Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2010 m. pirmojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. Preliminariais RRT duomenimis, 2010 m. I ketvirtį augo interneto prieigos paslaugų abonentų, naudojančių plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius. Palyginti su 2009 m. IV ketvirčio pabaiga, šis skaičius išaugo apie 2 proc., o per metus – 8 proc. ir sudarė apie 807 tūkst. Į interneto prieigos abonentų skaičių yra įskaityti ir abonentai, prisijungę prie interneto per judriojo ryšio tinklus naudodami kompiuterį, kurių skaičius per ketvirtį išaugo 3 proc. ir sudarė 165 tūkst. Abonentų, naudojančių fiksuotas plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius per ketvirtį augo 1,3 proc. ir 2010 m. I ketvirčio pabaigoje sudarė 642 tūkst. Plačiajuosčio ryšio skvarba…

Nors ėmę taupyti Lietuvos žmonės jau gerokai sumažino degalinių pardavimus, finansų ekspertai neabejoja, jog vartojimo išlaidų dalis, skiriama transportui, ateityje tik augs. Taigi gyventojai dar ilgai išliks kuro kainų įkaitais. „Degalų kainos Lietuvoje jau labai nedaug skiriasi nuo kitų, ekonomiškai kur kas stipresnių valstybių. Tačiau gyventojų pajamos čia gerokai kuklesnės, tad išlaidos degalams sudaro ypač didelę išlaidų dalį. Kadangi žymaus pajamų augimo neprognozuojama, o degalų kainos ir toliau kils, šis santykis ateityje bus dar nepalankesnis ir išlaidos transportui tik didės”, – sako „Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, pagal vartojimo išlaidų, tenkančių transportui, dydį Lietuva yra antra Europoje – šis rodiklis siekia net 18,7 proc.…

Šiandien bendrovei „Lietuva Statoil” priklausančiame naftos produktų terminale Vilniuje vyko priešgaisrinio gelbėjimo mokymai. Jų metu Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir „Lietuva Statoil” darbuotojai kartu gesino simuliacinį gaisrą ir stabdė imitacinį degalų išsiliejimą. „Šie mokymai išsiskiria savo dydžiu ir apimtimi – juose dalyvavo 6 priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažai ir kelios dešimtys „Lietuva Statoil” darbuotojų, kurie dirba terminale, administracijoje ir organizacijos vadovybėje. Jais siekiame darniai veikti komandoje su gelbėjimo tarnyba ir būti pasiruošę laiku užkirsti kelią bet kokiems netikėtiems įvykiams terminale. Šis terminalas yra moderniausių Lietuvoje. Jis atitinka aukščiausius saugumo, aplinkosaugos ir technologinius standartus. Reguliariai organizuojame jo darbuotojų mokymus, nes visapusiško saugumo užtikrinimas šiame objekte yra vienas didžiausių mūsų veiklos prioritetų”, –…

Pagrindinė šilumos gamintoja mieste Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) mero Andriaus Kupčinsko pareiškimus dėl elektrinės investicinių įsipareigojimų vykdymo vertina kaip neatitinkančius tikrovės. Meras netikėtai pareiškė, kad KTE neva vienašališkai sustabdo tolimesnes investicijas į elektrinę ir tai gresia miesto užšaldymu šildymo sezono metu. „Pareiškimas neatitinka tikrovės ir yra visiškai nesuprantamas. Tai panašu į tuščią politikavimą. KTE yra pasirengusi ir investuoti, ir patikimai šildyti miesto vartotojus. Nėra jokių prielaidų, kad šildymo sezono metu miestas dėl mūsų kaltės sušaltų, kaip skelbia meras”, — teigė KTE vadovas Antanas Pranculis. KTE gamina miestui šilumą nuo 2003 metų, kai šiluminę elektrinę įsigijo Rusijos dujų koncernas „Gazprom”. Per tą laiką elektrinėje nebuvo nė vieno incidento ar avarijos. Penkerius…

Reiškiu didelį susirūpinimą padėtimi Kauno miesto šilumos ūkyje ir pavedu Miesto ūkio ir energetikos komitetui artimiausiame Tarybos posėdyje pateikti informaciją apie galimas pasekmes ir imtis konkrečių veiksmų apsirūpinant alternatyviais šilumos tiekimo šaltiniais. Pranešu, kad „Gazprom” kontroliuojama UAB „Kauno termofikacijos elektrinė” informavo Kauno miestą šilumą aprūpinančia bendrovę AB „Kauno energija”, kad vienašališkai sustabdo tolimesnes investicijas į jų pačių žodžiais tariant „…ties kritine eksploatavimo riba” esančią elektrinę, pagrindinį Kauno miesto šilumos tiekėją. Todėl informuoju, kad artimiausiu metu kreipsiuosi į atsakingas Valstybės institucijas: Vyriausybę, Prokuratūrą, Valstybės kontrolę, Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad, ginant viešąjį interesą, būtų ištirtas 2003 metais sudarytas „Kauno energijos” ir „Kauno termofikacijos elektrinės” turto pirkimo-pardavimo sandoris ir to sandorio sudarymo aplinkybės.…

Vilnius, gegužės 20 d. (BNS). Kauno miesto savivaldybė netrukus turėtų pasirašyti sutartį su Ūkio ministerija bei Lietuvos verslo paramos agentūra dėl 50 mln. litų paramos iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų statomiems pramogų ir sporto rūmams Nemuno saloje. Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė sutarties pasirašymui ir įgaliojo administracijos direktorių Vygantą Gudėną sutartį pasirašyti. „Gauname labai svarbią finansinę injekciją”, – tarybos posėdyje sakė V.Gudėnas. Pasak jo, iki šiol Kauno arenos statybos buvo finansuojamos iš skolintų savivaldybės lėšų ir Valstybės investicijų programos, šios lėšos, anot V.Gudėno, dar nėra išnaudotos. „Jau pastatytas pastatas, dengiamas stogas. Šiuo metu jau panaudota apie 60 mln. litų visų lėšų. Laukia pati brangiausia dalis – fasado…

Vilnius, gegužės 20 d. (BNS). Kauno miesto savivaldybė netrukus ketina pasirašyti sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra dėl Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos „Girstučio” kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcijai bei Kauno regiono kempingo su paplūdimiu įrengimo darbams. „Girstučio” projektui skirta 5 mln. litų, kempingo įrengimui prie Lampėdžių karjero – 2 mln. litų ES paramos. Sutarčių pasirašymui Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė ketvirtadienį. Taryba įgaliojo sutartis pasirašyti administracijos direktorių Vygantą Gudėną. Bendra „Girstučio” rūmų rekonstrukcijos projekto vertė – 21 mln. litų. Valstybė iki 2011 metų šiems darbams turėtų skirti 18 mln. litų, Kauno savivaldybė skyrė 5 mln. litų, o 2,19 mln. litų – privačios investicijos. „Girstučio” rūmų rekonstrukciją tikimasi užbaigti…

Vienoje iš potencialių naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos aikštelių gręžiamas giliausias Lietuvoje geotechninis gręžinys. Numatyto gręžinio gylis yra 250 metrų, gręžinį planuojama išgręžti per 3 savaites. Iš šio gręžinio paimti mėginiai bus naudojami vertinant potencialias statybos aikšteles pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos reikalavimus. Abiejuose naujos Visagino AE statybos aikštelėse jau yra išgręžta 114 geotechninių gręžinių iki 30 m, 139 vietose atliktas geotechninis zondavimas, laboratoriniams tyrimams paimta daugiau nei 800 grunto bandinių. Išanalizavus surinktus duomenis, buvo parinkta inžineriniu geologiniu požiūriu tinkamiausia vieta giliausiam geotechniniam gręžiniui, jis suprojektuotas remiantis TATENA reikalavimais. Tokio gylio gręžiniai bus išgręžti du – po vieną abiejuose vertinamose naujos Visagino AE aikštelėse. Gręžinys turės prasiskverbti…