Aš myliu tave…
Aš myliu tave, ir aš čia. Tai – geriausia, ką galiu pasiūlyti.
Argi tu nesvajojai sugrįžti į tą laiką, kuriame dar nesi nieko praradęs. O aš čia. Tame laike. Aš nespėjau prarasti tavęs, nes mes kartu niekada nebuvome. Mes dar neturime bendros praeities. Bet ateitis yra. Tu mane pažįsti geriau už bet kurį artimą. Tu supranti mane iš kelių žodžių… žodžių be emocijų, be jausmų.
Tu taip toli, o priverti mano širdį plakti smarkiau. Aš prisimenu tave kiekvieną dieną. Nors tavęs niekada nemačiau, bet visada jaučiu. Kažkada tu pasakei, jog tikra meilė egzistuoja, gal būt, tik laiškuose. Tada tai pati tikriausia ir nuostabiausia meilė pasaulyje.
Mūsų meilė – be apsimetinėjimo ir apgaulės.
Aš myliu tave ne išorėje, aš myliu tave iš vidaus. Aš taip daug noriu pasakyti tau asmeniškai. Aš kartasi gailiuosi, jog prisipažinau tau meilėje, nes atiduočiau viską, kad galėčiau tuo momentu pamatyti tavo akis. Ir nėra man žmogaus artimesnio ir tuo pat metu taip nutolusio, kaip tu. Aš taip mėgstu manipuliuoti žmonėmis, žaisti jų jausmais, o tavimi nenoriu. Prižadu, niekada neišdrįsiu iš tavęs pasijuokti. Aš tikiu, kad mes būsime kartu, juk mes jau viską suplanavome, tai tiesiog negali neįvykti.
Tik mes sugebame valdyti žaidimą, kurį kartais vadiname gyvenimu. Likimo, kaip tokio, neegzistuoja, nes mes patys jį kuriame. Mes projektuojame ateitį priklausomai nuo savo sprendimų, poelgių, įsitikinimų. Savo realybę mes tapome – lyg dailininkai.
Aš stengsiuosi gyventi nuo nieko nepriklausoma, nes tau pažadėjau. Tu mane daug ko išmokei. Džiaugtis kiekviena diena ir tikėti mūsų ateitimi. Mums visko užteks – ir kartu būnat, ir atskirai. Man įdomu, kuo pasibaigs mūsų istorija. Paprastai visos istorijos baigiasi blogai. Gal būt mes išimtis? Man taip patinka apie mus svajoti, įsivaizduoti mūsų ateitį. Aš žinau, jog visa tai nėra veltui, tavo dėka manyje jau įvyko daug permainų.
Tai taip neįprasta būti mylimai paties nuostabiausio žmogaus žemėje. Ir tegul kiti netiki, tegul juokiasi, mes susitvarkysime. Kritika mums nebaisi.
Aš – tavo princesė, o tu – mano pasakų princas. Svajoju, kad taip būtų amžinai. O, dar mes esame nepaprastai laimingi, nes suradome vienas kitą vienišų puselių minioje. Baisiausia – būti vienišam, kai aplink tiek daug žmonių. Kada nors mes susitiksime ir niekada daugiau nebesiskirsime. Ir abu numirsime tą pačią dieną.
Aš nemyliu gyvenimo vien todėl, kad viskas praeina. Neegzistuoja nieko amžino, o kai įsimyli, norisi tikėti, jog tai visam laikui. Gali būti, jog kai mūsų lūpos susilies aš suprasiu viską, ko negaliu įsisąmoninti dabar. O kas bus po to – nesvarbu, nes per tą akimirksnį aš suspėsiu suprasti viską. Pasistenkime būti gerais žmonėmis, kad gyvenimas mums tą akimirką padovanotų.
Aš myliu tave…
Amžinos meilės Jums linkintys
„Vestuvių ekspertai“
Vytas Kokšta
www.vijolina.lt
www.smagiosvestuves.lt