Pasaulyje ekonomika jau daug metų veikia „negalvok – išgauk, gamink, vartok ir išmesk“ principu. Išgaunami gamtos ištekliai naudojami gamybos procese, o gaminiai po tam tikro eksploatavimo laiko tampa atliekomis, kurios kaupiasi sąvartynuose arba mūsų gyvenamoje aplinkoje. Žiedinė ekonomika gali tapti pridėtinę vertę kuriančia ir klimato kaitą mažinančia alternatyva. Žiedinė ekonomika yra kaip alternatyva minėtam principui – skatinimas gaminius vartoti kiek galima ilgiau, o pasibaigus jų eksploatavimo laikui, perdirbimas į naują produkciją leidžia gamyboje išvengti atliekų susidarymo, be to, užtikrina gamtos išteklių bei energijos tausojimą. Taip kuriamas teigiamas ekonominis efektas bei saugoma mus supanti aplinka. Prieš daugelį metų atlikta analizė parodė, kad ES yra priklausoma nuo išteklių, kurie importuojami iš kitų…
Miego apnėja ir nemiga: kada bemiegės naktys tampa grėsme sveikatai?
Kokybiškas ir saldus miegas – geros savijautos, energijos bei pozityvios nuotaikos pagrindas. Nors bemiegių naktų pasitaiko daugeliui, kai kuriems tai tampa kone kasdienybe. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojos neurologės Rasos Stonkutės-Gailienės, nuolat varginantys miego sutrikimai daro žalą organizmui, o ypač – jeigu jie nediagnozuojami ir negydomi. Tiesa, tokias su miego ritmu susijusias ligas kaip obstrukcinė miego apnėja atpažinti patiems gali būti sudėtinga. Vyrams ir moterims priskiriami skirtingi dažniausiai pasitaikantys miego sutrikimai. Neurologės R. Stonkutės-Gailienės teigimu, moterims dažniau būdinga nemiga, o vyrams – obstrukcinė miego apnėja. JAV tyrimų duomenimis, miego sutrikimų dažnėja su amžiumi. Pavyzdžiui, 30–50 metų grupėje sergamumas šiomis ligomis siekia vos 5 proc., tuo tarpu perkopus 50…
Filme „Kelionės namo“ – Amerikos lietuvių akistatos su okupuota tėvyne
Ketvirtadienį Kaune įvyks dokumentinio filmo „Kelionės namo“ peržiūra ir susitikimas su jo režisiere Ramune Rakauskaite. Filme pasakojama nuotaikinga, iki tol kine dar nepasakota istorija apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne. Pasak filmo kūrėjų, tai, ką jautė ir matė atvykstantys – šiandien nepakartojama bei keista. Karo metais priverstiems palikti šalį filmo herojams įstrigo nostalgiški, naivūs tėvynės vaizdiniai ir lūkesčiai. Tačiau atvykus jų laukė kitokia realybė. Filme prisiminimais dalijasi įvairių kartų lietuviai išeiviai, pasakojimams praturtinti režisierė pasitelkia unikalias, sovietmečiu jų filmuotas juostas, nuotraukas. „Kelionės namo“ ne tik pasakoja apie tautiečių nuotykius tuometinėje Lietuvoje, bet ir užsimena apie nevienodą išeivijos požiūrį į šias keliones. Ši grįžimo namo istorija atskleidžia praėjusios epochos…
Naujovė iš ateities: paslaugų kokybę Vilniaus savivaldybė vertins per emocijas
Kaip jaučiatės atėję į Vilniaus miesto savivaldybę ir kokios nuotaikos išeinate – nuo šiandien savivaldybės svečių emocijų pokyčius matuoja Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ROCK projekto komanda. Sostinės pagrindiniame paslaugų centre Konstitucijos pr. 3 įrengti 4 jutikliai, fiksuojantys lankytojų fiziologinius duomenis prie pagrindinių įėjimų į pastatą. „Pilotinio projekto metu bus ne tik naudojami emocijas fiksuojantys jutikliai, bet specialiais algoritmais apdorojus nuasmenintus duomenis bus siekiama suprasti, kaip savivaldybėje teikiamų paslaugų kokybė susijusi su bendra čia esančių darbuotojų, miestiečių bei miesto svečių emocine būkle ir kaip ją lemia žmogų supanti aplinka ir pojūčiai. Tokie tyrimai pasaulyje nėra naujovė, tačiau tobulinant jų atlikimo metodus jie vis tiksliau leidžia realiai…
Pagalba ilgapirščiams: galimybes apšvarinti būstus sukuriame patys
Nuo vagysčių neapsaugotas nė vienas būstas, tačiau kai kuriuose iš jų rizika sulaukti neprašytų svečių kur kas didesnė. Policijos atstovų teigimu, nusikaltėlių akiratyje visuomet atsiduria būstai, turintys silpniausias apsaugos priemones. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė pastebi – parankiausias sąlygas vagystei ir sukurti, ir užkirsti galime patys. Organizuotos vagystės – tik mažuma atvejų Policijos pareigūnai teigia, kad dažniausiai vagys veikia pagal vieną iš vagystės scenarijų. Pirmuoju atveju, veikiama tikslingai ir ilgai planuojant, antruoju – ieškoma atsitiktinių būstų su „silpnosiomis vietomis“. „Kartais nusikaltėliai turi išankstinės informacijos apie konkrečiame būste laikomus vertingus daiktus – dideles pinigų sumas, juvelyriką ir kitas lengvai išnešamas vertybes. Taip veikia organizuotos nusikaltėlių…
Išbėrė nuo naujų džinsų? Vaistininkė paaiškina, kaip to išvengti
Grožis ir sveikata dažnai pastatomi ant skirtingų svarstyklių pusių, todėl renkantis vieną kartais tenka aukoti kitą. Nors aptemptos kelnės daugeliui yra stilingo įvaizdžio dalis, „Eurovaistinės“ sveikatos specialistė sako, kad toks „nekaltas“ drabužis gali būti įvairių sveikatos sutrikimų priežastimi. Vaistininkė Agnė Pociūtė sako, kad nors be aptemptų kelnių dauguma neįsivaizduojame savo spintų, dėvėdami jas turėtume jausti saiką. „Siauros kelnės gali tapti kraujotakos sutrikimo priežastimi. Taip pat aptemptos kelnės ar džinsai aukštu liemeniu gali sukelti rėmenį, nes spaudžia apatinę pilvo dalį ir taip skrandžio sultys paskatinamos kilti į stemplę, be to aptemptų kelnių dėvėjimas gali būti ir virškinimo sistemos sutrikimų priežastimi“, – pagrindines problemas įvardija vaistininkė. Aptempti drabužiai lemia kraujotakos sulėtėjimą, todėl…
Idėjos cepelinų mėgėjams: ką daryti su nuo vakar užsilikusiais didžkukuliais?
Jei tektų sudarinėti mėgstamiausių lietuvių patiekalų sąrašą, jo viršūnėse neabejotinai atsidurtų mūsų nacionalinės virtuvės pasididžiavimas – cepelinai. Tad galimas daiktas, jog ir vakar, vasario 2-ąją, minėtą Pasaulinę cepelinų dieną ne vienas atšventė mėgaudamasis šiuo patiekalu iš bulvių. Apie nemenkstantį cepelinų bei kitų bulvinių patiekalų populiarumą liudija prekybos tinklo „Maxima“ fiksuojamos pardavimų tendencijos, įrodančios, kad bulvės išlieka tarp labiausiai šalies gyventojų perkamų daržovių. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė sako, kad daugelis lietuvių savo mitybos raciono be bulvių neįsivaizduoja, todėl, nepriklausomai nuo metų laiko, šios daržovės visuomet išlieka paklausios ir gausiai perkamos. „Tradiciškai bulvės lietuviams yra artimos daržovės, kurios mūsų mityboje buvo svarbios nuo seniausių laikų. Ir nors šiandien…
Brangaus nekilnojamojo turto valdytojams VMI išsiuntė priminimus
2020 m. vasario 3 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad 2,9 tūkst. gyventojų, turinčių nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, už 2019 metus sumokėjo 1,9 mln. eurų nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM). Mokesčių administratorius ragina pareigingųjų pavyzdžiu pasekti dar per 2,2 tūkst. gyventojų, kurie biudžetui skolingi apie milijoną eurų: pamiršusiems sumokėti VMI išsiuntė priminimus per elektroninę deklaravimo sistemą. NTM deklaracijas brangaus turto valdytojai turėjo pateikti iki 2019 metų gruodžio 16-osios. To nepadariusiems VMI primena, kad NTM deklaracija teikiama e. būdu per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (deklaravimas.vmi.lt), pasirinkus formą KIT715. „Nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, valdytojų daugiausiai…
„Rimi“ pradeda naują lojalumo programos etapą – pirkėjai rinks tik virtualius lipdukus
Laikydamasis aukštų aplinkosaugos standartų bei siekdamas gerinti apsipirkimo patirtį prekybos tinklas „Rimi“ pradeda naują lojalumo programos etapą. Nuo vasario 4 d. lojalumo kampanijų metu pirkėjai galės rinkti tik virtualius lipdukus. Jie skaitmeniniu būdu bus kaupiami „Mano Rimi“ kortelėje – kampanijoms nebebus spausdinami popieriniai lipdukai bei knygelės jiems klijuoti. „Stebėdami kasdienius pirkėjų įpročius matome, jog atsiradus galimybei kaupti virtualius lipdukus, šį būdą mielai renkasi ir naudoja vis daugiau lojalių pirkėjų. Taigi, kitas logiškas žingsnis – pasiūlyti jiems galimybę rinktis dar daugiau aplinkai draugiškų sprendimų, kurie kasdien leistų tausoti gamtos išteklius“, – sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė. Pasak jos, ši naujiena suteikia ir praktinės naudos – daug patogesnį kampanijų…
Europos žmogaus teisių fondas atkreipia dėmesį į tautinių mažumų žiniasklaidos finansavimą
2020 m. sausio 15 d. internete pasirodė informacija, jog Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (toliau – Fondas) konkurso tvarka paskirstė 2020 m. valstybės paramą viešosios informacijos rengėjų projektams. Kaip nurodyta Fondo tinklapyje, konkursui buvo pateiktos 439 paraiškos. Iš Fondo prašoma paramos suma siekė 6 740 719 eurų. Kiekvienos programos paraiškos buvo vertinamos ekspertų grupių, kurias sudarė po penkis ekspertus – patyrusių žurnalistų, mokslininkų, meno ir kultūros profesionalų. Atsižvelgdama į Fondo ekspertų išvadas ir siūlymus, galutinį sprendimą priėmė septynių asmenų Fondo taryba, vertindama projektų originalumą, aktualumą, profesionalumą, jų atitiktį Fondo tikslams. Europos žmogaus teisių fondas (toliau – EFHR) neabejoja Fondo ir ekspertų kvalifikacija ir vertinimo objektyvumu, tačiau nori atkreipti dėmesį į…