696-ąjį gimtadienį Vilnius pasitiko kupinas šviesos ir gausybės švenčiančių žmonių – tris vakarus iš eilės džiuginusias 27 šviesos instaliacijas organizatorių paskaičiavimu išvydo apie 130 tūkst. festivalio lankytojų. Visas šviesų maršrutas buvo pilnas lankytojų, prie įėjimų į kai kuriuos objektus net nusidriekė eilės. Socialiniuose tinkluose netruko pasklisti „Šių laikų Gediminas“ – tai buvo viena labiausiai fotografuotų instaliacijų. Tarp labiausiai socialiniuose tinkluose įvertintų šviesų objektų 3,7 km maršrute buvo Vilniaus savivaldybės kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu sukurtas emocijų stendas, kuris pagal stende stovinčio žmogaus emociją atitinkama spalva apšviesdavo Trijų kryžių paminklą, daugelį užbūrė kelionė raudonuoju „Fluxus“ tiltu, traukė lazerių miškas Rotušės aištėje, linksmino stebuklingieji skraidantys kilimai, Šv. Kotrynos bažnyčioje įrengtas rezonatorius.…
Pavojaus signalas: Lietuvos automobiliai maudosi druskoje
Šalies kelininkams per pastarąjį mėnesį keliuose išpylus net pusę viso praeito sezono druskos kiekio, vairuotojai perspėjami labiau tausoti automobilius. Drėgna sniego ir druskos košė aplipdo automobilių dugną, užpildo ratų arkas, patenka į durelių apačią ir skatina rūdžių susidarymą bei plitimą. Jei automobilį rūdys pažeidžia labai stipriai, tokia transporto priemonė gali nepraeiti techninės apžiūros. Degalinių tinklo „Circle K“ degalinių tinklo kategorijų vadovas Jaroslavas Snarskis atkreipia dėmesį, kad oro sąlygos dabar kaip niekad palankios druskingai košei laikytis ant automobilio konstrukcijų. „Paskutiniu metu eisme dalyvauja nemažai automobilių, kurių viršus, langai ir variklio gaubtas yra nuvalyti nuo sniego, tačiau būtent prie dugno laikosi prikibę druskingo sniego gabalai. JAV Nacionalinės greitkelių eismo saugos administracijos vertinimu, automobiliai…
LRT nepriklausomumą siūloma užtikrinti nekeičiant Konstitucijos
Vyriausybė, atsižvelgusi į Kultūros ministerijos teikimą, pateikė išvadą dėl Seimo narių pateikto įstatymo projekto, kuriuo siūloma Konstitucijoje įtvirtinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo apsaugos principus. Ministrų kabinetas pritarė įstatymo projekto tikslui – užtikrinti visuomeninio transliuotojo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos nepriklausomumo apsaugą, tačiau nepritarė įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Vyriausybės išvadoje pažymima, kad Konstitucijos stabilumas – didžiulė teisinė vertybė, viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei. Konstitucijos prasmė būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai. Išvadoje taip pat pažymima, kad Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina – Konstitucinis Teismas jau yra išaiškinęs, kad…
Priminimas žvejams – nuo vasario 1 d. draudžiama žvejoti lydekas
Vasario 1 d. įsigalios draudimas iki balandžio 20 d. žvejoti lydekas. Jo tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti jų išteklius. Šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras. Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, o Kuršių mariose ir žuvelė, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Mokslinių tyrimų duomenimis, daugumoje šalies vandens telkinių plėšriųjų žuvų yra per mažai. Net Kauno mariose, kuriose žuvų nuo 2013 m. pagausėjo apie keturis kartus, lydekų, greičiausiai dėl intensyvios jų žvejybos, nedaugėja. Lydekų žvejybos draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai organizuos reidus, ypač į nuošalesnius, žvejų…
„Ryto“ mirk arba gyvenk situacija: bukmekerių nuomone vilniečiai sudegs Belgrado pragare
Vilniaus „Ryto“ situacija – sudėtinga, tačiau Lietuvos vicečempionai yra patys savo likimo kalviai. Po Berlyno ALBA pergalės prieš „AS Monaco“ ekipą (75:61) tapo aišku, jog vilniečiams reikia laimėti likusias dvi grupės rungtynes bet kokiu taškų skirtumu ir jie pateks tarp aštuonių stipriausių turnyro komandų. „Partizan“ situacija yra kiek palankesnė – jie turi teisę pralaimėti „Rytui“, tačiau po savaitės turėtų tikėtis, kad vilniečiai įveiks „AS Monaco“, o jie patys įveiks grupėje pirmaujančią ALBA. Tiesa, Belgrado ekipa gali užimti ir pirmąją vietą, jeigu šiandien įveiks „Rytą“ ir po savaitės susitvarkys su ALBA. Vilniaus „Rytas“ Vilniečiai į Belgradą išvyko be Dominique’o Suttono, kuris jau patraukė į Ispaniją. Vis dėlto „Rytas“ jau pademonstravo, kad…
Pirmą kartą istorijoje – galimybė įgyti JAV universiteto diplomą studijuojant Kaune
Sausio 28 d. Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Centrinės Floridos universitetu (angl. University of Central Florida, UCF), kurios pagrindu bus vykdoma unikali dvigubo laipsnio bakalauro studijų programa, pirmą kartą Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje jungsianti amerikietišką ir europietišką švietimo sistemas. Studijų programa „Viešasis valdymas“ pradedama vykdyti jau šių metų rugsėjo mėnesį. Naujosios programos absolventai įgis ne tik KTU viešojo administravimo diplomą, bet ir UCF nepelno sektoriaus lyderystės (angl. non-profit management) diplomą. KTU studentai turės puikią galimybę studijuoti JAV universitete, nemokėdami UCF studijų mokesčio, kuris net kelis kartus didesnis nei studijų mokesčiai Europoje. „Tai yra precedento neturinti sutartis: studentai vienu ypu baigs KTU ir vieną didžiausių JAV universitetų.…
Jaunam verslui Klaipėdoje skirs 20 tūkst. eurų vertės paramą
Nors dažnas verslą Lietuvoje kurti sumanęs jaunas žmogus pirmiausia žvalgosi į sostinę ar Kauną, tačiau verslumo iniciatyvų organizatoriai sako, kad steigti įmonę Klaipėdoje verta dėl mažesnės konkurencijos, aiškesnio suvokimo, ko šiame mieste trūksta ir galimybės dirbti Lietuvos uostamiestyje – globaliai patogioje lokacijoje. Pasak asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ (MMK) Verslo grupės vadovo Tomo Kasperavičiaus, apie 95 proc. jaunų žmonių verslo nepradeda dėl baimės, kad nepasiseks, žinių trūkumo ir ryžto stokos. T. Kasperavičiaus vadovaujama MMK Verslo grupė devynerius metus organizuoja tokius verslumą skatinančius konkursus jaunam verslui kaip „Užaugink verslo idėją“, „(A)maze Klaipėda“, o šiemet startuoja nauja MMK iniciatyva – projektas „Sėkmingo verslo startas“, skirtas visiems ne ilgiau nei dvejus metus Klaipėdoje verslą…
Kamanės jau rūpinasi, kad lietuviai turėtų šviežių pomidorų
Nors už lango spaudžia šaltis, o laukus dengia sniegas, kamanės jau pradėjo savo darbą. Tiesa, skraido jos ne lauke, o Lietuvos šiltnamiuose, kur žiedus pradėjo megzti neseniai pasodinti pomidorai. Pirmojo jų derliaus pirkėjams dar teks lukterti, užtat šiuo metu Lietuvoje užaugintų daržovių skonį ir jų suteikiamų vitaminų žmonės gauna valgydami agurkus, ridikėlius, salotas, svogūnų laiškus ir įvairius prieskoninius augalus, kurių populiarumas praėjusiais metais išaugo vidutiniškai 30 proc. „Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti bent 400 gramų vaisių ir daržovių, daugiau nei pusę šio kiekio turėtų sudaryti daržovės. Kuo jos šviežesnės, tuo daugiau vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų išsaugo, ir žmonės tai supranta – mūsų pirkėjai labiausiai pasitiki ir vertina Lietuvoje…
Ir vis dėlto – žemaičių kalba ar tarmė?
Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos. Šiaulių universiteto docentas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: „Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos kelios kalbinės sistemos, puikiai tinka terminas „tarmė“, pavyzdžiui, šiaurės žemaičių, pietų žemaičių, pietų aukštaičių (dzūkų) tarmės, o kalbant ir rašant apie vieną kalbinę sistemą drąsiai galima vartoti terminą „žemaičių kalba“. Iš Skuodo kilęs…
Bendradarbystės centrai „Spiečius“ tampa smulkaus verslo akseleratoriais Lietuvos regionuose
Šių metų sausį uostamiestyje duris atvėrė jau penktasis „Versli Lietuva“ bendradarbystės centras „Spiečius“. Šios verslumo skatinimo koncepcijos vertę atspindi trečius metus stebimi „Spiečiaus“ rezidentų veiklos rezultatai – auganti apyvarta, nauji partneriai, nauji klientai užsienyje bei pritrauktos investicijos. Kai pernai Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo apyvartos augimas siekė vidutiniškai 12 proc., skirtinguose regionuose veikiančių „Spiečiaus“ rezidentų apyvarta augo net 81 proc. „Beveik septynis kartus nei Lietuvos vidurkis didesnis bendradarbystės centruose „Spiečius“ įsikūrusių pradedančių ir smulkiųjų verslininkų apyvartos augimas rodo, kad šie nemokami bendradarbystės centrai yra vienas sėkmingiausių šiuo metu valstybės turimų priemonių skatinti smulkų verslą regionuose. Dėl to planuojama šiemet atidaryti „Spiečius“ dar bent 2 Lietuvos miestuose ir paskatinti naujų, patrauklių…