Liepos pabaigoje Europos Sąjungos (ES) institucijos pasiekė labai svarbų susitarimą dėl 2021–2027 m. ES daugiamečio 1,074 trln. eurų biudžeto ir dėl naujo, COVID–19 pandemijos padiktuoto, 750 mlrd. eurų dydžio Europos ekonomikos gaivinimo plano. Tačiau ES Parlamente atsirado daug susirūpinimo, kaip numatytos lėšos bus panaudotos: ar tiesiog „pravalgytos“, ar investuotos į ateitį. Todėl liepos 23 d. priimtoje rezoliucijoje Parlamentas ragina pirmenybę teikti investicijoms į Žaliąjį kursą, skaitmeninę darbotvarkę ir Europos nepriklausomybės strateginiuose sektoriuose užtikrinimą. ES institucijos taip pat pabrėžia, kad lėšos turi būti skiriamos ne tik ekonomikai gaivinti, bet ir ateičiai skirtoms investicijoms – ateities kartoms. Visoje Europoje veikiančios bibliotekos palaiko liepos 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją, nes yra susirūpinusios dėl…
Išradingas sprendimas: KTU studijas baigę užsieniečiai diplomus atsiims LR ambasadose
Pasaulinė pandemija pakoregavo ne vieno studento planus. Studijas jie pabaigė nuotoliniu būdu, o tarptautiniai studentai dėl karantino sąlygų savo šalyse nesulaukė progos atsiimti diplomų. Siekdamas įgyvendinti įsipareigojimus užsienio studentams, KTU kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (LR URM) dėl galimybės diplomus tarptautiniams absolventams atsiimti LR ambasadose. Dar birželio pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventams buvo išduoti diplomai ir jų priedėliai, tačiau dalis tarptautinių studentų dar karantino pradžioje išvyko į savo kilmės šalis ir studijas pabaigė nuotoliniu būdu. Tuo metu dėl skirtingų karantino apribojimų įvairiose valstybėse jie neturėjo galimybių atvykti į Lietuvą atsiimti dokumentų, todėl siekdamas padėti absolventams išvengti papildomų sunkumų dėl kelionės į Lietuvą, KTU kreipėsi į LR URM…
Susisiekimo ministerija inicijuoja ilgalaikę programą laivybai Nemunu atnaujinti
Siekdama atnaujinti keleivinę ir krovininę laivybą vidaus vandenų keliais ir ypač Nemunu, Susisiekimo ministerija paskelbė konkursą ilgalaikei laivybos Nemunu atnaujinimo programai (studijai) parengti. Studijos tikslas – numatyti priemones ekonomiškai efektyviai ir darniai keleivinio ir krovininio vidaus vandenų transporto sistemai sukurti. Rengiant šią studiją bus įvertintas keleivių ir krovinių judėjimo poreikis, laivybos kelių būklė, paslaugų lygis ir plėtros galimybės bei išanalizuota galimybė sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio. Taip pat bus įvertinta užsienio šalių praktika modernizuojant ir plėtojant vidaus vandenų infrastruktūrą, valdant ir organizuojant keleivių ir krovinių vežimą. Ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa (studija) padės kurti efektyvią…
Prezidentas laikinai izoliavosi su šeima
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda laikinai izoliavosi su šeima penktadienį po pietų paaiškėjus, kad vienas Prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu. Izoliuotis nurodyta visiems Prezidento kanceliarijos darbuotojams. Laikina atsargumo priemonė bus taikoma iki bus gauti darbuotojo COVID-19 testo rezultatai. Prezidento kanceliarijoje šiuo metu atliekama dezinfekcija. Pranešimą paskelbė: Antanas Manstavičius, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Į „Moterų ralį 2020“ šiemet pateko ne visos
Rugpjūčio 8 d. vyks jau šeštasis „Moterų ralis“. Organizatorių teigimu, dėl karantino šis ralis ypatingas: teko keisti renginio datą, pirmą kartą riboti dalyvių skaičių. Laikantis Vyriausybės nustatyto atvirose erdvėse vykstančių renginių dalyvių skaičiaus apribojimo, „Moterų ralyje“ važiuos apie 1000 moterų ir merginų, 268 ekipažai. „Iki Lietuvoje paskelbiant karantiną, jau turėjome 300 užsiregistravusių ekipažų. Suprantama, dalyvių „nubyrėjo“, tačiau didžiausias iššūkis buvo suvaldyti po karantino į ralį besiregistruojančių moterų srautą. Deja, šiemet vietų yra tik tiek, kiek galima, tad kai kurioms norinčioms registruotis teko atsakyti“, – teigia „Moterų ralį“ organizuojančios VšĮ „Idėjų grupė“ direktorė Neringa Simson. Anot organizatorių atstovės, iššūkiai, kaip valdyti renginio dalyvių srautus, paskatino šiemet į renginį integruoti daugiau naujovių…
Užklijuotos įrenginių kameros: paranoja ar puiki apsaugos priemonė?
Pasaulyje kasdien vyksta begalė išmaniųjų įrenginių kamerų atakų (angl. camfecting), kurių metu siekiama įsilaužti į vartotojų įrenginius ir be savininkų leidimo aktyvuoti jų kameras. Taip programišiai siekia neteisėtai užfiksuoti, o vėliau ir panaudoti vartotojų atvaizdą. Baimindamiesi tokio tipo duomenų vagystės, žmonės imasi apsaugos priemonių, pavyzdžiui, įrenginių kameras užklijuoja lipnia juosta, kad jos, netikėtai aktyvuotos, negalėtų nieko užfiksuoti. Ar ši priemonė tikrai naudinga? Plačiau apie kamerų atakas pasakoja „Bitės Profai“. „Daugiau nei 15 tūkst. privačių, prie interneto prijungtų kamerų, yra itin lengvai prieinamos, rodo „Wizcase“ atliktas tyrimas. Taip yra todėl, kad nemažai jų turi lengvai nuspėjamus apsaugos standartus ir „nulaužiamus“ įgaliojimus. Norint apeiti apsaugos sistemas, dažnai tereikia gauti prieigą prie administratoriaus…
Svarbiausias kriterijus būsto kreditui gauti – pajamos
Po COVID-19 gyventojams vėl pradėjus domėtis būsto kreditavimu, „Luminor” bankas primena, kokios yra pagrindinės sąlygos siekiant gauti kreditą būstui įsigyti. Svarbiausi kriterijai siekiantiems gauti kreditą yra pajamų lygis ir atsakinga skolinimosi istorija, o vienkartiniai greitieji kreditai ar kliento išlaidos loterijos bilietams įtakos banko sprendimui dėl kreditavimo suteikimo nedaro. Kreipimasis dėl būsto kredito – ką bankas nori žinoti apie klientą? Kliento gebėjimas gerai tvarkytis su pasiimtu kreditu yra naudingas ir bankui, ir pačiam klientui. Todėl, prieš suteikiant kreditą, bankas turi išsiaiškinti kliento galimybes jį grąžinti, tik tada bus galima suteikti finansavimą geriausiomis sąlygomis. „Luminor“ banko Klientų konsultavimo centrų vadovė Baltijos šalims Giedrė Blazgienė kalba apie tai, kokia informacija yra svarbi…
Ar kada baigsis burgerių era Lietuvoje?
Vaikų netinkamos mitybos pasekmės tikrai yra skaudesnės, nei mes galime tikėtis Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Tai aktualu kalbant ne tik apie suaugusius. Ne išimtis yra mūsų vaikai, nes šių laikų vaikų ir paauglių labiausia aktualiausių sveikatos problemų kyla dėl jų netinkamos mitybos ir itin mažo fizinio aktyvumo. Aplink begalė greito maisto ir saldumynų pagundų, išsibalansavęs mitybos režimas, vaikai mažai valgo daržovių ir vaisių, atsisako pusryčių ir vietoj to išėjus į mokyklą renkasi greitai pagaminamą maistą, o ne pietus mokyklos valgykloje, nuolat saldžiai bei riebiai užkandžiauja ir, žinoma, mėgsta atsigaivinti saldžiais, spalvotais gazuotais gėrimais. Deja, nekreipiant dėmesio į šiuos vaikų sveikatą…
Dirbtinis intelektas – sritis, kuri savo piko dar nepasiekė
„Daugeliui dirbtinis intelektas (DI) asocijuojasi su filmų brukamais protingais, tačiau pavojingais robotais-mašinomis, keliančiais grėsmę žmonių egzistencijai, tačiau oficiali sąvoka gana greitai nuleidžia ant žemės“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto prof. dr. Tomas Krilavičius ir paaiškina, kad DI – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį. Kitaip tariant, tai kompiuterių mokslo šaka, kuri orientuota į mašinų kūrimą, kurios gali imituoti rutininį, kūrybiškumo nereikalaujantį elgesį. „Dirbtinis intelektas gali padėti išspręsti daug įvairių uždavinių, ypač tokių, kuriuose atliekami panašūs, pasikartojantys veiksmai, reikalaujantys mažai kūrybingumo – pavyzdžiui, balso įrašų transkribavimas, nesklandumų ir gedimų identifikavimas, tikslesnis skalbimo mašinos ar kavos aparato valdymas, prekių poreikio prognozavimas, krovinių pervežimo kaštų prognozavimas, geriausio maršruto…
Apklausa: lietuviai dėl žemesnės kainos renkasi nelegalias paslaugas, nors patys atlyginimą norėtų gauti oficialiai
Valstybinė darbo inspekcija nustato vis daugiau nedeklaruotą darbą dirbančių asmenų. Per pirmąjį šių metų pusmetį jų užfiksuota ketvirtadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 m. „Eurobarometro“ atliktos visuomenės nuomonės apie nedeklaruotą darbą Europos Sąjungoje duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra nurodę, kad pažįsta asmenų, kurie dirba iš dalies ar visiškai nedeklaruodami nei savo darbo, nei pajamų valdžios institucijoms. 3 proc. teigė patys dirbę nedeklaruotą darbą. Nedeklaruotu darbu laikoma bet kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau neįforminta atitinkamose valstybės institucijose ar kitaip neapskaitoma. Šis ydingas reiškinys turi įvairias formas. Tai gali būti nelegalus darbas arba darbas, kuris deklaruojamas iš dalies, t. y. dalį darbo užmokesčio mokant oficialiai, o…
