Politika ir teisė

Seimo nario Kęstučio Vilkausko pranešimas: „Tam, kad būtum stiprus – vien tik įstatymo nepakanka“

Kovo 17 d. įvyko trečiasis Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės nuotolinis posėdis, kurio metu buvo aptartos su 2019 metais įsigaliojusio Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimu susijusios problemos ir diskutuota Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos ir analogiškų savivaldybėse sudaromų bendruomeninių organizacijų tarybų veiklos klausimais. Taip pat išklausyta informacija apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą bendruomeninės veiklos stiprinimo savivaldybėse priemonę, 2020 metais pasiektus rezultatus ir numatomus pakeitimus 2021 metais. Pranešimus minėtais klausimais skaitė Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkas prof. Ramūnas Navickas, Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, Ukmergės rajono savivaldybės bendruomenių organizacijų tarybos pirmininkė Angelė Jokubynienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Milda Saudargė.

Seimo laikinosios grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, pradėdamas posėdį, priminė, kad Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas buvo priimtas po karštų diskusijų 2018 metų gruodžio mėnesį ir jo tikslas buvo (ir tebėra) kurti palankią aplinką bendruomeninėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų veiklos ir plėtros galimybes, nustatyti bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių organizacijų plėtrą, įskaitant ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos bei analogiškų savivaldybėse sudaromų bendruomeninių organizacijų tarybų sudarymo tvarką, sudėtį ir funkcijas.

Prof. R. Navickas posėdžio dalyviams pateikė informaciją trimis temomis: apie Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos veiklą ir nuveiktus darbus per dvejus metus, apie šiuo metu suformuotas ir veikiančias Bendruomeninių organizacijų tarybas savivaldybėse ir apie situaciją Kauno miesto savivaldybėje bendruomeninių organizacijų veiklos klausimais. Jo nuomone, Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba kol kas dar nenuveikė ženklių darbų, nes tam turėjo įtakos objektyvūs kliuviniai (pvz. paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl COVID-19, įvestas karantinas ir nustatyti apribojimai), taip pat už bendruomeninių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimą ir įgyvendinimo administravimą atsakingos Vidaus reikalų ministerijos ir jos vadovų rezervuotas požiūris ir pastangų stoka ieškant finansinių instrumentų šios tarybos tam tikroms teiktoms iniciatyvoms įgyvendinti. Apibendrindamas šią temą, prof. Ramūnas Navickas teigė, kad „Lietuvoje iki šiol nėra realios bendruomeninių organizacijų plėtros valstybės politikos ir jos įgyvendinimo plano. Kyla rizika, kad pilietinės visuomenės aktyvumas ir toliau išliks vienu silpniausių Europos Sąjungoje“. Tačiau, jo nuomone, situacija gali keistis, darbą pradėjus XVIII šalies Vyriausybei ir pasikeitus Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos sudėčiai (artimiausiu metu numatoma atnaujinti šios tarybos sudėtį).

Kalbėdamas apie bendruomeninių organizacijų tarybas savivaldybėse, prof. R. Navickas atkreipė dėmesį į tai, kad nors, įgyvendinant priimtą įstatymą, tokios tarybos sudarytos praktiškai visose savivaldybėse (51 savivaldybėse ir suformuotos tarybos, ir išrinkti jų pirmininkai, 6 savivaldybėse – suformuotos tarybos, bet neišrinkti jų pirmininkai, Rietavo savivaldybėje šios tarybos funkcijas vykdo Nevyriausybinių organizacijų taryba), tačiau yra labai mažai informacijos apie jų nuveiktus darbus.

Prof. R. Navickas ir po jo pasisakęs S. Gorodeckis apgailestavo, kad nors tiek Kauno miesto, tiek Vilniaus miesto savivaldybėse yra sudarytos bendruomeninių organizacijų tarybos ir jos periodiškai renkasi į posėdžius, tačiau į realių sprendimų, aktualių miestų gyventojams, nagrinėjimą ir priėmimą, jau nekalbant apie jų įgalinimą, neįtraukiamos. Apie jų egzistavimą ir galimybes veikti, pasak S. Gorodeckio, nustemba sužinoję net tų savivaldybių tarybų komitetai, nagrinėdami vienus ar kitus klausimus ar savivaldybės tarybos sprendimų projektus.

Posėdžio dalyvių nuotaiką kiek praskaidrino A. Jokubynienė, kuri informavo, kad Ukmergės rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų taryba ne tik posėdžiauja, bet ir vykdo aktyvią veiklą: nuo 2019 metų tam tikra apimtimi dalyvauja bendruomeninės veiklos stiprinimo priemonės administravime, renka ir analizuoja gautą informaciją iš bendruomeninių organizacijų apie jų poreikius ir pageidavimus, sudaro prielaidas informacinių technologijų pagalba bendruomeninių organizacijų lyderiams dalintis patirtimi ir perima kitų savivaldybių gerąją patirtį, bendraujant su Kauno miesto ir Druskininkų savivaldybių bendruomeninių organizacijų tarybos nariais ir bendruomeninėmis organizacijomis, pastoviai organizuoja susitikimus su Ukmergės rajono savivaldybės vadovais, skatina bendruomenines organizacijas rengti ir teikti projektines paraiškas ir įgyvendinti projektus iš Nevyriausybinių organizacijų rėmimo programos skiriamų (tiesa, nelabai didelės apimties) lėšų.

Po diskusijos apie savivaldybių bendruomeninių organizacijų tarybų veiklą, visgi buvo pripažinta, kad labai trūksta informacijos apie jas ir jų veiklą (savivaldybių interneto svetainėse tokia informacija pateikiama labai skirtingai tiek formos, tiek apimties požiūriu, nėra nustatyti jokie bendri tokios informacijos pateikimo reikalavimai), šios tarybos ir bendruomeninės organizacijos iš esmės dar nėra tinkamai įtraukiamos ar įsitraukia į savivaldybių sprendimų priėmimo, tvarkant vietos reikalus, įvairius etapus, mažai rūpinamasi jų kvalifikacijos tobulinimu. Tokiu būdu nėra tinkamai panaudojamas tiek šių tarybų, tiek ir pačių bendruomeninių organizacijų turimas didžiulis potencialas (žinios, patirtis, energija, iniciatyvos, ištekliai) tiek konsultuojantis savivaldybių institucijoms ir administracijoms, rengiant ir svarstant sprendimų projektus, tiek ir atliekant konkrečius praktinius veiksmus, kuriais tenkinami savivaldybės gyventojų poreikiai (pvz. sutartiniu pagrindu tam tikrų viešųjų paslaugų teikimas, viešosios infrastruktūros tvarkymas, šviečiamoji veikla ir pan.).

Seimo laikinajai grupei tiek šį kartą diskutuojant apie Nacionalinės ir savivaldybių bendruomeninių organizacijų tarybų veiklos problemas, tiek ir prieš tai grupės organizuoto posėdžio metu klausant prof. Sauliaus Nefo informaciją apie seniūnaičių nepakankamą įtraukimą sprendimų priėmime, tvarkant vietos reikalus, kaip vienas iš radikalių būdų situacijai pakeisti buvo pasiūlyta įdiegti Lietuvoje dvipakopę vietos savivaldos sistemą.

„Ne lopyti esamą vietos savivaldos sistemą, bet ją iš esmės keisti – tai geriausias būdas visoms problemoms spręsti“, – ne tik šio Seimo laikinosios grupės posėdyje, bet kituose renginiuose siūlė prof. R. Navickas. Šį siūlymą remia ir dalis Seimo narių.

„Tačiau ne visi vienodai dvipakopę vietos savivaldos sistemą įsivaizduoja. Pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių bendrus interesus atstovaujanti asociacija pasisako už savivaldos principų diegimą regioniniu lygiu. Todėl, matyt, ateina laikas apie tai rimtai kalbėti“ – teigė Seimo laikinosios grupės narys Andrius Kupčinskas.

Posėdžio dalyviams informaciją apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą bendruomeninės veiklos stiprinimo savivaldybėse priemonę pateikė Milda Saudargė. Ji paminėjo, kad 2020 metais šiai priemonei įgyvendinti buvo skirta 2 mln. eurų, kurie savivaldybėms buvo tradiciškai paskirstyti pagal gyventojų skaičių. Nežiūrint nepalankių šiai priemonei įgyvendinti sąlygų (paskelbtas karantinas, nustatyti veiklų apribojimai, didelis žmonių sergamumas ir kt.) šios priemonės galimybėmis pasinaudojo 551 seniūnija, 500 bendruomeninių organizacijų, buvo vykdyta daugiau kaip 2000 veiklų (projektų), naudą iš šios priemonės gavo virš 170 tūkst. asmenų. M. Saudargės žiniomis bendruomeninės veiklos stiprinimo savivaldybėse priemonę bendruomenių nariai vertino labai palankiai: iš 345 užpildytų anketų 300 apklausoje dalyvavusių teigė, kad ši priemonė yra naudinga bendruomenių stiprinimui. Tuo tarpu net 231 respondentas teigė, kad ši priemonė sustiprino jų organizaciją. Tuo pačiu buvo įvardytos ir problemos, kilusios šios priemonės įgyvendinime ir administravime: netolygus lėšų paskirstymas savivaldybėms, ilga procedūrų grandinė (nuo aprašo tvirtinimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje iki sprendimo priėmimo savivaldybėje atrinktai projektinei paraiškai finansuoti), ne visada skaidrių, objektyvių sprendimų priėmimas išplėstinėse seniūnaičių sueigose, sąlygotas iš dalies dažnai kaitaliojamų šios priemonės aprašo nuostatų, iš dalies nepakankamai gerai organizuotų konsultacijų (aprašų pasikeitimų išaiškinimų) išplėstinės seniūnaičių sueigų nariams, o galbūt ir jų nepakankamo motyvavimo objektyviai vertinti teikiamas projektines paraiškas. Diskusijos metu buvo bandyta įvardyti minėtas problemas sukeliančias priežastis, teikiami siūlymai problemoms spręsti. M. Saudargė padėkojo bendruomeninių organizacijų skėtinėms organizacijoms už aktyvų dalyvavimą vykdant geriausio projektinių paraiškų vertinimo būdo paiešką ir informavo apie 2021 metais numatytus pokyčius bendruomeninės veiklos stiprinimo savivaldybėse priemonės įgyvendinimo ir administravimo apraše: vertinimo komisijų sudarymas, galimybė perskirstyti nepanaudotas lėšas tarp seniūnijų, ketvirtinių ataskaitų panaikinimas, numatytų procedūrų terminų trumpinimas ir kt. Ji nurodė, kad, matyt, didžiausias pokytis yra susijęs subjektu, kuriam bus patikėtas projektinių paraiškų vertinimas. Atsižvelgiant tiek į Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek ir jau minėtų skėtinių organizacijų teiktus siūlymus, 2021 metams tvirtinamame bendruomeninės veiklos stiprinimo savivaldybėse priemonės įgyvendinimo ir administravimo apraše toks vaidmuo numatytas savivaldybių tarybų sprendimais sudaromoms trišalėms vertinimo komisijoms (iš seniūnaičių, bendruomeninių organizacijų, savivaldybės administracijų atstovų). Savivaldybių tarybos galės savarankiškai spręsti, kiek sudaryti tokių vertinimo komisijų ir kokia bus jų sudėtis.

Seimo laikinosios grupės pirmininkas K. Vilkauskas, baigdamas posėdį, padėkojo pranešėjams už suteiktą vertingą informaciją, pranešėjams ir kitiems posėdžio dalyviams už kritišką požiūrį ir racionalius siūlymus diskutuotoms problemoms spręsti. Jis pasiūlė neapsiriboti tik informacijos aptartais klausimais išklausymu, bet parengti ir pateikti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui siūlymus.

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą