Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje ar Norvegijoje įsigijus nekokybišką prekę ar paslaugą, neverta nuleisti rankų – Europos vartotojų centrų tinklui (ECC-Net) priklausantis Europos vartotojų centras (EVC) Lietuvoje 2017 metais vartotojams padėjo atgauti daugiau nei 89 tūkst. Eurų (beveik trečdaliu daugiau nei 2016 metais). Centro specialistai ne tik padėjo vartotojams susigrąžinti neteisėtai nuskaičiuotus pinigus, gauti kompensacijas, bet ir buvo panaikintos sąskaitos už neužsakytas prekės bei pardavėjai/paslaugų teikėjai buvo priversti tinkamai įvykdyti kitus savo įsipareigojimus. EVC Lietuvoje 2017 m. gavo 362 skundus, kai vartotojams prireikė ECC-Net tarpininkavimo, 199 paprastuosius skundus, kai problemą pavyko išspręsti suteikus teisinę konsultaciją ir padėjus parengti dokumentus bei 1064 informacinius paklausimus. Daugiausia skundų (35 proc.) vartotojai pateikė dėl oro…
Kodėl namuose vėsu ir jaučiamas skersvėjis, nors langai sandarūs?
Ankstyvas pavasaris, lengvas minusas lauke. Turime du identiškus namus, kuriuose vidutinė vidaus temperatūra yra po 20 laipsnių šilumos. Kodėl viename jų nuolat vėsu, cirkuliuoja įkyrus skersvėjis, o kitame – tikrai šilta? Specialistų teigimu, dėl to dažniausiai kaltas visai ne langų nesandarumas, kurį dažniausiai linkę kaltinti patys gyventojai. „Vasarį pajutome tikrą arktinį šaltį, o gripo ir peršalimo ligų sezonas šiemet buvo rekordinis – nedarbingumo lapeliai vienu metu buvo išduoti net pusei milijono žmonių. Apie komfortą, o kartu ir apie sveikatą, negali būti kalbos, jei namuose šaltos grindys ir sienos ar pučia pro langus, nes būtent tai ir sukuria nepavydėtiną pojūčio skersvėjo efektą“, – sako akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr.…
Triskart olimpietė R. Drazdauskaitė – apie Lietuvos vardan baigtus maratonus ir pergales ant dviračio
Daugkartinė Lietuvos čempionė ir trejose Olimpinėse žaidynėse maratonus nubėgusi Rasa Drazdauskaitė anksti suprato, kad bėgimas – jos sporto šaka. Planus pakeitė jaunystėje gauta trauma, tačiau noro laimėti tai nesustabdė. Televizijos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ maratonininkė pasakoja apie mokyklos metais sportui paskirtą laisvalaikį, gebėjimą prisitaikyti prie savo organizmo ir kodėl su Lietuvos apranga bėgasi geriau. Pradėjo nuo sprintų Viena geriausių šalies bėgikių pasakoja, kad nuo pat mažens buvo itin judrus vaikas. Iš mokytojų išgirdusi rekomendaciją apsilankyti sporto manieže ir susipažinusi su bėgimu, ji greit suprato – šitai ji veiks dar labai ilgai. „Pradėjau nuo 60 m distancijos. Tada 300 m, po to – 600 m. Palengva augau kaip žmogus ir kartu…
Lošimų organizatoriai: atėjo laikas keistis
Dalis lošimo verslo atstovų imasi permainų – jau 24 metus veikianti Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) skelbia apie veiklos pokyčius: grynins veiklą, stiprins asociacijos narių kontrolę, daugiau dėmesio skirs nuosaikios lošimų rinkos tvirtinimui bei sukurtos verslo infrastruktūros išsaugojimui. Dirba 1200 žmonių „Įsikūrėme 1994 m. Tuomet siekėme azartinių lošimų legalizavimo. Dabar matome, kad rinkos laukia nauji iššūkiai, todėl savo dėmesį ir pastangas koncentruosime ties nuosaikios lošimų rinkos įtvirtinimu. Kinta situacija, todėl turime keistis ir mes“, – tvirtina asociacijos vadovas Olegas Smirnovas Šiuo metu NLŽVA priklausančiose įmonėse dirba 1200 žmonių. „Kurį laiką darbuotojų skaičius augo, o pastaraisiais metais jis stabilizavosi. Tačiau susiduriame su darbuotojų migracijos problema. Ji susijusi tiek su…
Vyras pasiryžo operacijai ir tai išsaugojo gerus santykius šeimoje
Atrodytų, kad knarkimas – visai nedidelė problema, tačiau ji vos neišskyrė laimingos Norvegijoje gyvenančios lietuvių poros. „Knarkiu jau daugelį metų, tačiau paskutiniu metu situacija buvo tiek pablogėjusi, kad žmona vis išeidavo miegoti į kitą kambarį, – pasakoja 46-erių Laimonas. – Nuo to prasidėjo ir kitos šeimos problemos“. Poros kasdienybę temdė kivirčai, Laimonui pasidarė sunku sutelkti dėmesį, pradėjo nesisekti darbe, kankino nuolatiniai žmonos priekaištai: „Ryte atsikeldavau jau pavargęs, puse dienos žiovaudavau, jaučiausi piktas ir suirzęs, buvo sunku susikaupti“. Knarkimas nėra vien tik žmogaus ir jo aplinkinių gyvenimo kokybę bloginantis veiksnys. Gydytojai perspėja apie knarkimo keliamą pavojų sveikatai. „Baisiausia būdavo tuomet, kai knarkdamas nustodavau kvėpuoti ir žmona įsitempus klausydavo, kada aš vėl…
Klaipėdos valstybinėje kolegijoje šventinė savaitė
Klaipėdos valstybinėje kolegijoje paminėtos gražiausios kovo mėnesio šventės. Artėjant Kovo 11 – ąjai Klaipėdos valstybinėje kolegijoje dūzgė liaudies šokių sūkurys. Studentai, dėstytojai ir akademinė bendruomenė noriai mokėsi pagrindinių lietuvių liaudies šokių žingsnelių, dainavo dainas bei mėgavosi gyvo garso muzika, kurią mums dovanojo grupė FOLKS. Taip pat kolegijoje nugriaudėjo tradicinis Kovo 8 – osios sporto renginys. Aikštelėje mišriose komandose rungėsi studentės, dėstytojai ir absolventai. Vyrai apdovanojo visas sporto salėje buvusias moteris gėlėmis, o dėstytojas J.Kavaliauskas muzikiniu kūriniu. Nugalėjo draugystė ir gera nuotaika. Po pratęsimo rezultatu 74:72 nugalėjo baltųjų komanda, o mėlynieji užėmė antrąją vietą, todėl pralaimėjusių nebuvo. Dėkojame SPV6-3 studentams už pagalbą dėstytojai B.Petraitienei organizuojant šį renginį. Taip pat tariame didelį…
„Goodyear“ pristato koncepcinę „Oxygene“ padangą švaresniam ir patogesniam mobilumui mieste
„Goodyear Oxygene“ padangos koncepcija numato oro kokybę gerinantį važiavimo sprendimą. Ženeva, 2018 m. kovo 9 d. 2018 m. Ženevos tarptautinėje automobilių parodoje pristatyta naujausia „Goodyear“ koncepcinė padanga beveik tikrąja ta žodžio prasme mobilumą perkelia į ateitį. Tai švaresnio, patogesnio, saugesnio ir tvaresnio mobilumo mieste vizijos sprendimas. „Oxygene“ koncepcijos struktūra yra unikali, ji išsiskiria gyvomis samanomis, augančiomis šoninėje padangos sienelėje. Dėl šios atviros struktūros ir išmanaus protektoriaus dizaino ji sugeria vandenį nuo kelio paviršiaus, palaiko drėgmės cirkuliaciją, o tai leidžia vykti fotosintezei ir išleisti deguonį į orą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 80 % žmonių gyvena matuojamos taršos miesto srityse ir priversti kvėpuoti oru, kurio kokybės lygis viršija PSO…
Giedrius Kuprevičiaus „Liuterio durys“ atsivers keturiuose Lietuvos miestuose
Giedriaus Kuprevičiaus tezių opera „Liuterio durys“, vainikavusi Reformacijos 500 metų jubiliejui skirtus metus, balandį pradės kelionę po didžiuosius Lietuvos miestus. Didelio publikos susidomėjimo sulaukusį žymių šalies kūrėjų darbą galės išvysti Panevėžio, Alytaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovai. Pagal Herkaus Kunčiaus libretą sukurta tezių opera – tai modernus žvilgsnis į reikšmingą istorinį tarpsnį, išryškinant ir šiandien aktualius klausimus. Pasak rašytojo, tezių operoje „Liuterio durys“ mėginama atkurti ne tik Martyno Liuterio laikmečio dvasią, bet ir parodyti svarbiausius jo gyvenimo etapus, lydimus tikėjimo, abejonių, ir žinoma, meilės“. „Ryškiausias sukakties akcentas“, „Brandi Kalėdinė dovana, atverianti duris į žmogaus sielos grožio tyrumą“, „Puikus gabių kūrėjų komandinio darbo pavyzdys“ – tokiais atsiliepimais muzikos ir teatro kritikų palydėtos…
Ko reikia, kad Kauno regionas taptų Europos Silicio slėniu?
Dauguma investuotojų galutinį sprendimą dėl savo plėtros Lietuvoje priima tik po susitikimo su aukštųjų mokyklų atstovais. „Kauno technologijos universitetas (KTU) yra puikus pavyzdys, iliustruojantis, kad aukštoji mokykla ne tik gali ir turi būti proaktyvi, siekiant verslo ir mokslo partnerystės, bet ir prisidedanti prie užsienio investicijų pritraukimo į Kauno regioną“, – mano „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė. Pasak jos, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiek užsienio investicijų atėjimą, tiek ir pasilikimą Lietuvoje, yra talentų parengimo kokybė ir jų skaičius. „Investuotojų sprendimą plėsti įmonę vienoje ar kitoje lokacijoje lemia įvairių faktorių visuma: tai ir darbo jėgos kaštai, darbo santykių reguliavimas, mokestinė aplinka, rinkos dydis, infrastruktūra ir daugelis kitų“, – vardijo B. Noreikaitė.…
JAV gyvenančio lietuvio įkurta kibernetinio saugumo įmonė pagrindinį technologijų padalinį plėtoja Lietuvoje
Jau dabar kiekvienuose namuose gausu prie interneto besijungiančių įrenginių. Ateityje jų tik daugės, o su šia plėtra didės tiek kibernetinių atakų grėsmė, tiek ir poreikis sistemų, galinčių apsaugoti namų bevielio interneto tinklą nuo programišių atakų. Žymaus tarpukario Kauno visuomenės veikėjo Antano Gravrogko proanūkio Einaro Gravrock’o įkurta įmonė „CUJO AI“, kurianti kibernetinio saugumo produktus, sparčią plėtrą planuoja būtent Lietuvoje. Čia per 2018 metus ketinama papildomai įdarbinti dar 60 informacinių technologijų specialistų. Tarp perspektyviausių pasaulyje „Šiuo metu vidutiniame namų ūkyje JAV prie bevielio interneto jungiasi apie 20 prietaisų. Technologijomis besidominčių žmonių namuose šis skaičius dažnai siekia 40. Daiktų interneto (angl. Internet of Things) plėtra didina programišių atakų grėsmę, o jų padaroma žala…