Pirmadienis, birželio 19 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, antradienį, birželio 20 d., Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, su kuriuo aptars geopolitinę situaciją, agresyvios ir neprognozuojamos kaimynystės grėsmę regiono saugumui bei tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą. Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir NATO vadovai Stašėnuose, Jonavos r., stebės tarptautines pratybas „Geležinis vilkas 2017“. Tai šiemet didžiausios karinės pratybos Lietuvoje, kuriose dalyvauja daugiau nei 5300 karių iš 12 NATO valstybių. Vienas pagrindinių pratybų „Geležinis vilkas“ tikslų – įvertinti NATO priešakinių pajėgų bataliono pasirengimą ir manevravimo gebėjimus „Suvalkų koridoriaus“ ruože. Lietuvoje dislokuotas ir Vokietijos vadovaujamas batalionas yra pirmasis baigtas formuoti ir pilną kovinę…
KTU filosofas Nerijus Čepulis: Kokia ateitis laukia Lietuvos ir pasaulio universitetų?
Nerijus Čepulis, filosofas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas Siekiant geriau suprasti dabar vykstančios aukštųjų mokyklų pertvarkos kontekstą, reikia žvilgterėti į praeitį – kada apskritai atsirado pirmieji universitetai Europoje, kokia buvo jų misija, funkcijos ir kaip jos keitėsi bėgant amžiams? Kokią vietą valstybėje, visuomenėje universitetai užima XXI a.? Ar jų misija, funkcijos išliko nepakitusios, ar neišvengiamai technologijų įtakotas globalus pasaulis keičia (pakeitė) ir juos? Atsakius į šiuos klausimus, lengviau rasime atsakymą ir į svarbiausią klausimą: kokia ateitis laukia Lietuvos ir pasaulio universitetų? Laisvieji menai – laisviesiems gyventojams Pirmieji universitetai Europoje ėmė rastis Viduramžiais (nuo XI a.). Jų misija buvo skleisti rašto kultūrą, kuri iki…
Pinigai – jaunavedžių geidžiamiausia dovana: kaip šiuos originaliai įpakuoti?
Gavote kvietimą į artimų draugų vestuves, kuriame, be kitų šventės detalių, subtilia forma užsiminta, jog su dovana persistengti nereikėtų: užtenka, jog ši tilptų…vokelyje. Senesnės kartos asmenys tokį tiesmukišką gestą gali palaikyti akiplėšišku, tačiau šiuolaikinės vestuvių tendencijos byloja, jog normalu ne tik nešti pinigines dovanas jaunavedžiams, bet ir svečius apie tai informuoti iš anksto. Dėl kokių priežasčių grynieji pinigai tapo tokia patrauklia vestuvinės dovanos forma bei kaip galima šiuos originaliau įpakuoti? Padovanok vokelį – siurblį patys nusipirks Būsimoms nuotakoms neteks sukti galvos, kur krauti kalnus vestuvinių dovanų: šios tilps piniginėje, keliaus į banką ar materializuosis į pageidaujamą formą. Piniginės dovanas yra naudingos abiems pusėms ir padeda išvengti dviprasmiškų situacija. Jaunavedžiai nerizikuos…
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojauta Portugalijos Respublikos Prezidentui Marcelo Rebelo de Sousai dėl daug žmonių gyvybių nusinešusių miškų gaisrų Portugalijoje
Jūsų Ekscelencija, savo ir visų Lietuvos žmonių vardu reiškiu Jums nuoširdžią užuojautą dėl be galo skaudžios nelaimės Portugalijoje, kai miškų gaisrų metu netoli Koimbros žuvo tiek daug Jūsų šalies žmonių. Šią sunkią akimirką liūdime kartu su Jumis ir linkime Jums, Jūsų šalies žmonėms, ypač aukų šeimoms ir artimiesiems, daug stiprybės, ištvermės ir vienybės. Jūsų Ekscelencija, prašau priimti mano nuoširdžią pagarbą. Pranešimą paskelbė: Paulius Kalmantas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas: „Dėl Astravo AE turėtų nugalėti sveikas protas“
Nors vakar Minske pasibaigęs Espo konvencijos Šalių susitikimas, nagrinėjęs ir Astravo atominės elektrinės bylą, po intensyvių ir sunkių diskusijų šiuo klausimu nepriėmė papildomų sprendimų, aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad dėl šios AE negali būti jokių kompromisų, ir tikisi, kad sveikas protas turėtų nugalėti. Per susitikimą Minske Astravo AE projekto ir jo atitikties konvencijos nuostatoms klausimus vienu balsu kėlė ES ir nevyriausybinės organizacijos. Tačiau papildomi sprendimai nebuvo priimti – ne tik dėl Astravo AE, bet ir dėl kitų Espo konvencijos pažeidimų iškeltų bylų. Todėl nutarta surengti neeilinį Šalių susitikimą po metų. Paprastai tokie susitikimai vyksta kas trejus metus. Esant tokiai situacijai, lieka galioti 2014 m. priimtas Espo konvencijos Šalių susitikimo…
LPK prezidentas R. Dargis: „Ekonomikos augimui reikalinga mokslo kokybę užtikrinanti švietimo sistema“
„Siekiant tapti pasaulyje konkurencinga mokslo, studijų ir inovacijų erdvės dalimi, mūsų valstybei reikia skubiai ieškoti sudėtingų sprendimų, kaip mažinti aukštojo mokslo sistemos fragmentaciją, stiprinti mokslo ir studijų kokybę, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką ir išteklių konsolidavimą, didinti veiklos efektyvumą“, – teigia Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Tarptautinių organizacijų, švietimo institucijų kasmet sudaromi reitingai, kuriuose vertinamas šalių institucijų darbas, mokslo tyrimai, infrastruktūra, technologijų produkcija ir kiti faktoriai, atskleidžia, kurios ekonomikos ir regionai geriausiai reaguoja į inovacijų kūrimo iššūkius. Šiais metais Lietuva kasmetiniame Kornelio universiteto, Prancūzijos verslo mokyklos INSEAD ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sudaromame globaliame inovacijų indekse, kuris vertina 127-ias pasaulio valstybes, surinkusi 41,2…
Šalies vadovė pasveikino Islandiją nepriklausomybės metinių proga
Šeštadienis, birželio 17 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Islandijos Respublikos Prezidentą Gudnį Johannessoną73-iųjų Islandijos Nepriklausomybės metinių proga. „Ypač vertiname ypatingą, parama ir pasitikėjimu sutvirtintą mūsų šalių ir žmonių draugystę, susiejusią Lietuvą ir Islandiją – geografiškai tolimas, bet savo vertybėmis, dideliu laisvės troškimu itin artimas šalis nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prieš 27-erius metus“, – rašoma šalies vadovės sveikinime. Anot Prezidentės, šiandien Lietuva ir Islandija išlieka bendramintės ir partnerės, toliau stiprinančios dvišalį dialogą, bendradarbiavimą NATO ir Baltijos jūros regione. Šalies vadovės teigimu, Lietuva vertina bendradarbiavimą gynybos srityje, bendrą požiūrį į iššūkius ir Islandijos indėlį prisidedant prie NATO priešakinių pajėgų formavimo Lietuvoje. Prezidentė…
Premjeras: Islandijos parama Lietuvos valstybingumui išliks amžiams
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Islandijos nacionalinės šventės – Nepriklausomybės dienos – proga sveikina šios valstybės premjerą Bjarnį Benediktsoną ir visus Islandijos žmones. „Lietuvos ir Islandijos valstybių santykiai paremti svarbiomis istorinėmis sąsajomis. Daugiau kaip prieš 26 metus Islandija pirmoji pripažino mūsų šalies valstybingumą. Ši parama, kuri buvo išreikšta Lietuvai itin sunkiu metu, visada liks mūsų tautos atmintyje. Žvelgdami į šiandieną vertiname ir džiaugiamės abiejų valstybių bendromis pozicijomis ir pastangomis užtikrinant taikią bei saugią ateitį Šiaurės ir Baltijos šalių regionuose“, – sveikinimo kalboje sako premjeras S. Skvernelis. Ministras Pirmininkas visiems Islandijos žmonėms linki visokeriopos sėkmės įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, stiprybės bei kasdienės gerovės. Islandija buvo Danijos Karalystės dalis ir visišką nepriklausomybę įgijo 1944…
Premjeras reiškia užuojautą dėl buvusio Vokietijos kanclerio H. Kohlio mirties
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis reiškia nuoširdžią užuojautą dėl buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio mirties. „Šiandien pasaulį paliko aukščiausio rango vadovas, politikos lyderis, savo šalies ir visos Europos vedlys. Tai buvo viena ryškiausių XX a. antrosios pusės mūsų žemyno politikos asmenybė. Jis visiems laikams bus žinomas kaip suvienijęs Rytų ir Vakarų Vokietiją bei reikšmingai prisidėjęs prie Europos Sąjungos stiprėjimo. Ši netekties valanda atnešė liūdesį tarptautinei bendruomenei, tačiau veliono ryžtingi ir prasmingi darbai neš ryškų ir šviesų jo atminimą pasaulinės politikos istorijoje“ , – sako premjeras Saulius Skvernelis. Visiems, išgyvenantiems H. Kohlio mirtį, Vyriausybės vadovas linki rasti savyje stiprybės ir sielvarto akimirką palaikyti vieniems kitus. Vokietijos kanclerio poste H. Kohlis dirbo nuo…
Lietuvos gyventojai pageidauja susigrąžinti protėvių pavardes
Daugėja Lietuvos gyventojų, kurie nori įgyti dvigubą pavardę, sudarytą iš skirtingų tėvų pavardžių. Tokia galimybė atsirado nuo šių metų pradžios, įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams. Šiai procedūrai atlikti yra būtinas Teisingumo ministerijos leidimas. Vardų ir pavardžių keitimo tvarka yra supaprastinta ir daugeliu atvejų asmenvardžius galima pasikeiti kreipiantis į miesto ar rajono civilinės metrikacijos įstaigą. Tačiau Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse yra numatyta keletas atvejų, kuomet yra būtina gauti Teisingumo ministerijos leidimą. Šiemet į misteriją kreipėsi beveik 400 asmenų, prašydami leidimo pakeisti savo ar vaikų iki 16 metų pavardes arba vaikų vardus. „Dažniausiai Teisingumo ministerija išduoda tokius leidimus asmenims, norintiems turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardes,– sako Teisingumo ministerijos Teisinių…