Seimo valdyba komandiravo Seimo Pirmininko pavaduotoją Ireną Šiaulienę, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Uzbekistano Respublika grupės pirmininką Valerijų Simuliką ir Seimo narį Kęstutį Masiulį vasario 24–28 dienomis oficialaus vizito į Taškentą (Uzbekistano Respublika). Vizito metu numatoma plėsti tarpparlamentinius ryšius su Uzbekistano Respublikos parlamentu (Olij Medžlisas), stiprinti šalių bendradarbiavimą, akademinius, kultūros, humanitarinius bei verslo ryšius. Seimo delegacija planuoja susitikti su šios šalies valdžios ir verslo atstovais, lietuvių bendruomene, dalyvauti Tarptautinėje švietimo ir karjeros parodoje, į kurią vyksta ir keletas Lietuvos universitetų. Lietuvos parlamentarai į Taškentą vyksta Uzbekistano Respublikos parlamento pirmininko pirmojo pavaduotojo A. Saidovo kvietimu. Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas
Kultūros ministro viešnagėje Berlyne – dėmesys kino industrijai
Vasario 22–24 dienomis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas lankosi Berlyne. Pagrindiniu vizito akcentu tapo 70-asis Berlyno tarptautinis kino festivalis ir jo metu vykstanti Europos kino mugė. Su mugės direktoriumi Matthijsu Wouteriu Knolu kultūros ministras aptarė tolesnes mūsų šalies dalyvavimo šioje mugėje perspektyvas ir jos reikšmę Lietuvai. M. W. Knolo teigimu, Europos kino mugė vertina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių indėlį į Europos kino industrijos plėtrą. Lietuvai, kaip ir daugumai kitų valstybių, tai viena pagrindinių kino mugių. Mūsų šalies pristatymas joje vykdomas jau dešimtus metus. Šiemet Europos kino mugėje registravosi apie 70 Lietuvos kino industrijos profesionalų. Europos kino mugėje ministras M. Kvietkauskas susitiko ne tik su mūsų šalies, bet ir kaimyninių valstybių…
Verslo skatinimo programos „Wise Guys Fintech 3“ dalyviai savo pajamas padidino 2 kartus
Finansinių technologijų centre „Rockit“ Vilniuje startavusi verslo skatinimo programa „Wise Guys Fintech 3“ sėkmingai finišavo technologijų konferencijoje „TechChill“ Rygoje. Čia startuoliai investuotojams pristatė savo produktus, kurių verslo idėjos apima tokias sritis, kaip pinigų srautų valdymas, nekilnojamo turto platformos, nuotoliniai asmens identifikavimo sprendimai. Verslo idėjų vystymui startuoliams prireikė beveik 70 darbinių sesijų ir 130 konsultacijų su tarptautiniais mentoriais. „Pastaruosius keturis mėnesius turėjome išskirtinę galimybę dirbti kartu su startuoliais Vilniuje. Konsultavome komandas ir matėme, kaip drąsios idėjos pamažu įgauna pagreitį. Startuoliai kartu su visa mentorių komanda pasiekė apčiuopiamų rezultatų: komandas papildė daugiau kaip 10 naujų narių, jos turėjo daugiau kaip 250 susitikimų su potencialiais klientais bei investuotojais, visų startuolių pajamos per šį…
Netinkama mityba gali atimti regėjimą – ką valgyti, kad to išvengtumėte?
Tyrimais įrodyta*, kad dėl netinkamos mitybos gresia ne tik nutukimas, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, bet ir regėjimo ligos ar net visiškas apakimas. Gausus perdirbtos mėsos, kepto maisto ir cukraus vartojimas gali privesti ne tik prie antrojo tipo cukrinio diabeto, bet ir tokių regėjimo ydų kaip glaukoma, katarakta, su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracija (AMD) ir diabetinė retinopatija, kuri yra viena iš pagrindinių žmonių aklumo priežasčių. Kaip to išvengti? Praėjusių metų pabaigoje šios temos diskusijas paskatino atvejis Didžiojoje Britanijoje, kai 17-metis paauglys apako ir prarado didelę dalį savo klausos dėl netinkamos mitybos, kurią sudarė tik greitas ir perdirbtas maistas. Pasirodo, organizmui trūkstant būtiniausių vitaminų ir mineralų, berniukui išsivystė opinė neuropatija. Tokią…
Sutelktinio finansavimo platforma Profitus peržengė 10 mln. eurų ribą
Sutelktinio finansavimo platforma Profitus nuo veiklos pradžios 2018 m. rugpjūtį finansavo paskolų verslui už daugiau nei 10,5 mln. eurų. Viso platforma padėjo finansuoti 59 nekilnojamojo turto projektus Lietuvoje. Lietuviško startuolio įkūrėja Viktorija Vanagė džiaugiasi, kad alternatyvus finansavimas užima vis didesnę reikšmę skolinimosi sektoriuje ir tuo, kad lietuviai vis labiau supranta, kad sąskaitoje gulinčius pinigus reikia įdarbinti. „Per šį trumpą 1,5 metų laikotarpį tapome vienais iš rinkos lyderių ir galime ne tik verslui pasiūlyti alternatyvų finansavimą, bet ir kiekvienam net neturint didelio kapitalo įdarbinti pinigus vos nuo 100 Eur į nekilnojamąjį turtą“, – teigia Profitus įkūrėja ir vadovė. Profitus platforma skaičiuoja turinti daugiau nei 5700 registruotų investuotojų bendruomenę, kuri jau uždirbo…
Sostinės savivaldybė trečius metus skiria stipendijas tyrinėjantiems Vilniaus istoriją
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia prisidėti prie sostinės istorinio pažinimo ir kviečia mokslininkus bei tyrėjus dalyvauti konkurse istorijos tyrėjų stipendijai gauti. Tikimasi, kad trečius metus iš eilės skiriamos stipendijos mokslininkams paskatins ir toliau puoselėti Vilniaus miesto tapatybę, pakvies domėtis Vilniaus miesto istorija, taip kuriant istorinės atminties gyvybingumą. Šiemet stipendijoms skirta 20 tūkst. eurų. Stipendijos šiemet ir vėl bus skiriamos Vilniaus miesto istorijos tyrimams pagal 2020 metų patvirtintas tyrimų temas. Paraiškas kviečiamos teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei tyrėjų organizacijos. 2020 metais stipendija (-os) bus skirtos tyrimams, nagrinėjantiems šias temas: Vilniaus parkų…
„Brexitas“ įvyko. O kas toliau laukia e. parduotuvių?
Su sausiu baigėsi ir 47-erius metus trukusi Jungtinės Karalystės (JK) narystės Europos Sąjungoje (ES). Klausimą „kas toliau“ sau uždavė daugybės sričių atstovai, o siuntų bendrovės ir jų paslaugomis besinaudojantys žmonės ir įmonės – ne išimtis. Dėl pasitraukimo iš dabar jau dvidešimt septynių Europos valstybių ekonominės ir politinės bendrijos JK gyventojai apsisprendė dar 2016 metais, įvykus referendumui dėl šio klausimo. Tačiau nuo tada ilgai vilkintas procesas įgavo pagreitį, kai rinkimuose daugumą laimėjo Boriso Johnsono partija. Juodžiausio scenarijaus grėsmė lieka Didžiausias pavojus laukė, jei JK būtų išstojusi iš ES be susitarimo, t. y., derybų dėl to, kokiomis sąlygomis bus palikta Europos Sąjunga. Tai reiškė, kad nuo numatytos dienos JK iškart būtų nebepriklausiusi…
Vilnius kuria ateities mokyklas – kas trečioje veiks „FabLab“ dirbtuvės
Vilnius tęsia inovacijų ir verslumo ugdymo lyderystę mokyklose: šiais mokslo metais atidaroma 14 naujų „FabLab“ kūrybinių dirbtuvių, kuriose moksleiviai gali kurti, išradinėti ir mokytis autentiškoje įveiklinančioje aplinkoje, aprūpintoje šiuolaikiška gamybos įranga. Vaikai konstruoja, modeliuoja, projektuoja, gamina įvairius gaminius, modelius, maketus ar prototipus ir net steigia bendroves. Tokios dirbtuvės labai paskatina jų verslumą, kūrybiškumą, domėjimąsi technika bei technologijomis. Įkūrus visas naujas dirbtuvės, sostinėje jų veiks 35 – kas trečioje mokykloje. „Vilniaus miestas mokyklose siekia išauginti kūrybiškus, verslius ir technologiškai išmanius vilniečius bei turi planą, kaip tai padaryti. Neįtikėtinai džiugu, kad Vilnius toliau lyderiauja ir tampa pavyzdžiu kitoms savivaldybėms – šiuo metu esame vieninteliai Lietuvoje, kurie savo mokyklose jau porą metų diegia…
Dr. K. Popovas apie afrikinį kiaulių marą: Tik valdžios ir verslo bendradarbiavimas gali apsaugoti nuo šios nelaimės
Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta Europoje. Vasario pradžioje pranešta apie pirmąjį AKM protrūkį Graikijoje. Virusas pastebimas jau 11-oje Europos šalių. Dr. Konstantinas Popovas pažymi, kad AKM skaudžiausiai atsiliepia kiaulininkystės industrijai, kurią gali „suparalyžiuoti“ ir atnešti milijoninius nuostolius. Pasak Rusijos mokslininko, tik valdžios ir verslo bendradarbiavimas gali apsaugoti nuo šios nelaimės. „AKM užsikrėtusių gyvulių kol kas galimybių išgelbėti nėra, todėl turėsime išmokti gyventi su šiuo maru. Skaudžiausiai kiaulių maras atsiliepia verslo sektoriui, valdančiam didžiuosius kiaulininkystės ūkius. Rizika, kad juos gali pasiekti virusas – didelė, galimi nuostoliai – milijoniniai. Šiuo atveju atsakingos valstybinės institucijos ir verslas turi susivienyti ir drauge ieškoti būdų, kaip išvengti šios nelaimės. Pvz., jau prie valstybės sienų…
Lietuva – grandioziniame projekte: ką slepia mūsų genetiniai ypatumai
Pasirodo, milijonais galima skaičiuoti ne tik pinigus, nuskaityti žmonių genomai taip pat greitai bus skaičiuojami milijonais. Beveik prieš 20 metų paskelbta pirmoji juodraštinė (nepilna) žmogaus genomo seka, atvėrusi žmogaus genomo paslaptis mokslui ir praktikai. Dabar jau nuskaityti tūkstančių žmonių genomai, o 2025 metais tikimasi, kad šis skaičius sieks kelis milijonus. Kadangi nuskaitytų arba nusekvenuotų genomų skaičius auga didžiuliais tempais, Europos komisija ėmėsi iniciatyvos sukurti bendras Europos genomų sekvenavimo ir genominės informacijos naudojimo gaires. Tai bendra Europos valstybių iniciatyva, kuri padės gausybę genomikos duomenų padaryti prieinamais ir naudingais medicinos inovacijų kūrimui. Tam būtina teisinė, metodologinė, IT bazė ir bendraeuropiniai susitarimai, kurie leistų saugiai atverti gausius genomikos ir sveikatos duomenis personalizuotos medicinos…
