Kultūros ministerijos konkursą dirbti kultūros atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Švedijoje, taip pat vykdant pareigas Suomijoje ir Danijoje, laimėjo Liana Ruokytė-Jonsson. Iš konkurse dalyvavusių devynių pretendentų ji surinko daugiausia komisijos balų. L. Ruokytė-Jonsson kultūros atašė Švedijoje dirbo 1999–2007 metais. 2008–2012 m. ji buvo kultūros atašė Danijoje, kartu vykdydama pareigas Islandijoje i ir Norvegijoje. Konkursą laimėjęs pretendentas gali pradėti eiti pareigas gavęs įstatymų nustatyta tvarka išduodamą asmens patikimumo pažymėjimą ir pritarus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. Kultūros atašė kadencijos trukmė – treji metai, naujos kadencijos Švedijoje, taip pat vykdant pareigas Suomijoje ir Danijoje, pradžia – rugsėjo 1 diena. Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Premjeras reiškia užuojautą dėl G. Ručytės-Landsbergienės netekties
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis reiškia užuojautą dėl muzikės, pedagogės, visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės mirties. „Lietuva neteko neeilinės asmenybės: profesorės, puikios ir talentingos pianistės, daug kartų išugdžiusios pedagogės, dovanojusios savo kūrybą Lietuvai ir jos žmonėms. Reikšmingas G,. Ručytės – Landsbergienės palikimas – labdaringa veikla ir atsidavimas jai. Šios asmenybės nuopelnus liudija ne vienas garbingas apdovanojimas ir pripažinimas. Sunkią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą prof. Vytautui Landsbergiui, Velionės šeimai ir artimiesiems, visai kultūros ir meno bendruomenei“,- sakoma Vyriausybės vadovo užuojautoje. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
Prezidentas reiškia užuojautą dėl Gražinos Ručytės-Landsbergienės mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia nuoširdžią užuojautą mirusios pianistės, pedagogės, visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės artimiesiems. Šalies vadovas pabrėžė, kad G. Ručytė-Landsbergienė nepailsdama kūrė Lietuvą, ne tik augindama ir brandindama naujas muzikologų kartas, bet ir siekdama šalies laisvės ir nepriklausomybės. Sunkiausiomis akimirkomis ji buvo greta savo sutuoktinio, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio, ir tapo reikšmingiausių atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijos įvykių dalyve ir liudininke. „G. Ručytė-Landsbergienė veikė tyliai, bet ryžtingai ir kūrybingai, ir tapo pavyzdžiu, kaip nuosekliais darbais galima nepaprastai daug duoti Lietuvai“, – sakė Prezidentas. Pasak šalies vadovo, jaunystėje į Sibirą ištremta G. Ručytė-Landsbergienė savo gyvenimu pademonstravo, kad užsispyrimas, sunkus darbas ir tikėjimas šviesesne ateitimi padeda įveikti visas…
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis reiškia užuojautą dėl Gražinos Ručytės-Landsbergienės netekties
2020 m. kovo 10 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis reiškia nuoširdžią užuojautą Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, jo artimiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms dėl pianistės, pedagogės ir visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės mirties. „Netekome didžios, nuoširdžios ir tikros asmenybės, savo šiluma palietusios kiekvieną sutiktąjį. Gyvenimą ji paskyrė prasmingiausios muzikos vystymui, o širdį atidavė sunkiausiai gyvenusiems vaikams, taip rodydama nepamirštamą gerumo ir pozityvumo pavyzdį, laikais, kurie Lietuvai buvo kupini iššūkių. Ponia Gražina Landsbergienė atidavė visas pastangas nepriklausomai Lietuvai, jos laisvai visuomenei vystyti. Liekame vieniši, tačiau jos įkvėpti“, – teigia parlamento vadovas. Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Prezidentas: dabar tinkamiausias metas suvienyti ES jėgas kovai su koronavirusu
Kovo 10 dienos vakarą Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) nariai aptarė Europoje susiklosčiusią situaciją dėl koronaviruso plitimo. Konferenciniu skambučiu organizuotas neeilinis Europos lyderių pasitarimas truko kelias valandas. Jo metu EVT nariai apžvelgė koronaviruso situaciją Europos valstybėse, pristatė kovos su virusu priemones savo šalyse ir aptarė koordinuoto ES valstybių atsako poreikį tiek sveikatos apsaugos, tiek ekonomikos srityse. Prezidentas pristatė Lietuvos duomenis apie koronaviruso plitimą ir taikomas jo sustabdymo priemones šalyje, galimą poveikį valstybės ekonomikai. Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu viruso protrūkio neigiamas ekonominis poveikis negali būti tiksliai įvertintas, bet ES valstybėms narėms būtinas koordinuotas, ir greitai kintančią situaciją atliepiantis ES priemonių paketas. Skambučio metu kalbėta…
2020 kovo 10 d. 22.00 val. duomenimis fiksuoti nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai
2020 kovo 10 d. 22.00 val. duomenimis fiksuoti du nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai. Iki šiol Lietuvoje patvirtinti trys koronaviruso (COVID-19) atvejai. Kovo 10 d. 22.00 val. duomenys: Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 3 (1 patvirtintas 2020-02-28 4.00 val., 2 patvirtinti 2020-03-10 22 val.) Paskutiniu etapu ištirta: 9 Šiandien iki šiol ištirta: 6 Per vakar dieną ištirta: 15 Iki šiol iš viso atlikta tyrimų dėl įtariamo koronaviruso: 290 Laukiama rezultatų dėl: bus patikslinta ryte NVSC turimi duomenys apie keliavusius į teritorijas, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje (stebima jų sveikatos būklė): 5567 asmenys Informacija atnaujinta pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos gautus duomenis. ŽINIASKLAIDOS DĖMESIUI: Kovo 10 d. 22 val. patvirtinus dar du naujus koronaviruso (COVID-19)…
Ministras Pirmininkas S. Skvernelis: tegul 1990-aisiais metais tautą vienijusi jėga atgimsta ir šiandien
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiu. „Trisdešimt metų kūrėme Lietuvą nuo pamatų, būdami tiesiogiai už ją atsakingi. Drąsiai įveikdami iššūkius, siekdami įtvirtinti demokratines vertybes, ugdydami laisvą ir pilietišką visuomenę, šiandien pagrįstai galime didžiuotis sėkminga valstybe. Lietuvių vardai skamba garsiausiose pasaulio scenose, kūrybinėse erdvėse, sporto arenose, mokslo laboratorijose, technologijų srityje, palikdami žymų įspaudą ateities kartoms ir įprasmindami praeities kovas už šalies nepriklausomybę. Atiduodami pagarbą Kovo 11-osios Akto signatarams, laisvės kovų dalyviams, Bažnyčios garbę ir orumą gynusiems dvasiškiams, Sąjūdžio dalyviams, visiems Lietuvos piliečiams ir tautinių bendrijų atstovams, kurie atvedė Lietuvą į laisvę, atvėrė įvairiausių galimybių savanorišką pasirinkimą, neturime užmiršti pareigos saugoti tautos unikalumą, ginti jos suverenumą.…
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimas Kovo 11-osios – Nepriklausomybės atkūrimo dienos – proga
2020 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai Trisdešimt nepriklausomybės metų taikiai kūrėme valstybę, lipdėme po trupinėlį, kiekvienas pridėdami savo stiprybės ir meilės. Statėme nuo pagrindų, pasisemdami iš praeities pamokų ir dėdami ateities viltis ir vizijas. Šiandien mūsų Lietuva yra tokia, kuria didžiuojamės. Kurios „Tautiškai giesmei“ suskambus, ranka pati kyla prie krūtinės. Trispalvę ar istorinę vėliavą keliame tikėdami šia šalimi. Už tokią pažangią ir perspektyvią Lietuvą dėkokime jos kūrėjams, visuomenininkams ir patriotams, piliečiams čia ir visur, dėkokime vaikams, kurie auga ir augina Lietuvą. Dėkokime vienas kitam ir sveikinkime artimą. Su švente, Lietuva! Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Vyriausybės kanclerio sveikinimas Kovo 11-osios proga
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis sveikina Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11-osios – proga. „Prieš tris dešimtmečius iškovota pergalė mums primena, kad sutelkę ryžtą ir bendrą valią galime siekti aukščiausių tikslų. Saugokime savyje Kovo 11-osios drąsą! Švęskime Laisvę!“, – sakoma Vyriausybės kanclerio sveikinime. Linkėdami šventiškai sutikti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metį, dalijamės režisieriaus Rimo Bružo sukurta dokumentine apybraiža „Kovo 11-oji po pusės amžiaus prieš 30 metų“. Ją galite peržiūrėti čia. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
JAV senatoriaus Richardo Durbino kalba JAV Senate 2020 m. vasario 25 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖ Gerbiama Pirmininke, žvelgiant į iš esmės vieningą ir demokratinę Europą šiandien nesunku pamiršti, kad ne taip jau seniai Rytų Europa buvo visiškai kitokia. Pusę šimtmečio milijonai žmonių gyveno pavergti Sovietų Sąjungos tironijos ir represijų. Situacija, ypač Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, pradėjo keistis praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje. Kas gi gali pamiršti, kai 1989 m. rugpjūčio mėnesį 2 milijonai žmonių iš šių trijų valstybių susikibo rankomis į 420 mylių besidriekiančią Baltijos laisvės grandinę? Netrukus po to, kitų metų vasario mėnesį, Lietuva surengė pirmuosius po Antrojo pasaulinio karo laisvus rinkimus ir balsavo už pirmąją po karo savo šalies nekomunistinę vyriausybę, o naujai išrinktas parlamentas nedelsdamas balsavo už…