Leisti konfliktą išspręsti teismui ar perimti atsakomybę į savo rankas ir mėginti susitarti? Vakarų šalyse populiari praktika ginčą spręsti ne teisme, o bendru susitarimu, įsitvirtina ir Lietuvoje. Mediatorių teigimu, žmonės vis dažniau renkasi tarpusavio derybas, taip išvengia didelių išlaidų teismo procesams ir sutaupo laiko bei nervų. „Žmonės dažnai kreipiasi į teismą net nežinodami savo teisių ir įstatymų, nebūna girdėję apie taikinamuosius tarpininkus. Norvegų programos dėka nuo šių metų pradžios mediaciją sėkmingai taikome baudžiamuosiuose procesuose, kai abi pusės turi galimybę sutarti dėl moralinės ir materialinės kompensacijos. Mediacija naudinga, nes nereikia mokėti žyminio mokesčio, samdyti advokato, o sprendimai priimami greičiau nei teismo procese. Svarbiausia, kad pasinaudojus mediatorių pagalba ir pasiekus abipusį sutarimą,…
Restoranai meniu sudarymui kviečiasi ir mitybos specialistus
Natūralus, organiškas ar ekologiškas – kodiniai žodžiai, besipuikuojantys ant etikečių ir dar visai neseniai darę įspūdį sveikatos ištroškusiems pirkėjams bei restoranų lankytojams, šiandien tokio efekto jau nebesukelia. Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimai rodo, kad lietuviai vis dar maitinasi per riebiai, jų mityba stokoja grūdinių kultūrų, o daržovių kasdien valgo tik 40 proc. žmonių. Naujausiais sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų net trylikai yra diagnozuotas nutukimas, todėl atkreipti žmonių dėmesį į raciono svarbą bandoma kitais būdais – tokia pareiga tenka ne tik gydytojams ir mitybos specialistams, bet ir maisto produktų tiekėjams bei restoranams. Pasak UAB „Amber food“ rinkodaros vadovės Linos Nikonovaitės, keisti „La Crepe“ restoranų koncepciją paskatino pernelyg lėti…
Mėgstamiausias lietuvių laisvalaikis – knygų skaitymas
Mėgstamiausias lietuvių laisvalaikio praleidimo būdas yra knygų skaitymas. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas TNS Atlas tyrimas. Šiuo hobiu teigia užsiimantys 42 proc. gyventojų. Aktyvus poilsis gamtoje ir iškylavimas taip pat yra populiari laisvalaikio praleidimo forma – taip leidžiantys laisvą laiką atsakė 36 proc. mūsų šalies gyventojų. Kiti mėgstamiausi lietuvių hobiai: savęs tobulinimas, naminių gyvūnų priežiūra ir sodininkystė, daržininkystė. Pasak psichologo Olego Lapino, knygų populiarumą šiame technologijų amžiuje lemia tai, jog knyga kitaip nei internetas reikalauja investicijų. „Internetas yra greito vartojimo produktas, jo pagrindas yra iliustracijos. Natūralu, kad po to žmogus jaučia savotišką tuštumą. Knyga reikalauja ne pasyvaus vartojimo: į ją investuoti reikia ne…
„Šiaulių naktys 2015“ suvienys penkis festivalius
Paskutinį vasaros savaitgalį Šiaulių bulvarą jau ketvirtąjį kartą drebins „Šiaulių naktys 2015“. Tradicinis miesto renginys žada būti kaip niekad triukšmingas – šiauliečius ir miesto svečius į gatves pasivaikščioti šiemet trauks ne tik turtinga ir naujovių nestokojanti renginio programa, bet ir festivalių gausa – šventės metu mieste jų suskaičiuojama net penketas. „Šiaulių naktys“ – dovana miestui Prieš ketverius metus pradėtos rengti „Šiaulių naktys“ kasmet tampa vis stipresnės, teigia vienas iš šventės organizatorių Remigijus Ruokis: „Renginio idėja kilo norint suteikti miestui ką nors gero, ką nors, kuo jis galėtų didžiuotis.“ Laikas tik įrodo, kad išsikelti tikslai sulaukia atgarsio – šventės kasmet laukia tūkstančiai ne tik Šiaulių miesto gyventojų, bet ir svečių. Viena iš…
B. Vanago pasiruošime Dakarui – dar vienerios lenktynės su Nasseru Al Attyah
Daugiausiai kilometrų oficialiose varžybose per metus įveikiantis Lietuvos lenktynininkas Benediktas Vanagas paskutinį rugpjūčio savaitgalį dalyvaus aštuntajame Pasaulio ralio maratono taurės (FIA CCWC) etape „Baja Poland“. Už tūkstančio kilometrų nuo Vilniaus vyksiančiose varžybose „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos ekipaže kartu su B. Vanagu važiuos šturmanas Sebastianas Rozwadowkis. Per tris dienas lietuvio ir lenko duetas „Toyota HILUX“ bolidu įveiks 737 kilometrus. 425 iš jų – penkiuose greičio ruožuose. „Baja Poland“ varžybas B. Vanago ekipažas pradės iš 22 starto pozicijos. Prieš du mėnesius penktajame Pasaulio ralio maratono etape Italijoje B. Vanago ir S. Rozwadowskio ekipažas užėmė šeštąją vietą. Vėliau lietuvis dalyvavo „1000 kilometrų“ lenktynėse Palangoje bei „300 ežerų ralyje“. Sportininkas teigia,…
Lietuviškos mokyklos realybė ir ateitis: ką būtina keisti?
Nauji mokslo metai jau visai ne už kalnų. Moksleiviai iš prekybos centrų lentynų šluoja kuprines ir sąsiuvinius, mokytojai – planuoja būsimas pamokas. Nors viskas atrodo taip, kaip ir kiekvienais metais, klysta tie, kurie mano, kad mokyklos status quo nepajudinamas aplinkos pokyčių. Tad kokie šių dienų iššūkiai mokyklose didžiausi? Ką, siekiant geresnių mokymosi rezultatų, turime keisti jau šiandien? Prasti mokinių ir mokytojų santykiai Programos „Samsung Mokykla ateičiai“ ir elektroninio dienyno TAMO iniciatyva šią vasarą atliktas tyrimas parodė, kokie yra tėvų ir mokinių lūkesčiai šiuolaikinei mokyklai. Iš tyrime dalyvavusių 626 respondentų kone 72 proc. moksleivių ir beveik 64 proc. moksleivių tėvų teigė, kad šių dienų mokyklose labiausiai trūksta draugiško, pagarbaus, abipusiško, supratingo…
Keliaujančiojo galvos skausmas – prarastas bagažas
Kelionės, prasidedančios lėktuvo skrydžiu, daugeliui tampa tokia pačia praktika kaip rytas, prasidedantis puodeliu kavos ar stikline sulčių. Ir, dažniausiai, tokios kelionės baigiasi begale teigiamų įspūdžių, jei… jei kartais neatsiduriate tarp tų nelaimingųjų, kurių bagažas išskrido kita kryptimi. Nors aviakompanijos vengia įvardinti statistiką, kasmet išmokami milijonai eurų kompensacijų rodo, kad dingstantis arba vėluojantis bagažas – opi praktiškai visų oro bendrovių problema. Kaip teigia draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Nelaimingų atsitikimų ir kelionių draudimo produktų vadovė Jūratė Gasiulienė, jos atstovaujamoje draudimo bendrovėje dėl problemų su bagažu kreipiasi apie 10 proc. jį apdraudusių asmenų. „Dažniausiai kreipiamasi dėl vėluojančio bagažo, tačiau net šie atvejai gali gerokai sugadinti atostogas. Įsivaizduokite save stovintį oro uoste…
SEB bankas: lietuviai įsigyja senesnius automobilius negu galėtų
Remiantis pirmą kartą apskaičiuotu SEB banko automobilių įperkamumo rodikliu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo pirmą šių metų pusmetį lizingu galėjo įsigyti 8,7 tūkst. eurų kainuojantį automobilį, dviejų asmenų šeima – įpirkti automobilį, kurio kaina siekia 17,4 tūkst. eurų. Už tokią kainą galima įsigyti naują kompaktinės, ekonominės arba aukštesnės klasės apynaujį automobilį. Tuo tarpu statistika rodo, kad gyventojai perka pigesnius ir senesnius automobilius – du iš trijų šiuo metu nuperkamų automobilių yra senesni negu dešimties metų. „Lietuvoje gerėjant ekonominei padėčiai, daugėjo ir norinčiųjų įsigyti automobilį. Be to, dėl augusių vidutinių pajamų ir pakitusių lizingo sąlygų per penkerius metus vieno žmogaus įperkamo automobilio kaina padidėjo šeštadaliu – nuo 7,5 tūkst. eurų 2011…
Lietuviai maitinasi per riebiai, tačiau alternatyvų bijo
Septintame amžiuje gyvenęs garsus kinų medicinos pradininkas, Sui ir Tang dinastijų valdovų asmeninis gydytojas Sun Simiao, turbūt, pirmasis pastebėjo tiesioginį mitybos ir sveikatos ryšį. Medicinos karaliumi pramintas atsiskyrėlis savo traktate apie mediciną smulkiai aprašė teigiamą ir neigiamą maisto poveikį žmogaus organizmui, jo svarbą ligos eigai bei gydymui. Kad maistas gali būti kaip vaistas, pritaria ir mitybos specialistas Gediminas Čižauskas. „Dar kinų medicinos pradininkas Sun Simiao rašė, kad praktikuojantys mediciną pirmiausia turi atpažinti ligos priežastį ir sukėlėjus, tada bandyti pakeisti paciento mitybą ir tik tuomet, kai maisto terapija nepadeda, skirti vaistų. Mokslininkų duomenimis, mityba net 30 proc. lemia žmogaus sveikatos būklę, tačiau pagal Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą, tik penktadalis lietuvių…
KTU absolventas Andrius Pūkys sukūrė striukę, transformuojamą į vienvietę palapinę
Studentai baigę bakalauro studijas, kurios per ketverius metus jiems „neprilipo“ neretai bijo keisti karjeros kelią, rizikuodami pasirinkti kitą specialybę. Istorijos bakalauras Andrius Pūkys, prieš dvejus metus nusprendęs įstoti į Kauno technologijos universiteto (KTU) Aprangos mados inžinerijos magistrantūros studijas įrodė, kad bijoti nėra ko. Studijas A. Pūkys baigė su trenksmu – sukurdamas striukę, transformuojamą į vienvietę palapinę. „Praėjus dvejiems metams po studijų KTU baigimo, džiaugiuosi įgijęs praktišką specialybę ir dirbantis mėgstamą darbą – mano pasirinkimas pasiteisino“, – sakė Andrius Pūkys. – Kodėl nusprendei iš esmės pakeisti savo karjeros kelią?, – paklausėme A. Pūkio. – Norėjau praktinio mokslo, tam tikro amato, kuris leistų kurti realius produktus. Drabužių gamybos pramonei specialistus, turinčius tiek…