Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kartu su bendrovės profesine sąjunga pasirašė naują kolektyvinę sutartį. Naujojoje sutartyje, kuri pakeitė galiojusią nuo 2012 metų, numatyta daugiau papildomų naudų visiems be išimties 15 tūkst. prekybos tinklo darbuotojų. Pirmoji iš prekybos tinklų nusprendusi pasirašyti visiems darbuotojams galiojančią kolektyvinę sutartį, „Maxima“ šiais metais papildomoms naudoms skirs 300 tūkst. eurų. „Esame rinkos lyderis, todėl siekiame sukurti geriausias rinkoje darbo sąlygas. Naujoje kolektyvinėje sutartyje nustatytos naujos darbo, darbo užmokesčio, socialinės, ekonominės ir profesinės sąlygos ir garantijos. Tai savanoriškas bendrovės įsipareigojimas papildomai rūpintis kiekvieno darbuotojo gerove ir padėti užklupus sudėtingoms gyvenimo situacijoms. Nusprendėme papildomas garantijas taikyti visiems be išimties savo darbuotojams“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė. Anot K. Meidės,…
Jau galima teikti paraiškas NVŠ programų krepšeliui gauti
Jau galima teikti paraiškas neformaliojo vaikų švietimo programų akreditavimui 2019-2021 mokslo metams. Naujų NVŠ programų paraiškų priėmimas vyks gegužės 6 d. – birželio 31 d. (imtinai), o galiojančių programų akreditacijos pratęsimas vyks gegužės 6 d. – liepos 29 d. Akreditavimas organizuojamas NVŠ programų vykdytojams, ketinantiems pretenduoti į NVŠ programų dalinį finansavimą. NVŠ finansavimas skiriamas NVŠ teikėjams, atkreditavusiems NVŠ programas savivaldybėje. NVŠ lėšomis NVŠ programas įgyvendinti gali visi neformaliojo vaikų švietimo teikėjai (išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas), laisvieji mokytojai. NVŠ programos turi atliepti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžto kito neformaliojo vaikų švietimo paskirtį ir Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos nuostatas. Programų finansavimo pradžia – 2019 m. spalio 1 d. Nuo 2016 m. NVŠ…
Darbą pradeda naujoji Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė
Šiandien darbą pradeda naujoji Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė. Muziejaus darbuotojams ją pristatė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė. Viceministrė palinkėjo, kad naujosios vadovės patirtis ir kompetencija pasitarnautų Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sėkmei, o jos programoje nusistatytos kryptys ir siekiai tobulinti muziejaus veiklą, didinti jo patrauklumą visuomenei būtų sklandžiai įgyvendinti. Jarockienė kovo mėnesį laimėjo Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorės pareigas. Anksčiau ji yra vadovavusi Valstybės pažinimo centrui, Lietuvos dailės muziejaus meno pažinimo centrui. N. Jarockienė Vilniaus universitete pagal muziejininkystės programą yra įgijusi komunikacijos ir informacijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri…
Botanikos sodo mugėje – nuo sodinukų iki edukacijų, ekskursijų ir koncertų
Gegužės 3–5 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode šurmuliuos tradicinė – jau 21-oji – mugė „Pakalnutės žiedas“. Šių metų programa žada spalvingas ekskursijas po tulpyną, daigelių auginimo edukacijas vaikams ir suaugusiems, koncertus ir plačią sodinukų, tautodailės dirbinių ir ūkininkų atvežtų maisto produktų pasiūlą. VDU Botanikos sodas „Pakalnutės“ muges rengia du kartus per metus: pavasarį sukviečia į „Pakalnutės žiedą“, o rudenį rengia „Pakalnutės uogos“ mugę. „Planuodami renginių programą, stengiamės, kad ji patrauktų ne tik suaugusius, bet būtų įdomi ir vaikams – šiais metais mažiesiems mugės dalyviams siūlysime įdomias edukacijas. VDU Botanikos sodo prieigose vyksiančioje mugėje bus galima įsigyti sodinukų, rasti įdomesnių maisto produktų. Užėjusius į parką, kviesime net į penkias ekskursijas…
ŠIAULIŲ VERSLO ĮMONIŲ DOVANA ŠIAULIEČIAMS: „ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAI“
2019 m. balandžio mėnesį į Šiaulių miesto gatves išvažiavo aštuoni partizanų nuotraukomis ir prasmingomis citatomis papuošti viešieji autobusai, miestiečius supažindinantys su Lietuvos istorija ir jai svarbiomis asmenybėmis. Iš vilniškių pasiskolintas, partizanų kovą už laisvę aktualizuojantis projektas Šiauliuose buvo įgyvendintas Šiaulių miesto mero Artūro Visocko ir Šiaulių kultūros centro iniciatyva bei Šiauliuose veiklą vykdančių verslo įmonių finansinės paramos dėka. Kad ant Šiaulių miesto gatvėse važinėjančių autobusų šiauliečiai galėtų išvysti partizanų vadų, pasirašiusių 1949 m. Vasario 16-osios deklaraciją, kuri laidavo Lietuvos valstybės tęstinumą, portretus, Šaulių sąjungos mintis apie laisvę, kovą ir Tėvynę, buvo kreiptasi į verslo atstovus, kviečiant prisijungti prie iniciatyvos įgyvendinimo tampant šio projekto rėmėjais. Į šį šauksmą atsiliepė ir…
Savivaldybės siekia palankesnių skolinimosi sąlygų
Nei vienoje kitoje Europos šalyje nėra taikoma nuostata, kad savivaldybei leidžiama skolintis tik tokią sumą, kokią numato grąžinti einamaisiais metais Šiandien Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su šalies savivaldybių merais aptarti aktualiausius savivaldai klausimus. Susitikimo metu aptartas įstatymiškai smarkiai apribotas savivaldybių skolinimasis. Savivaldybės siekia, kad Vyriausybė ir Seimas nustatytų joms didesnius skolinimosi limitus. “Šiuo metu savivaldybės gali skolintis tik tiek kiek numato grąžinti einamais metais. Šios nuostatos taikymas sukuria absurdišką situaciją – kuo mažiau skolų turi savivaldybė, tuo mažiau gali skolintis. Todėl ypač nepalankioje padėtyje atsidūrė daugelis mažųjų ir mažai įsiskolinusių savivaldybių. Jeigu ir toliau galios minėta nuostata, ji labai stabdys regionų plėtrą“, – teigė Lietuvos savivaldybių viceprezidentas, Alytaus rajono meras…
Niša rinkoje: vaistų gamybą vaistinėse – rankų darbo vaistai ir moderni įranga
Pačioms jautriausioms sveikatos sritims – odos, akių, peršalimo ir nervų ligoms gydyti šiandien vis dažniau pasitelkiama rankų darbo vaistų gamyba pagal individualius receptus. Nors išgirdus frazę – „vaistų gamyba“, turbūt daugeliui prieš akis išnyra gamykla su robotizuotomis gamybos linijomis arba viduramžių laboratorija su alchemikų induose kunkuliuojančiais spalvotais skysčiais, tačiau šiandieninė vaistų gamyba neapsieina ir be modernios įrangos . „Specializuotose vaistinėse įvairios receptūros medikamentai, kurių dėl įvairių priežasčių negamina gamyklos, gaminami atsižvelgiant į kiekvieno sergančiojo individualias savybes, todėl šis procesas toks ypatingas. Tai tikra, gilias tradicijas turinti vaistininkystė, kai gamindami vaistus, tarsi prisiliečiame prie kiekvieno ligonio, siunčiame jiems savo linkėjimus greičiau pasveikti“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vedėja Jūratė Rubikienė, 2018 m.…
Finansiniai Lietuvos oro uostų metai: 6,9 proc. nuosavybės grąža ir rekordiniai dividendai valstybei
Spartus bendrovės Lietuvos oro uostai augimas, kuris buvo prognozuojamas 2018-aisiais, įvyko – tai patvirtina audituoti finansiniai įmonės rodikliai. Praėjusiais metais įmonės grynasis pelnas siekė 8,4 mln. Eur – tris kartus daugiau nei 2017-aisiais. Sėkmingai veikianti bendrovė jau antrus metus iš eilės į valstybės biudžetą sumokės įspūdingą dividendų sumą, šiemet tai – 8,5 mln. Eur. Lietuvos oro uostų valdybos pirmininko Tomo Krakausko teigimu, praėjusių metų finansiniai rodikliai leido įmonei atsidurti sėkmingiausių valstybės valdomų bendrovių gretose, o komandos priimti strateginiai sprendimai ir kryptingas darbas visiems trims šalies oro uostams atnešė puikių veiklos rezultatų. Tai leido uždirbti ir įmonės istorijoje rekordinį 8,4 mln. Eur siekiantį pelną. „Itin svarbus rodiklis – įmonės nuosavybės grąža…
Dr. Justinas Kisieliauskas: tai, ką matuojame pinigais, nebeatneša tiek laimės, kiek anksčiau
Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai žemesnę už Šiaurės šalių: Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo lyderės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas teigia, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove. „Mūsų visuomenėje, kuri vis tvirčiau save vadina ekonomiškai išsivysčiusia, vyksta prisisotinimo materialinėmis gėrybėmis procesai – tai, ką galime pamatuoti pinigais, nebeatneša tiek pasitenkinimo, kiek anksčiau“, – tikina ekonomistas. Kaip manote, kas yra laimė? Manau, kad tai menas lūkesčius derinti su aplinkybėmis. Nesu linkęs laimės sieti su trumpalaikiais, o neretai ir atsitiktiniais hormonų svyravimais, veikiau – su…
4-osios šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda Panevėžyje. SPALVA-ŠVIESA / TIKROVĖ-MITAS–UŽMARŠTIS
Balandžio 29 dieną, 17 val., LDS galerijoje LDS „Galerija XX“, Laisvės a. 7, Panevėžys atidaroma septintoji šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda. Ją sudaro dvi kolekcijos: menotyrininkės Ritos Mikučionytės atrinktų kūrinių kolekcija „Spalva-Šviesa“ ir menotyrininkės Nijolės Nevčesauskienės sudaryta ekspozicija „Tikrovė-Mitas-Užmarštis“. Terminas memorabilia apibrėžia tai, kas pateikia įrodymų ar informacijos apie praeities įvykius. Tai gali būti suvokiama ir kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti. Q19 koncepcijoje atmintis funkcionuoja kaip skirtingus praeities fenomenus atskleidžiantys ir saugantys požiūriai: šiuolaikinis menas kryptingai skleidžiasi per įvairias atminties formas, kurios gali būti sisteminamos ir per asmenines atminties reikšmes, ir per kolektyvinės atminties ženklus. Kolekcijos „SPALVA-ŠVIESA“ kuratorė Rita Mikučionytė: „Mano akiratyje – prisiminimai…
