Apklausų rezultatai rodo, jog mūsų šalies vaikams stinga žinių apie internete tykančius pavojus, todėl jie, nieko nenutuokdami, atskleidžia asmeninę informaciją. „Vaikų linijos“ savanoriai pataria, kaip elgtis gavus netinkamo turinio žinutę socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu paramos vaikams centro (PVC) psichologė Veronika Lakis-Mičienė sako, kad situacija pasikeistų apie tai visų pirma turi išmokti kalbėti suaugusieji.
Poziciją turi parodyti suaugusieji
Seksualinio pobūdžio patyčioms internetinė erdvė ypač palanki. Čia priekabiautojams lengviau disponuoti žodžiais, jie jaučiasi drąsiau, nes lieka „už kadro“, gali susikurti norimą savo įvaizdį, kuris gali labai skirtis nuo realybės.
Kaip teigia Paramos vaikams centro (PVC) psichologė Veronika Lakis-Mičienė, nors pastaruoju metu gali atrodyti, kad lytinio švietimo tema šiais laikais yra pažengusi, o vaikai viską žino, moka ir jaučiasi laisvai, lytiškumo tema išlieka tabu ir jaunuoliams dar labai stinga patikimų žinių, taip pat ir apie internete tykančius pavojus.
Taigi kalbant apie seksualines patyčias, visų pirma tinkamą poziciją turi parodyti suaugusieji, artimieji, tėvai. Būtent, kad bet koks priekabiavimas, įskaitant ir seksualinį, yra netinkamas agresyvus elgesys. Be to, jie turėtų būti ir labiau proaktyvūs – inicijuoti šią pokalbio temą patys, o matydami seksualinių patyčių ženklus – tinkamai reaguoti.
„Neturime vieningo standarto, kaip šviesti vaikus, šeimose apie tai kalbama skirtingai. Lytiškumo tema išlieka jautri, stigmatizmuota, todėl pasisakyti apie tokio pobūdžio žinutę jaunuoliams gali būti nepatogu, jie gali jaustis pasimetę“, – teigia psichologė Veronika Lakis-Mičienė.
Dar daugiau, jaunuoliai gali jaustis dėl to kalti patys, jausti gėdą ar net pritrūkti žodžių apie tai kalbėti. Be to, juos gali kaustyti baimė, jie gali būti sulaukę ir grasinimų, kad apie tai negali niekam pasiskųsti, gali būti ir patys į tai įsitraukę, todėl apkaltinti, neva patys tai išprovokavo, mezgė pokalbį, o vos gavę žinutę iškart apie tai nepranešė suaugusiems ar atsakingoms institucijoms.
„Jei jaunuolį išklausančios „ausys“ būtų neutralios, nesmerkiančios, be išankstinės nuostatos, prabilti nukentėjus būtų lengviau. O girdėdami suaugusiųjų pokalbį apie seksualines patyčias, kurių metu jie smerkia ar pasišaipo iš prabilusių nukentėjusių ar jų neigiamus vertinimus apie visuomenėje vykstančius reiškinius, pavyzdžiui, apie „me too“ judėjimą, jaunimas susidaro nuomonę, kaip į tai reaguoja jų tėvai ir kiti artimieji ir gali sau pasidaryti išvadas „su juo apie tai nekalbėsiu“, – atkreipia dėmesį V.Lakis-Mičienė.
Galioja tie patys įstatymai
Internetiniais kanalais gavus pravokuojančią ar kitokią netinkamo turinio žinutę, ne tik kalbant apie nepilnamečius, svarbu suprasti, kad internetinė erdvė nėra pilkoji zona, kurioje neegzistuoja jokios taisyklės. Čia taip pat galioja tie patys Lietuvos įstatymai, be to, papildomai ir socialinio tinklo taisyklės.
„Trikdanti žinutė yra socialinio tinklo taisyklių pažeidimas, todėl apie tai svarbu pranešti tinklo administratoriui. Be to, tokį asmenį galima užblokuoti. Sunkesniais atvejais seksualines patyčias, tokias kaip pornografinių nepilnamečio ar nepilnamečiui nuotraukų siuntinėjimą, galima traktuoti ir kaip baudžiamojo kodekso nusikaltimus, todėl reikėtų apie tai informuoti teisėsaugą“, – informuoja pašnekovė.
Baudžiamajame kodekse numatytas straipsnis ir tais atvejais, kai suaugęs asmuo nepilnamečiui siunčia tvirkinamojo pobūdžio žinutes, skatinančias susitikti ir turėti lytinį kontaktą. Tai laikoma nepilnamečio asmens viliojimu.
„Kaip bebūtų, pirmiausiai siūlyčiau nukentėjusiam vaikui ar jaunuoliui apie tai pranešti suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki ir su kuriuo būtų galima apie tai pasikalbėti. Paprastai seksualinį priekabiavimą patyręs asmuo jaučiasi sutrikęs, pasimetęs, todėl pokalbis ir jausmų išsakymas gali padėti pasijusti geriau. Apie tai galima pasikalbėti ir paskambinus į „Vaikų liniją“ bei „Jaunimo linijoje“ arba kreiptis į psichologą“, – pataria psichologė.
Kaip elgtis gavus netinkamo turinio žinutę socialiniuose tinkluose?
„Vaikų linijos“ atstovė Eglė Balčiūtė:
– Užklupus karantinui jaunimas socialinį gyvenimą perkėlė į elektroninę erdvę, todėl pastaruoju metu patyčių internete pastebime daugiau.
Susidūrus su patyčiomis internete visų pirma siūloma išsaugoti įrodymus – komentarą, nuotrauką, vaizdo filmuką. Tai galima padaryti tiesiog nufotografuojant ekraną ar nuotrauką pasidaryti telefonu. Taip pat dažnai taikomas žingsnis – susirasti svetainės administratorių ir pranešti apie netinkamą turinį, kuris vartotoją užblokuoja ar kitaip pašalina, priklausomai nuo turinio ir situacijos.
Tiesa, ne visos patyčios elektroninėje erdvėje yra seksualinio turinio, tačiau seksualinio priekabiavimo reiškinys yra gana dažnas. Jis pasireiškia ne tik socialinėje erdvėje, bet ir elektroninėje erdvėje.
Su vaikais ir paaugliais apie tai kalbėti svarbu, kad šie suprastų, jog internete gali būti dalinamasi netinkamo turinio žinutėmis. Jei mažesni vaikai įspėjami neatskleisti namų durų kodo ir panašiai, su paaugliais ypač svarbu kalbėti apie seksualinio pobūdžio žinutes, nes neretai nutinka taip, kad jie įsitraukia į romantinius santykius, dalinasi savo apnuogintomis nuotraukomis. Santykiams nutrūkus, jiems susipykus nuotraukos gali patekti nežinia kur.
Beje, apie tai šviesti svarbu ir suaugusiuosius, kad žinotų, kaip kalbėti su vaikais ir paaugliais apie ne visada lengvus ir paprastus dalykus.
Moksleivių patirtimis dalinasi Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Karolina Pralgauskytė:
– Iš moksleivių, ypač jaunesnio amžiaus, teko girdėti daug nusiskundimų apie lytiškumo ugdymą socialinėje erdvėje. Jaunimas seksualinio turinio žinučių, prašymų atsiųsti savo apnuogintas nuotraukas sulaukia labai dažnai. Iš anoniminių pasisakymų galiu teigti, kad internetinėje erdvėje seksualinės patyčios – dažnas reiškinys.
Mergaitėms dažnai siunčiamos nuotraukos su vyriškais lytiniais organais, jų atgal prašoma atsiųsti nuogos krūtinės nuotraukų. Vis dėlto seksualinės patyčios nėra tik nuotraukų siuntinėjimas. Taip pat tai ir patyčios dėl kūno kulto – tarkime, plaukų spalvos. Tai traktuojama taip pat kaip seksualinės patyčios.
Mūsų organizacija stengsis pakeisti šią situaciją, todėl nuo rudens Lietuvos moksleivių sąjunga imamės šiuo klausimu dirbi mokyklose.
Moksleiviai ir dabar, žinodami, kad dirbu šioje srityje, išdrįsta su manimi susisiekti ir pasidalinti patirtimi. Vaikai ne tik parašo man į feisbuką, bet ir ateina gyvai pasikalbėti. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi moksleiviai yra vienodai drąsus, tačiau pagalba patyrus seksualines patyčias reikalinga visiems vienodai ir jie jos ieško.
Pranešimą paskelbė: Lina Toločkienė, UAB „Lietuvos sveikata“
