Įvairenybės

Tvaresnio žemės ūkio kaina: augs kainos, trūks maisto, tad jį teks importuoti iš trečiųjų šalių

Pernai ES žaliojo kurso pagrindu buvo sukurta žemės ūkio bei maisto pramonei svarbi strategija „Nuo lauko iki stalo“. Nors joje numatyti tikslai iki 2030 m. padidinti tvarumą gražūs, tačiau maisto augintojams nerimą kelia galimos tikslų įgyvendinimo priemonės ir jų pasekmės. Kaip rodo naujausi tyrimai, ES žemės ūkių derlius ir jo kokybė reikšmingai kristų. Vartotojui tai reikštų aukštesnes maisto produktų kainas ir prastesnę jo kokybę, mat dėl maisto trūkumo produktus tektų importuoti iš trečiųjų šalių, kuriuose aplinkosauginiai ir maisto saugos reikalavimai nėra tokie griežti. Maža to, pasaulinių klimato kaitos tikslų taip pat nebūtų pasiekta.

 

Beveik 30 Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus organizacijų išplatino viešą pranešimą, kuriame teigia, jog palaiko principinį siekį didinti tvarumą maisto tiekimo grandinėje, tačiau įgyvendinant strateginius tikslus taip, kaip siūloma dabar, nukentės ES vartotojai ir Europos pasididžiavimu tapęs žemės ūkio sektorius. Anot organizacijų, politinių lozungų laikas jau praėjo ir institucijoms būtina kalbėti apie tai, kokį neigiamą poveikį ES šalių žemės ūkiui gali turėti neįvertintų „Nuo lauko iki stalo“ tikslų įgyvendinimas. 

Derlius mažės, tapsime priklausomi nuo trečiųjų šalių

Įvairios mokslo institucijos per pastaruosius mėnesius paskelbė net keletą skirtingų tyrimų, kuriuose vertintas „Nuo lauko iki stalo“ ir „Biologinės įvairovės“ strategijų poveikis žemės ūkiui ES šalyse. Skirtingi tyrimai patvirtina tą patį faktą, kad aklai siekiant „Nuo lauko iki stalo“ strategijoje numatytų tvarumo tikslų ES žemės ūkio produkcija sumažės, kai kuriose srityse – itin smarkiai.

Nyderlandų Vageningeno universiteto ir mokslinių tyrimų centro (WUR) tyrimas (jo ataskaitą žadama viešai paskelbti artimiausiomis savaitėmis) nustatė, kad augalininkystės ūkiuose derlius sumažėtų vidutiniškai 10-20 proc., o kai kurių kultūrų – net iki 50 procentų. O ES gyvulininkystės ūkių produkcija trauksis 20 proc., o kiaulienos – 17 procentų, rodo Vokietijos Kylio universiteto tyrimas. Tuo tarpu JAV žemės ūkio departamento tyrime daroma išvada, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ nustatyti tikslai lemtų maisto trūkumą 22 mln. žmonių.

Apskritai, mokslininkų vertinimu, dėl naujų reikalavimų Europai iš maisto produktų eksportuotojos gresia tapti jų importuotoja, priklausoma nuo trečiųjų šalių. O tai prieštarauja Europos Komisijos per Covid krizę iškeltam tikslui didinti regiono nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių.

Maža to, ES Jungtinio tyrimų centro (JTC) tyrimas nustatė, kad nors „Nuo lauko iki stalo“ strategija siekia sumažinti Europos žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 40-60 proc., dėl sumažėjusio produktyvumo Europai teks pirkti maisto produktus iš trečiųjų šalių, tad šios ŠESD emisijos tiesiog persikels į kitas šalis ir realiai nebus sumažintas neigiamas poveikis planetai.

Tad tyrimų duomenys aiškiai rodo neigiamą poveikį prekybai, ūkininkų pajamoms ir galiausiai vartotojų kainoms.

Tvarumą padidintų inovacijos ir adekvatūs tikslai

Kaip skelbia pranešimą išplatinusios organizacijos, ES žemės ūkis šiuo metu yra vienas iš labiausiai išteklius ir aplinką tausojančių pasaulyje. Nepaisant to sektoriaus dalyviai puikiai supranta klimato kaitos iššūkius ir nori prie jų prisidėti.

Organizacijos teigia, kad būtent inovacijos ir tinkamai suformuota ES žemės ūkio politika, tinkamai nustatyti tikslai leistų ūkininkams auginti produkciją dar tvaresniu būdu. O politika ir strateginiai tikslai turėtų būti formuojami remiantis duomenimis ir išsamiomis analizėmis, ir neturėtų žlugdyti ES žemės ūkio. Todėl organizacijos prašo EK atlikti išsamų bendrą „Nuo lauko iki stalo“ strategijos tikslų poveikio įvertinimą.

„Mes, kaip ir EK, trokštame užbaigti diskusijas dėl būtinybės atlikti bendrą poveikio vertinimą. Norime suprasti, kur gali kilti problemų, kad galėtume aptarti galimus sprendimus, – teigiama organizacijų pranešime. – Jei derlius ir maisto gamyba ES sumažės, ką prognozuoja mokslininkai, tuomet žemės ūkio žaliavų ir ingredientų importas į ES neabejotinai išaugs ir ES, norėdama išmaitinti savo gyventojus, taps priklausoma nuo importo. O tai sukels keletą politinių ir maisto saugos pavojų Europos vartotojams.“ 

Aktualu ir Lietuvos vartotojams bei ūkiui

Lietuvos augalų apsaugos asociacija teigia, kad Europoje vykstančios diskusijos yra aktualios ir vartotojams bei ūkininkams Lietuvoje.

„Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims labai svarbu, kad prieš priimant „Nuo lauko iki stalo“ strategijai įgyvendinti būtinus nacionalinius įsipareigojimus būtų įvertinta reali padėtis, galimas poveikis, o pertekliniai ar skubotai įgyvendinami reikalavimai nesužlugdytų šalies ūkių. Antraip vartotojams maisto kainos reikšmingai augs, patys užsiauginsime per mažai maisto ir turėsime valgyti įvežtinę trečiųjų šalių  produkciją“, – sako asociacijos vadovė Zita Varanavičienė.

Pasak jos, Lietuvos augalininkystės ūkiai jau šiandien ūkininkauja tvariau ir naudoja žymiai mažiau augalų apsaugos produktų (pesticidų), kurių naudojimą strategijoje siūloma toliau mažinti. „Pavyzdžiui, Lietuvos ūkiuose hektare vidutiniškai sunaudojama 0,9 kilogramo veikliosios augalų apsaugos medžiagos, kai Vakarų Europos valstybėse šis rodiklis siekia 5-8 kg/ha. Net ir intensyviausiuose augalininkystės plotuose, dėl trumpesnio auginimo sezono ir retesnių kenkėjų bangų  žymiai mažesnis apsaugos produktų poreikis. Todėl svarbu, kad LR politikai ir Vyriausybė, prisiimdami Europinius įsipareigojimus, atsižvelgtų į absoliučius skaičius, o ne viską matuotų procentiškai“, – teigia Z. Varanavičienė

Ragina neatidėti diskusijų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad nors iki „Nuo lauko iki stalo“ tikslų įgyvendinimo liko 8 metai, žemės ūkio sektoriui tai nėra ilgas laikotarpis. Todėl skubiai reikia platesnių diskusijų dėl daromų pasirinkimų, jos turi būti pagrįstos tyrimų duomenimis bei analizėmis.

„Pastarieji europinio lygio tyrimai, analizuojantys didžiųjų strategijų poveikį žemės ūkiui, patvirtina mūsų nuogąstavimus, kuriuos išsakome čia, Lietuvoje – matome, kad žemės ūkis nebėra suvokiamas kaip pagrindinis maisto tiekėjas, užtikrinantis jo prieinamumą visiems gyventojams. ES strategijos dar net nepradėtos įgyvendinti, o maisto kainos jau kyla. Nesunku įsivaizduoti, kaip šie procesai paveiks gyventojus, kuriems svarbu subalansuoti savo lėšas ne tik perkant maistą, bet ir atremiant energetinių išteklių kainų augimą. Mes visiškai pritariame krypčiai judėti tvarumo link, bet taip pat raginame diskutuoti, tartis, atsižvelgti į mokslo žinias bei praktiką ir, svarbiausia, į žmones“, – sakė LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis. 

Pranešimą paskelbė: Žilvinas Bružas, Integrity PR

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Laundry Soap Méga Propre Audinių skalbiklis, 1000ml
 
REIMA Kuhmoinen Pale Rose 86
 
REIMA Tukeva Black 39

Parašykite komentarą