Verslas

Tvarumas – neatskiriama įmonės DNR dalis. Mada ar būtinybė?

Rečiau važiuokite į darbą automobiliu ir mažiau migrantų sulauksime prie Lietuvos sienos – toks patarimas gali pasirodyti absurdiškas, bet iš tiesų jame daug tiesos. Dėl aplinkos taršos šylantis klimatas, sausros, nederlius, po to – neramumai  Artimuosiuose Rytuose, o rezultatas – skurdo bei konfliktų genami Irako gyventojai priversti žengti per Lietuvos sieną. Visi esame susiję daug labiau, nei kartais norime pripažinti, tad ir kiekvienos įmonės, kiekvieno mūsų indėlis į planetos ateitį svarbus.  

Apie tai kalbėta asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Tvarumas – neatskiriama įmonės DNR dalis“.

Šios diskusijos temą pasiūlė Europos maisto produktų gamintojus vienijanti asociacija „FoodDrinkEurope“, paskelbusi iniciatyvą #FoodFuture (#MaistoAteitis), kviečiančią dialogui apie mūsų maisto ateitį.

 „Apie tvarumą kalbame labai daug, ir dažnai kiekvienas šiai sąvokai suteikiame savą prasmę. Šiandien diskutuosime apie tai, kaip tvarumą supranta maisto pramonė,“ – pradėjo renginį  moderatorė Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė.

 Kompanijos įsipareigoja laikytis ES atsakingos maisto verslo ir rinkodaros praktikos elgesio kodekso

 Vienas iš naujesnių ir konkretesnių Europos Sąjungos (ES) lygiu priimtų dokumentų, skatinančių įmones pereiti prie tvaresnės gamybos – Europos Komisija (EK) kartu su suinteresuotaisiais pramonės subjektais oficialiai paskelbė ES atsakingos maisto verslo ir rinkodaros praktikos elgesio kodeksą, kuris yra EK strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ rezultatas. Šis dokumentas svarbus siekiant padidinti sveiko ir tvaraus maisto prieinamumą ir mažinant gamybos poveikį aplinkai. Dokumentą jau pasirašė 36 Europos asociacijos bei 59 įmonės, tarp jų ir asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ narės: kompanijos „Coca Cola“, „Danone“, „Nestlé“, „Mondelez“. Kodeksas taikomas visai veiklai, susijusiai su maisto gamyba, prekyba, perdirbimu, reklama, platinimu ir tiekimu.

 „Kodekse nustatyti septyni siekiami tikslai, tarp kurių: sveika, subalansuota ir tvari mityba visiems Europos vartotojams; maisto nuostolių ir atliekų prevencija bei mažinimas; neutralaus poveikio klimatui maisto grandinė Europoje iki 2050 metų; ilgalaikis ir tvarus ekonomikos augimas ir pan.“, – pasakojo apie pasirašyto dokumento prasmę Irma Pilipienė, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė. 

 4,4° C pakilusi temperatūra neatpažįstamai pakeistų mūsų planetą

 Dažnam gali kilti klausimas – ar ne per daug mes kalbame apie klimato kaitą ir jo šilimą, ypač prisiminę šaltą praėjusių metų lietuvišką žiemą. „Tikrai ne“, – atsakytų prof. Egidijus Rimkus,  Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas, renginyje pristatęs pranešimą „Klimato kaita sustabdoma? Mūsų pastangos nėra Sizifo darbas?“.

 Ir pateiktų  argumentus. 2011-2020 metais vidutinė temperatūra buvo 1,09°C aukštesnė nei 1850-1900 metais. Tikėtina, kad šis dešimtmetis bus šilčiausias per pastaruosius 125 000 metų. 1,5°C riba bus pasiekta 2027-2035 metais, prognozuojama oro temperatūros kaita XXI amžiuje – nuo 1,4 iki 4,4°C. Atrodytų, gal tai nėra nedaug – juk tiek per dieną pasikeitus temperatūrai net švarkelio nenusivilktume. Bet tokie temperatūros pokyčiai negrįžtamai pakeistų mūsų planetą. Liūtys, audros, potvyniai ar sausros gali turėti labai skaudžių pasekmių ne tik gamtai, bet ir socialiniams visuomenės virsmams. Norime patogiai gyventi, naudojame daug naftos ir kitų žaliavų, tuo pačiu didindami išmetamo CO2 kiekį? Tada susitaikykime su faktu, kad Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose dėl sausros ar potvynių gyvenimas kažkam labai pasunkės (o gyventojų čia sparčiai daugėja), ir jie turės ieškoti naujų pragyvenimo šaltinių Europoje ar kažkur kitur. Ir tai tik viena iš klimato kaitos pasekmių. Didėjantis žemės gyventojų skaičius, vis didesnis jos išteklių naudojimas – tai gali turėti katastrofinių padarinių.

 Tad koks būtų atsakymas į pranešimo pavadinime keltą klausimą?

„Taip, klimato kaita pristabdoma, bet reikia šalinti klimato kaitos priežastis, nes su pasekmėmis daug sunkiau tvarkytis. Ko reikėtų imtis? Investuoti į technologijas ir inovacijas, įvesti CO2 mokestį.  Ir būtinas sisteminis požiūris į situaciją“, – vardijo galimus sprendimus  prof. E. Rimkus. 

 Kompanijų prisiimti įsipareigojimai ir konkretūs žingsniai

 „Nestlé“, nors ir būdama didelė įmonė, pasaulio mastu viena nieko nepakeis, bet mes tikimės, kad galime būti pavyzdžiu ir kitiems, paskatinti pokyčiams“, – kalbėjo Milda Žemaitienė, UAB „Nestlé Baltics“ kavos verslo vadovė, pasakodama apie atstovaujamos įmonės įsipareigojimus tvarumo srityje ir kelią link jų įgyvendinimo. 

 Kompanijos tikslas – iki 2050 metų pasiekti neutralų poveikį aplinkai. Kad šis siekis būtų realizuotas, jis išskaidytas pamečiui, ir kasmet žengiant po vieną žingsnį, po trisdešimties metų būtų priartėta prie suplanuoto tikslo. Pavyzdžiui, iki 2022 metų visi žaliavų tiekėjai turi užtikrinti, kad nebūtų kertami miškai; įmonei priklausantys automobiliai bus pakeisti aplinkai draugiškesniais, o kai kurie prekių ženklai turės būti „angliai neutralūs“. Iki 2025 metų visos gaminių pakuotės privalės būti 100 proc. perdirbamos arba dar kartą panaudojamos; 20 proc. ingredientų turės būti išauginti per atkuriamąją žemdirbystę ir pan. Taip žingsnis po žingsnio kompanija sieks tapti neutralia aplinkai.

 Savo konkrečia ėjimo tvarumo keliu patirtimi pasidalijo ir Vincas Augaitis, UAB „Mondelez Lietuva Production“ direktorius. Nuo 2020 metų jo vadovaujama įmonė naudoja energiją, gaunamą tik iš atsinaujinančių šaltinių, neveža jokių atliekų į sąvartyną, o jas efektyviai sutvarko. Per paskutinius metus Kaune veikiančioje įmonėje 35 proc. sumažintos CO2 atliekos produkcijos tonai, 5 proc. sumenko elektros sunaudojimas. Visa tai pasiekta nemažinant gamybos apimčių. Ir tai tik keli skaičiai, planuose – daugiau pokyčių.

 „Vieni atskirai nesame didelė jėga, bet visi kartu galime keisti situaciją, nes jei nieko nedarysime, ateitis bus liūdna. Tad mažais žingsneliais eikime į priekį ir darykime tą pokytį kartu“, – apibendrino savo pranešimą, o kartu ir visą diskusiją UAB „Mondelez Lietuva Production“ vadovas.

Renginio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=eKvcMunNPSk 

 Apie asociaciją „Lietuvos maisto pramonė“

 1990 m. įkurta asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, gaminančias maisto produktus bei jais prekiaujančias. Asociacijos pagrindiniai veiklos principai remiasi narių atstovavimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

 Asociacijos nariai – įmonės: AB „Actas“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, „Danone“ SIA, UAB „Estrella Baltics“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Minordija“, UAB „Mondelez Baltic“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Vilniaus duona“.

Pranešimą paskelbė: Irma Pilipienė, Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą