Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su partneriais pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl gynybos ir saugumo inovacijų kūrimo, testavimo ir sertifikavimo centro „Vytis“ steigimo. Centras veiklą turėtų pradėti po kiek daugiau nei dvejų metų, investicijos sieks iki 20 mln. eurų.   „Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad nacionalinė gynybos pramonė privalo būti pasirengusi greitai reaguoti į sudėtingas situacijas. „Vytis“ suteiks mūsų įmonėms ir mokslininkams reikalingą modernią infrastruktūrą, kuri leis ne tik kurti ir testuoti inovacijas, bet ir greitai jas įdiegti praktikoje“, – sako ministras L. Savickas. Centras įsikurs Kaune ir taps strategine erdve, kurioje savo interesus įgyvendins verslo atstovai bei mokslo ir valstybės institucijos. Čia bus kuriamos, testuojamos ir…

Rugpjūčio mėnesį prasideda didysis studentų migravimas. Sužinojus stojimo egzaminų rezultatus, svarbiausiu klausimu įstojusiems mokytis kitame mieste tampa gyvenamoji vieta. Išaugus būstų paklausai, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais fiksuojamas ir jų nuomos kainų pikas, o tai bent dalį studentų tėvų paskatina pagalvoti ir apie nuomos alternatyvą – būsto įsigijimą. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2024-2025 metais Lietuvoje mokėsi daugiau nei 105 tūkstančiai studentų. Iš jų universitetuose – 76,9 tūkst., kolegijose – 28,2 tūkst. jaunuolių. Dar 31,5 tūkst. mokėsi profesinio mokymo įstaigose. Vasaros pabaigoje – rudens pradžioje ypač didmiesčiuose paprastai išaugančios būsto nuomos kainos rodo, kad nemaža dalis jų studijuoja ne savo gimtajame mieste. O sužinojus, kiek tektų mokėti už būsto nuomą, nemažai daliai tėvų natūraliai…

Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas  Kauno regionas pastaraisiais metais demonstruoja vieną sparčiausių ekonomikos augimo tempų Baltijos šalyse. 2024 m. Kauno regiono BVP vienam gyventojui buvo tik 15 proc. mažesnis nei Rygos regiono, o prieš dešimtmetį šis atotrūkis siekė net 45 proc. Be to, vidutinis neto darbo užmokestis Kaune jau yra didesnis nei Latvijos sostinėje. Jei tendencija išsilaikys, po kelerių metų Kaunas gali tapti vienu iš lyderiaujančių miestų visame Baltijos regione. Kauno ekonominė trauka bei gyvenimo lygis auga kur kas sparčiau, nei daug kas galėjo tikėtis. Pastarąjį dešimtmetį Kauno regiono BVP augo bene sparčiausiai Baltijos šalyse, tik nežymiai nusileisdamas Vilniaus regionui. Šį rezultatą lėmė ne vien besiplečiantys gamybos sektoriaus…

Kai namai tvarkingi – regis, ir mintys šviesesnės. Palengva grįžtant rudeniškos rutinos link, daugelis imasi ir švarintis namus. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad sezoniškumas išties lemia stiprius namų valymo priemonių paklausos ūgtelėjimus. Ne tik buitinė chemija, bet ir actas dažnam tampa neblogu pagalbininku. Tik svarbu jį naudojant atsiminti kelias taisykles, kad jis nepakenktų kai kuriems paviršiams.  Įvairios švaros prekės yra gal ir ne kasdienis, tačiau būtinas pirkinys, pastebi G. Kitovė. Juk ne vienas yra patyręs tą nemalonią situaciją, kai staiga išvysta pasibaigusias indaplovės tabletes, paskutinį skalbiklio ar minkštiklio lašą. „Dėl to švaros, valymo, buitinės chemijos prekės paklausios ištisus metus. Pirkėjai seka kainas, ieško nuolaidų ir stengiasi…

Rugpjūčio paskutinį savaitgalį Vilniaus Bernardinų sodas taps vieta, kurioje idėjos, diskusijos ir įžvalgos susilies į vieną didelę šventę – čia vyks diskusijų festivalis „Būtent!“. Tai atviras ir nemokamas renginys, subursiantis visuomenę diskutuoti valstybės raidai ir progresui svarbiomis temomis, ieškoti atsakymų į šiandienos iššūkius, skatinti įsiklausymo kultūrą ir drauge kurti ateities vizijas. Šiemet festivalyje aktyviai dalyvaus Kauno technologijos universitetas (KTU) – jo mokslininkai ir ekspertai moderuos net šešias diskusijas. Ateitį kuriantys klausimai Rugpjūčio 29-oji prasidės gynybos ir saugumo tema. 14 val. vyks diskusija „Gynybos technologijų kalba: ar ją moka mokslas ir supranta inovacijos?“. KTU gynybos technologijų ekspertas dr. Andrius Vilkauskas kartu su dalyviais nagrinės, kaip moksliniai tyrimai ir inovatyvūs sprendimai atliepia…

Pasibaigus vasaros atostogų sezonui į darbą grįš ne visi. Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 157 tūkst. bedarbių, iš kurių maždaug 81 tūkst. gauna nedarbo draudimo išmoką. Ši Užimtumo tarnybos statistika rodo ne tik ekonominės situacijos pulsą, bet ir atskleidžia naują tendenciją – dalis žmonių sąmoningai renkasi laikiną nedarbą kaip galimybę pailsėti ar įgyvendinti asmenines svajones. Vis tik darbdaviai ir teisės ekspertai tokią tendenciją vertina itin atsargiai – nedarbas savo noru gali slėpti ir piktnaudžiavimo atvejus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Savotiška mada padaryti karjeros pauzę savo noru vis labiau plinta Lietuvoje. Vieni nenori įsipareigoti darbdaviui ir ilsėtis tik sukauptų atostogų metu, kiti, pabrangus pragyvenimo lygiui Lietuvoje, susigundo gera galimybe pigiau pagyventi užsienyje.…

UAB “Spyneta” įsigijo bendrovę “Teledema”, teikiančią mobiliojo ryšio, interneto, IP telefonijos, išmaniosios televizijos, telefonų nuomos ir kitas paslaugas.  Naujuoju “Teledema” generaliniu direktoriumi tapo Paulius Kudarauskas, pastaruosius 16 metų dirbęs skaitmeninių paslaugų bendrovės “Bitė Lietuva” produktų vadovo, privačių klientų segmento vadovo ir kitose verslo vystymo pareigose. Bendrovės “Teledema” komercijos direktore tapo Miglė Sabaitė, daugiau nei 17 metų dirbanti telekomunikacijų srityje, sukaupusi patirtį pardavimų, procesų valdymo ir klientų patirties valdymo srityse.  “Teledema” generalinis direktorius P. Kudarauskas sako sieksiantis, kad bendrovė suteiktų daugiau vertės savo klientams, o tai padaryti padės naujų vadovų ir akcininkės UAB “Spyneta” patirtis telekomunikacijų srityje, paslaugų sinergija ir bendri verslo plėtros planai.  “Šiandien “Teledema” turi stiprų pagrindą – artimą ryšį su…

„YouTube“ iš tradicinės televizijos kasmet atsirėžia vis didesnę žiūrovų auditoriją, o kai kuriose šalyse – net ėmė lenkti komercinių TV žiūrimumo rodiklius. Vitalija Kibildė, „Telia Play“ televizijos vadovė, pastebi – lietuvių vartojimo įpročiai keičiasi sulig pasaulinėmis tendencijomis, o tradicinė televizija transformuojasi į naujos kartos žiūrėjimą. „Žiūrėjimas tampa personalizuotas: žiūrovai patys renkasi turinį, taip pat jį žiūri jiems patogiu laiku. Išmanioji televizija leidžia atsukti laidas,  televizorius – naudotis turinio transliavimo programėlėmis. Jau tapo įprasta, kad žiūrovai kasdien pagal savo pomėgius susidėlioja laidų, filmų ar serialų tinklelį“, – teigiaV. Kibildė. Ribas tarp tradicinės televizijos ir srautinio transliavimo platformų labiausiai trina „YouTube“. Jungtinės Karalystės ryšių tarnybos „Ofcom“ atliktas tyrimas rodo, kad „YouTube“ fenomeną…