti į kelius. Pasirengimas žiemos sezonui po Kelių tarnybų sustambinimo į 21 padalinį buvo lengvesnis – suvienodinti Kelių tarnybų prižiūrimų kelių atstumai: dabar kiekvienai tarnybai priklauso apie 1000 km ilgio kelių atkarpos. Tai padės užtikrinti vienodai kokybišką priežiūrą visuose valstybinės reikšmės keliuose ir sklandžiau organizuoti darbus. Medžiagos ir technika jau pasiruošti pirmam snygiui „Šįmet atsinaujinome: įsigijome druskos tirpalo laistymo techniką, taip pat 46 naujus barstytuvus. Keliams valyti iš viso paruoša per 600 sunkiasvorių transporto priemonių. Kaip ir prieš kiekvieną žiemą sukalibravome druskos barstytuvus, kad…
Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikime – Prezidentų Tarybos įsteigimas, dėmesys kovai su pandemija
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lapkričio 17-18 dienomis priims darbo vizito į Lietuvą atvykstantį Lenkijos vadovą Andrzejų Dudą. Prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą kovojant su pandemija, vakcinos įsigijimą, regiono saugumo ir gynybos klausimus, strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą, transatlantinius santykius, situaciją ES Rytų kaimynystės valstybėse. „Vizitas vyksta ypatingomis sąlygomis – tiek Lietuvai, tiek Lenkijai kovojant su koronavirusu. Mūsų šalys sutelkusios visus pajėgumus, kad viruso plitimas būtų suvaldytas, o jo padariniai ekonomikai minimizuoti. Turime ES lygmeniu koordinuoti bendradarbiavimą ir priimti sprendimus, kad užkirstume kelią pandemijos plitimui, spręsti dėl vakcinos įsigijimo ir greičiau pasiekti ekonominį atsigavimą“, – sakė Prezidentas. Vizito metu ketinama įsteigti Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų Tarybą. Ši Taryba žymės kokybiškai naują…