Turbūt nei vienas, nusprendęs įsigyti naują automobilį iš salono, nemąsto apie tai, kaip ir kokiu būdu naujausios transporto priemonės atkeliauja iki klientų. 40 ar 10 valandų trunka vieno automobilio gamyba? Kokiose gamyklose? Kaip jie pasiekia Lietuvą? Trijų markių visureigių gamyba ir paruošimu būsimam vairuotojui pasidomėjo žaidimas „Teleloto“. Nuo detalių surinkimo iki grožio procedūrų Visą gruodį „Teleloto“ šventinių žaidimų metu bus laimėta 30 visureigių: „BMW X1”, „VW Tiguan“ ir „Audi Q3”. Pasirodo, iki pasiekiant Lietuvą, šių visureigių laukė ilgas kelias. Štai „BMW X1” pirmieji žingsniai prasideda Vokietijos Regensburgo miesto gamykloje, kurioje dirba 9000 darbuotojų. Kasdien čia pagaminama apie 1400 „BMW“ markės automobilių, o vienam automobiliui surinkti ir pagaminti skiriama 40 valandų.…
Specialistė pataria: kaip išlaikyti Kūčių tradicijas ir nepersivalgyti?
Lietuviai Kūčioms pradeda ruoštis likus vienai ar net dviem savaitėms, rodo „Maximos“ statistika Ruošiant Kūčių patiekalus svarbu rinktis ne tik natūralius produktus, bet ir teisingus maisto gaminimo būdus Anot mitybos specialistės V. Kurpienės, paragauti visų 12 Kūčių patiekalų galima, tačiau svarbiausia jausti saiką Prekybos tinklo „Maxima“ pardavimų duomenys atskleidžia, kad lietuviai Kūčių vakarienę pradeda planuoti iš anksto ir maisto produktus patiekalams perka iki jos likus vienai ar net dviem savaitėms. Tačiau artėjant šventiniam laikotarpiui dažnai kyla klausimas – ar įmanoma gaminti ir valgyti viską, ko geidžia širdis, neprasilenkiant su sveikos mitybos taisyklėmis? Mitybos specialistė Vaida Kurpienė teigia, kad ruošdamiesi didžiosioms metų šventėms, klaidas lietuviai daro ne parduotuvėje, o virtuvėje ir…
VKEKK pakoregavo SGD terminalo saugumo dedamąją 2018 metams
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), atsižvelgdama į Vyriausybės 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) – elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, ir patikslintus vartojimo pajėgumus, pakoregavo 2017 m. lapkričio 24 d. nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (saugumo dedamąją) – nuo 2018 m. sausio 1 d. bus taikoma 487,38 Eur/(MWh/parą/metus) saugumo dedamoji. Ankstesniu VKEKK sprendimu buvo nustatyta 578,01 Eur/(MWh/parą/metus) gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Į saugumo dedamąją yra įskaičiuoti SGD terminalo išlaikymo kaštai (įskaitant laivo nuomą, darbuotojus ir t.t.), gamtinių dujų perdavimo…
Pakoreguota SGD pakartotinio dujinimo kaina 2018 metams
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), atsižvelgdama į Vyriausybės 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) – elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, ir patikslintus vartojimo pajėgumus, pakoregavo 2017 m. lapkričio 21 d. nustatytą SGD pakartotinio dujinimo kainą: 2018 m. AB „Klaipėdos nafta“ bus taikoma 351,83 Eur/(MWh/parą/metus) SGD pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis ir 0,10 Eur/MWh – kintamoji dalis. Ankstesniu VKEKK sprendimu ateinantiems metams buvo nustatyta 417,26 Eur/(MWh/parą/metus) SGD pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis, kintamoji dalis – nesikeičia. Nuo 2017 m. pasikeitė gamtinių dujų skystinimo kainos nustatymo principai: nėra atskirai skaičiuojama išdujinimo kaina, ji nustatoma kaip…
Antano Seikalio knygos „Vidurnakčio apasionata“ sutiktuvės bei susitikimas su ekspedicijos į Kazachstaną dalyviais
Renginio tipas: Renginys Renginio data: Ketvirtadienis, 2017 m. gruodžio 14 d. Renginio pradžia: 17:00 Renginio vieta: Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, Žirmūnų g. Vilnius Gruodžio 14 d. 17 val. kviečiame į žurnalisto Antano Seikalio knygos „Vidurnakčio apasionata“ sutiktuves bei susitikimą su ekspedicijos dalyviais, kurie 2017 m. liepos 4–17 d. lankė Kazachstano teritorijoje buvusias lagerių vietas ir politinių kalinių kapines. Renginys vyks Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Dalyvaus: knygos autorius Antanas Seikalis, redaktorius Viktoras Rudžianskas, ekspedicijos dalyviai: dr. Linas Kvizikevičius, dr. Romas Jarockis, Simonas Sprindys. Pranešimą paskelbė : Monika Kareniauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Telecentras aukcione pardavė 5 nekilnojamo turto objektus
AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – Telecentras) gruodžio 6 d. nekilnojamo turto aukcione pardavė 5 objektus: 3 objektus Kaune, 1 – Klaipėdoje (Giruliuose) ir 1 – Bubiuose (Šiaulių r.). Aukciono nugalėtojai už parduodamus objektus iš viso sumokės 574 tūkst. eurų. Pradinė aukcionui pasiūlyto Telecentro turto kaina, kurią nustatė nekilnojamo turto rinkos ekspertai, aukciono metu pakilo 10 procentų. „Šie objektai parduoti siekiant efektyvinti įmonės veiklą bei mažinti pridėtinės vertės verslui nekuriančio turto apimtis“, – teigia Telecentro generalinis direktorius Remigijus Šeris. Aukcioną organizavo tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „Newsec“. Pranešimą paskelbė : Valdas Kaminskas, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras
Lietuvos ūkio perspektyvos: pasaulio pabaiga Lietuvai 2000-aisiais neatėjo, bet ar neateis ji 2020-aisiais?
Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo laikotarpio situacija yra visai nebloga, o 2017-uosius apskritai bus galima vadinti spartaus ekonomikos augimo metais. Deja, įsisenėjusios sisteminės problemos ir nejudančios reformos aptemdo vidutinio laikotarpio perspektyvas. „Luminor“ analitikų vertinimu, 2017 m. realus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 3,7 proc. – smagus šuoliukas, palyginti su 2016-aisiais, kai BVP augo 2,3 proc. Visgi, 2018–2019 metais BVP augimas bus santūresnis – atitinkamai 2,8 proc. ir 3 proc. Sulėtėjimą lems vangesnis vidaus vartojimo augimas, tačiau ekonomiką į priekį temps energinga eksporto plėtra ir ES struktūrinių fondų paramos…
TEISĖS AKTAI DĖL VIAP TOLIAU KELIA ABEJONIŲ
Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi du Energetikos ministerijos parengtus teisės aktų projektus, atkreipė dėmesį, kad siekiamas įtvirtinti reguliavimas gali apriboti konkurenciją rinkoje ir sudaryti sąlygas kelioms įmonėms gauti neteisėtą valstybės pagalbą. Konkurencijos taryba teikė pastabas dėl Elektros energetikos įstatymo projekto, kuriuo siūloma įtvirtinti galimybę daug elektros naudojančioms įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio. Remiantis viešai skelbiama informacija, tokia privilegija galėtų pasinaudoti trys bendrovės: „ORLEN Lietuva“, „Achema“ ir „Lifosa“. Konkurencijos tarybos nuomone, įstatymo nuostata, numatanti galimybę sugrąžinti dalį VIAP mokesčio, turėtų būti svarstoma tik prieš tai suderinus valstybės pagalbos schemą su Europos Komisija. Konkurencijos taryba vertino ir Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatytas elektros sistemos rezervo poreikis 2018-iesiems ir jo…
Lapkritis Lietuvos oro uostuose: su pagreičiu augantys keleivių ir skrydžių skaičiai
Paskutinį 2017 m. rudens mėnesį Lietuvos oro uostai aptarnavo 414 tūkst. keleivių, o tai – net 16 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Taip pat lapkritį 8 proc. išaugo iš trijų šalies oro vartų vykdytų skrydžių skaičius. Gerus rezultatus daugiausia lėmė po atliktos kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos rekordiškai augantis Vilniaus oro uostas bei nuolat didėjanti reguliarių skrydžių maršrutų pasiūla. Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, didžiausias lapkritį aptarnautų keleivių skaičiaus augimas užfiksuotas Vilniaus oro uoste, kur jis siekė 18 proc. bei peržengė 332 tūkst. ribą. Lapkritis nebe pirmas mėnuo, kuomet sostinės oro uostas demonstruoja dviženklį augimo tempą. Už Vilniaus oro uosto lapkritį rikiuojasi iki 65…
Klaipėdoje baigiama įrengti išskirtinė, 7 mln. Eur kainavusi alaus darykla
Klaipėdoje baiginėjama 7 mln. Eur kainuojanti „Švyturio“ daryklos rekonstrukcija – naujai iškilusiame korpuse, po vienu stogu telpa nauja kraft alaus linija, gastrobaras, parduotuvė, konferencijų bei degustacijų salės. Naujasis kompleksas turėtų tapti šalies ir viso regiono alaus kultūros centru. Naujas alaus kultūros centras Šis projektas išskirtinis – nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse nėra panašaus mąsto objekto, kuriame būtų jungiamos gamybinės, edukacinės bei laisvalaikio erdvės. „Alaus rinka Lietuvoje sparčiai keičiasi. Ne tik dėl suvaržymų. Keičiasi žmonių požiūris į alų – lietuviai vis dažniau nori kokybiško, išskirtinio, įdomaus alaus. Mūsų kompleksas, čia sutelktos technologinės galimybės bei aludarių talentai, šią vietą pavers vienu svarbiausių alaus kultūros centrų Lietuvoje bei visame regione. Esu tikras –…