Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos atsiradę suvaržymai pakeitė ne tik mūsų buitį ar socialinius santykius, bet ir aprangą. Darbas iš namų pamažu tampa norma, todėl oficialių kostiumėlių ir aukštakulnių vietą vis dažniau keičia patogūs sportiniai bateliai ar klasikinės balerinos. Tad į ką atkreipti dėmesį ruošiant spintą šiam sezonui? Žinoma stilistė ir „Deichmann Shoelove“ tinklaraštininkė V. Šaulytė pataria, į kokius avalynės modelius investuoti. „Pandemija supurtė mus visus, tačiau džiugu, kad nepraradome vilties ir noro atrodyti gerai bet kokioje situacijoje. „Instagram“ naujienų laukas nuteikia nuotaikingai ir įkvepiančiai: jame gimė naujas konceptas: karantino stilius. Tai laisvumas, patogumas, ryškios ir spalvotos apsauginės kaukės bei, žinoma, patogi avalynė, kuri tiktų bet kokioje situacijoje. Žmonės…
Koronavirusas pakeitė lietuvių įpročius: iš lėktuvų persėda į automobilius
Dauguma Lietuvos gyventojų ilgąsias šeimos atostogas šiemet ketina praleisti keliaudami automobiliu. Vos 7 proc. apklaustųjų pagrindine atostogų transporto priemone šią vasarą įvardijo lėktuvą. Tokį lietuvių požiūrį į atostogas atskleidė vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Respondentų buvo klausta, kuria transporto priemone šiemet (kaip pagrindine) jie ketina keliauti per ilgąsias šeimos atostogas. Automobiliu į atostogas leidžiasi 7 iš 10-ies 73 proc. apklaustųjų nurodė, kad keliones šiemet planuoja automobiliu, 12 proc. – autobusu ir tik 7 proc. – lėktuvu. Kombinuot kelias transporto priemones žada 3 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Automobiliu dažniau išvykas organizuoja vidutinių pajamų atstovai, maždaug vienodai vyrai ir moterys. Savo ruožtu autobusu kone…
VDI skirtų baudų suma išaugo kone perpus
Šiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI), atlikusi patikrinimus, nustatė beveik 1500 pažeidimų ir už juos skyrė daugiau nei 160 tūkst. eurų baudų. Didžiausia bauda – per 12 tūkst. eurų – skirta už nelegalų darbą. Daugiausia pažeidimų per šių metų pirmąjį pusmetį užfiksuota dėl darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo – daugiau nei 1000. Iš jų dažniausiai nustatyti pažeidimai susiję su netinkama darbuotojų saugos ir sveikatos vidine kontrole įmonėje (22 proc.), netinkamu darbo vietų įrengimu (22 proc.), netinkamai vykdomu darbuotojų instruktavimu (10 proc.), dėl nesaugių darbo priemonių (9 proc.), dėl darbuotojų neaprūpinimo saugos ir sveikatos priemonėmis (6 proc.). Kaip rodo nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai, minėti darbuotojų saugos ir sveikatos…
Dėl COVID-19 apie korupciją pasaulio jaunimo lyderiai diskutuos virtualiai
Rugpjūčio 17 – 22 dienomis vyksta vienuoliktoji tarptautinė „Transparency International“ Skaidrumo mokykla. Tai yra didžiausias tokio pobūdžio renginys pasaulyje, nuo mokyklos pradžios jau subūręs daugiau nei 1200 alumnų. Dėl COVID-19 šiemet 130 jaunimo lyderių iš daugiau nei 60 pasaulio šalių visą savaitę diskutuos, klausys ekspertų pranešimų virtualiai. Savaitės trukmės mokykloje dalyviai lankys intensyvius antikorupcijos kursus, kurių metu sužinos apie korupcijos priežastis ir kartu su mokyklos lektoriais ieškos būdų, kaip siekti daugiau skaidrumo ir pasipriešinti korupcijai kasdieniame gyvenime savo šalyse. Ypač daug dėmesio bus skiriama praktiniams įgūdžiams lavinti, naujausioms antikorupcijos tendencijoms bei iššūkiams, kilusiems pasaulinės COVID-19 pandemijos metu, aptarti, taip pat – kaip įtraukti gyventojus ir įvairių sričių atstovus į skaidrumo…
Kaip prižiūrėti kūno odą po atostogų?
Nors vasaros pabaigoje džiugina įdegusi oda, tačiau tą džiaugsmą apkartinti gali sausos, pašerpetojusios vietos. Jūros vandens, saulės nugarinta oda atrodys gražiai tik tada, kai bus tinkamai prižiūrėta, tikina Jelena Liaudinienė, „Mary Kay“ vazažistė. Nors dažnai pasigirsta mitas, kad dažnai kremais tepant odą įdegis greičiau dings, juo tikėti nereikėtų. Norint turėti lygią, patamsėjusią, bet neišsausėjusią odą, būtina į grožio rutiną įtraukti vos dvi paprastas procedūras ir jų nepamiršti visus metus. „Dažniausiai žmonės pamiršta drėkinimą ir priemones ima tik tada, kai pamato išsausėjusias vietas. Įvairūs kremai gali pagerinti odos būklę, tačiau svarbu, kad tai būtų ne vienkartinė procedūra. Norint turėti gražią, lygią odą svarbu ja rūpintis kasdien, – sako J. Liaudinienė. –…
Susiskaldymas tarp Lietuvos ūkininkų – kas kaltas?
Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo duomenimis (2020-07-01), šalyje registruota beveik 115 tūkst. ūkių. Ūkininkų valdomas bendras žemės plotas sudaro 1 219 920,30 ha, o vidutinis ūkio dydis – 11,22 ha. Lietuvoje, 2019 m. liepos 1 d. duomenimis, vyrauja ūkiai, kurių plotas yra nuo 1 iki 5 ha, tai sudaro 33 proc. visų ūkių. 27 proc. sudaro ūkiai, kurių plotas yra iki 1 ha, 16 proc. – ūkiai, kurių plotas 5–10 ha. Mažiausia yra stambių ūkių: ūkiai, kurių plotas 150–200 ha, sudaro 0,33 proc., 200–300 ha – 0,30 proc., 300–500 ha – 0,17 proc., daugiau kaip 500 ha – 0,05 proc. Natūraliai galima būtų daryti išvadą, kad didžioji dalis…
Renovacija – būdas ne tik sutaupyti, bet ir gyventi kur kas kokybiškiau
Specialistai teigia, kad namo renovacija sietina ne tik su mažesniais mokesčiais būsto išlaikymui, bet ir su papildomomis naudomis: vidaus temperatūros ir drėgmės pastoviu užtikrinimu, pelėsio prevencija, triukšmo mažinimu bei didėjančia nekilnojamojo turto verte, gerėjančia socialine infrastruktūra, besikeičiančiu architektūriniu vaizdu. Efektyvus energijos vartojimas padeda sumažinti jos nepriteklių Per porą pastarųjų dešimtmečių Lietuvoje atsirado ženkli skirtis tarp naujos statybos energiškai efektyvių namų ir didžiosios dalies namų ūkių, kurie gyvena senos statybos būstuose. Senos statybos daugiabučiai neapšiltinti, o šiluma paskirstoma neefektyviai ir netolygiai, dėl techninių priežasčių nėra galimybės butuose reguliuoti šilumą, dalyje pastatų aukštų (viršutiniuose arba apatiniuose) net ir šildymo sezono metu temperatūra nesiekia minimalių higienos normų. Specialistų teigimu, efektyvus energijos vartojimas gali…
XX-ojo tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo tema – tvarumas
Kaune surengtas jau dvidešimtas tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas. Simpoziumas vyksta Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto keramikos dirbtuvėse, kur tarptautinė menininkų komanda kuria meno kūrinius iš kaulinio porceliano. Dėl Covid-19 pandemijos Kaulinio porceliano simpoziumas susiduria su naujais iššūkiais. Užsidarius sienoms, kai kurie dalyviai negalėjo atvykti dėl uždarytų sienų ir privalomos izoliacijos. Pavyzdžiui, menininkė iš JAV Allison Safford dalyvauja simpoziume nuotoliniu būdu. Jos kuriamai meninei instaliacijai reikalingos detalės spausdinamos 3D keramikos spausdintuvu, padedant jaunosios kartos menininkei Uršulei Baužaitei. Nors menininkų kūrybos pristatymai ir paskaitos persikėlė į virtualią erdvę, tačiau su kauliniu porcelianu bus galima susipažinti ir gyvai, simpoziumo parodose ir edukaciniuose užsiėmimuose. Šių metų simpoziumo tema – tvarumas. Menininkai kuria meno darbus,…
Gintautas Jonutis: „Robotai žmonių nepakeis“
Pasaulio Ekonomikos forumo duomenimis, iki 2022 metų 75 milijonus darbo vietų iš žmonių perims robotai bei algoritmai. Kyla klausimas, ar ateityje žmonių darbo jėga taps nebereikalinga? Įvairius darbus atliks tik mašinos? Gintautas Jonutis, dirbantis „Western Union Processing Lithuania“ departamente „Robotics and Intelligent Automation“ teigia, kad tokio scenarijaus tikėtis neverta. Kuo technologijos yra svarbios šiandieninėje darbo rinkoje? Technologijos jau daugybę metų iš pagrindų keičia ir transformuoja darbo rinką. Dar didesni pokyčiai laukia netolimoje ateityje. Mano manymu, technologijų progresas, kaip niekas kitas, daro didžiulę įtaką tam, ką mes vadiname darbu. Koks pagrindinis robotikos tikslas, kuo ji naudinga? Robotikos tikslas – dažnai pasikartojančias užduotis, atliekamas rankomis, perduoti mašinoms. Jos įvairius darbus gali atlikti…
Daugėja pagalbos galimybių studentams, patiriantiems psichologinius sunkumus
Bloga nuotaika, įtampa, nerimas ir nemiga – vis dažniau studentus užklumpantys psichologiniai sunkumai, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai. Pasak jų, akademiniai pasiekimai priklauso nuo psichologinės būklės, o universitetai, siekdami užtikrini aukštą studijų kokybę, kartais per mažai skiria dėmesio studentų psichologinei gerovei. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie studentai, net ir patiriantys psichologinius sunkumus, nedrįsta apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos. Dažnai pagalbos nesikreipia ir rimtų psichologinių sutrikimų turintys ar psichologinėje krizėje atsidūrę studentai. Galiausiai tai tampa viena iš priežasčių nutraukti studijas. Ekspertai ragina universitetus investuoti į psichologinės sveikatos stiprinimo sistemos sukūrimą. Labai svarbu mažinti ir psichologinių problemų stigmatizavimą, taip pat studentus drąsinti ieškoti pagalbos, dažniau ir atviriau kalbėti…