Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) iki 2030 metų taps trečiąja pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Ją lenks tik širdies ligos ir insultas. Ši lėtinė liga pažeidžia plaučius, kvėpavimo takus, taip pat sukelia sisteminius viso organizmo sutrikimus. Dauguma žmonių nežino sergantys LOPL tol, kol liga išsivysto iki vidutinio sunkumo ar net sunkios stadijos, todėl šia liga suserga vis daugiau žmonių. LOPL diena šiais metais minima lapkričio 18-ąją. Šią dieną Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyva (GOLD) primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, skelbdama žinutę: „Ne per vėlu“. Šią iniciatyvą palaiko ir bendrovė „Boehringer Ingelheim“, rengdama kampaniją „Tavo laikas“. LOPL – tai viena iš lėtinių ligų, kuri vis…
Kokie gyviai neduos Jums ramybės namuose šią žiemą?
Naujas, itin didelės raiškos fotoaparatas „Sony α7R II“ leidžia iš arti pažvelgti į šią žiemą Jūsų namuose apsistojusius vabalus ir atskleidžia šių mažyčių nuomininkų pasaulį tarsi per padidinamąjį stiklą. Fotografas Mikael Buck sukūrė įspūdingą makro fotografijų seriją, tyrinėjančią nematytą vienų iš mažiausių mūsų planetos gyvių – bestuburių – pasaulį. Fotografijose užfiksuota dešimt žiemą dažniausiai mūsų namuose apsigyvenančių vabalų ir vabzdžių, tarp kurių yra ilgakojis virpūnėlis, paprastoji auslinda ir drabužinė kandis. Naudodamas fotoaparatą „Sony α7R II“ su 90 mm „Sony“ makro objektyvu bei makro filtru, fotografas iš labai arti užfiksavo nepaprastai detalius šliaužiančių ir ropojančių padarų – pavyzdžiui, naminių vorų, paprastųjų vėdarėlių ar septyntaškių boružių – vaizdus, su kuriais dalijamės savo…
82% Lietuvos gyventojų norėtų turėti savo verslą
Lietuva – trečia valstybė pagal verslumo kultūros rodiklius Europoje bei vienuolikta pasaulyje, parodė šių metų pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2015 (angl. Amway Global Entrepreneurship report), atliktas iš viso 44 šalyse. Jau šeštus metus iš eilės pristatomame tyrime atskleista, kad 83 proc. lietuvių teigiamai vertina verslumą, tačiau tik 44 proc. Lietuvą įvardija kaip draugišką šalį verslininkams. „Svarbiausias AGER 2015 rezultatas Lietuvoje yra tai, kad teigiamas požiūris į verslumą išlieka pastovus ir beveik nekinta visose amžiaus grupėse. Nepaisant to, kad šis teigiamo požiūrio skaičius palyginti su pernai nežymiai sumažėjo, tyrimas rodo, kad verslumas tampa mūsų šalies kultūros ir mentaliteto dalimi bei yra suprantamas kaip vertingas ir svarbus ar net pageidautinas asmeninis ir…
„Tele2“ siūlys sparčiausią Baltijos šalyse 4G++ ryšį
Vilnius, 2015 m. lapkričio 18 d. Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pristatė sparčiausią Baltijos šalyse 4G++ mobilųjį internetą. Vilniuje jau įrengta ir vartotojams bus prieinama pirmoji naujos technologijos bazinė stotis. Ji veikia Žirmūnuose, verslo centre „Premium“, adresu Sporto g. 18. Ryšys bus prieinamas ir aplink jį. Pagrindinis 4G++ skirtumas nuo jau naudojamų 4G ir 4G++ technologijų – dar didesnė interneto sparta. Testavimo metu „Tele2“ mobilusis internetas pasiekė 300 Mbps greitį, o apskritai gali siekti iki 375 Mbps. „Tele2“ Baltijos šalyse pirmasis įdiegė 4G++ ryšį vartotojams prieinamoje bazinėje stotyje. Pasaulyje ši technologija taip pat nauja – atsirandant įrenginiams, operatoriai pradeda siūlyti 4G++ naudojimui, bet ryšys dar niekur netapo rinkos standartu. Rinkoje kol kas…
Išmanumas ir socialinės inovacijos Lietuvos žemės ūkyje – gal jau rytoj?
Brėžiamoje Lietuvos kaimo ir žemės ūkio vizijoje, technologinėms inovacijoms skiriamas itin didelis dėmesys, tačiau šalies žemės ūkio pažangumo ir našumo rodikliai vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio. Žemės ūkio sektorius, kuriame darbuojasi daugiau nei 8 proc. visos šalies darbo jėgos, generuoja mažiau nei 4 proc. bendrosios šalies pridėtinės vertės. Kaip vieną iš mažo Lietuvos žemės ūkio sektoriaus našumo problemų ekspertai įvardija per lėtai taikomas socialines inovacijas, bendradarbiavimo tarp skirtingų sektoriaus šakų trūkumą. „Šiandien niekas neabejoja, kad pagrindinis našumo didinimo instrumentas yra inovacijos: tiek techninės, tiek socialinės. Vis dėlto, didžiuliu stabdžiu Lietuvos žemės ūkio sektoriuje yra tapęs sunkiai vykstantis bendradarbiavimas, kadangi dalijimasis žiniomis, inovacijomis ar patirtimi Lietuvos žemės ūkio sektoriuje iki…
Ekspertai: kaip netapti „atpirkimo ožiu“ kelyje
Bet koks eismo įvykis, net ir smulkus, nėra pati maloniausia patirtis, tačiau dar nemalonesne ji tampa tuomet, kai eismo įvykio dalyviams nesigauna susitarti – ginčas kaista, o kaltės prisiimti niekas nenori. Tokiais atvejais psichologiškai stipresni vairuotojai stengiasi daryti spaudimą, liepia prisiimti kaltę. Ar esate tikri, kad žinotumėte kaip reaguoti? Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ specialistai pataria, kaip kelyje netapti „atpirkimo ožiu“. Kur rizika didžiausia? Tokių įvykių, kuomet vairuotojai patenka į avarijas ir patiria spaudimą iš vienos pusės nutinka dažnai. „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius pastebi, jog statistiškai tokių įvykių pasitaiko bent keletą kartų per mėnesį: „Dažniausiai tai – ginčytinos situacijos. Visais atvejais rizika didžiausia yra…
Didžiosios Baltijos šalių įmonės fiksuoti palūkanas svarsto, bet neskuba
Palūkanų normų stabilumą dar mažiausiai metams prognozuoja dauguma didžiųjų Baltijos šalių įmonių (74 proc.) Tiesa, besitikinčių palūkanų normų augimo ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse pamažu daugėja – šiuo metu tokių bendrovių yra 22 proc. (penktadalis), prieš metus buvo 10 procentų. Vis dėlto įmonės dėl besikeičiančių lūkesčių veiksmų kol kas nesiima ir apie galimybę pasinaudoti žemų palūkanų lygiu ir rinktis fiksuotąsias palūkanas tik svarsto. Šiuos duomenis atskleidė SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa. Apklausos duomenimis, Lietuvoje artimiausius metus palūkanų stabilumo tikisi trys ketvirtadaliai (75 proc.) didžiųjų bendrovių. Palyginti su analogiška SEB bankų apklausa 2014 metų rugsėjį, tokių įmonių dalis nepakito. „Matome, kad…
Tyrimas: miestų gyventojai maitinasi sveikiau, bet nutukimas vis tiek didėja
Mokslininkai, ištyrę ir įvertinę suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos bei mitybos įpročių pokyčius per paskutiniuosius du dešimtmečius, nustatė, jog šie kito sveikatai naudinga linkme. Maistui gaminti naudojama daugiau augalinių aliejų, dažniau valgomos daržovės ir vaisiai, tačiau vis dar vartojama per daug sviesto, riebaus pieno. Tokios išvados pateikiamos Nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ 2010-2014 m. ataskaitoje. Tyrimo duomenimis, mitybos įpročiai glaudžiai susiję su išsilavinimu bei gyvenamąja vieta. Paradoksalu, tačiau daugiau miesto nei kaimo gyventojų maisto ruošimui vartojo aliejų ir kasdien valgė šviežias daržoves. Aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų mitybos įpročiai buvo sveikesni, nors per didelį kūno svorį dažniau būdingas aukštąjį išsilavinimą turintiems vyrams ir žemesniojo išsilavinimo moterims. Per pastarąjį dešimtmetį arterinės hipertenzijos…
Kai kasdienis iššūkis darbe – numatyti ateitį
Nukritęs lėktuvas, sudaužyta transporto stotelė arba iki pelenų supleškėjęs šeimos namas. Visi šie įvykiai, nors ir labai skirtingi, atneša moralinę ir finansinę žalą, kuri atitenka konkrečiam asmeniui, verslui ar draudimo bendrovei. Natūralu, kad daugelis norėtų iš anksto žinoti, kas laukia rytoj, ir nuspėti tokius įvykius kaip finansų rinkų svyravimai, epidemijų protrūkiai ar stichinės nelaimės. Nors tikslus ateities numatymas kol kas lieka tik filmų scenarijuose, kai kuriems žmonėms ateities prognozavimas ir modeliavimas yra ne svajonė, bet realus darbas – beje, dar ir prestižinis bei šiandien atveriantis nemažai galimybių. Taip apie vieną esminių profesijų draudimo versle – aktuarą – kalba draudikai. Aktuaro darbas iš tiesų neturi nieko bendra su bandymais nuspėti ateitį…
Įgyvendintas precedentų neturintis projektas: lengviau atgausime skolas
Lietuvoje įdiegta unikali, kitose valstybėse analogų neturinti inovacija – piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS). Per šią sistemą vykdomas centralizuotas, proporcingas skolininko lėšų nurašymas visiems kreditoriams užtikrina vienodas galimybes atgauti skolas. Rugsėjo viduryje pradėta diegti PLAIS leidžia centralizuotai išieškoti pinigines lėšas iš bet kuriame šalies banke ar kredito unijoje skolininko turimų sąskaitų. Sistema duomenis apie piniginių lėšų apribojimą tvarko centralizuotai: perduoda bankams ar kredito unijoms apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams. „PLAIS sukūrimas – itin didelio masto ir svarbos projektas, pareikalavęs glaudaus visų susijusių institucijų bendradarbiavimo, kuris išties buvo sėkmingas. Vienoje sistemoje tvarkydami visus reikalingus duomenis sukūrėme unikalią, skaidrią skolų išieškojimo tvarką“, – sako teisingumo viceministras…