• El.p@štas
  • Tai įdomu
    • Sveikinimai
    • Receptai
    • Pramogos
    • Forumas
  • Skelbimai
  • Politika
  • IT naujienos
Litas.Lt
Žinantiems pinigų ir laiko vertę
  • Verslas
    • Bankai ir Draudimas
    • Nekilnojamas Turtas
    • Marketingas
    • Investicijos
    • Verslas
    • Transportas
    • Mokesčių naujienos
    • Technologijos
    • Renginiai
    • Taupymo patarimai
  • Karjera
    • Darbas ir karjera
    • Studijos
  • Laisvalaikis
    • Buitis, Namai
    • Sportas
    • Kelionės
    • Laisvalaikis
    • Sveikata
    • Įvairenybės
    • Kriminalai
    • El.p@štas
    • » Paskelbk
    • Kontaktai
    • Prisijungti

RSS TV laidos, filmai

  • Greitųjų antigenų testų konkurse varžosi 43 tiekėjai
  • Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl architekto prof. Vytauto Brėdikio netekties
  • Įdomioji sostinės metų statistika ir rečiausi vardai – gimė Perkūnija, Gūsis

RSS Horoskopai

  • Dienos horoskopas 12 zodiako ženklų
  • Gėlių horoskopas moterims pagal gimimo datą
  • Kavos horoskopas
  • 2021 metų horoskopas visiems zodiako ženklams: kas mūsų laukia šiais metais?
  • 2021 metų horoskopas Žuvims

RSS IT naujienos

  • Lietuvių programuotojų sukurtas įrankis gelbėja gyvybes JAV
  • „Samsung“ pristatė „Galaxy Buds Pro“ ausines: ypatingas garsas kiekvienam gyvenimo momentui
  • „Samsung“ pristatė naujausią flagmanų „Galaxy S21“ seriją

Onkologinių ligų prognozės: galimybės stabilizuoti mirtingumą tampa realybe

Šiandien, visam pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija, toliau klesti ir kita opi sveikatos problema – nuolat auga sergamumas onkologinėmis ligomis, kasmet nusinešančiomis vis daugiau gyvybių. Nors ekspertų prognozės rodo, kad per artimiausią dvidešimtmetį situacija gali blogėti, mokslo pažanga teikia vilties. Dar prieš keletą dešimtmečių metastazavęs vėžys galėjo reikšti tik vieną – greitą mirtį, tačiau šiandien medicina leidžia ne tik jo išvengti, bet ir ieškoti būdų, kaip jį suvaldyti.

Remiantis mirtingumo priežasčių duomenimis, onkologiniai susirgimai yra antra dažniausia priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau mokslininkai prognozuoja, kad netolimoje ateityje situacija gali pasikeisti ir piktybiniai navikai taps dažniausia mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Europoje 2018 metais onkologinėmis ligomis susirgo 3,9 mln., o nuo vėžio mirė 1,9 mln. gyventojų. Visame pasaulyje tais pačiais metais buvo užregistruota 18,1 mln. naujų vėžio atvejų, o nuo šios ligos mirė net 9,6 mln. pasaulio gyventojų.

„Mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausią dvidešimtmetį, iki 2040-ųjų metų, naujų vėžio atvejų pasaulyje padaugės per 63,4 proc. ir jų skaičius kasmet sieks 29,56 mln. Taip pat manoma, kad net 71,5 proc. padaugės ir mirčių nuo onkologinių ligų skaičius. Stebėdami augančias tendencijas ekspertai daro prielaidą, kad širdies ir kraujagyslių ligos mirtingumo struktūroje užleis vietą vėžiui“, – sako LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.

Pasak profesorės, panašios sergamumo onkologinėmis ligomis tendencijos stebimos ir Lietuvoje, tačiau mirtingumo skaičius čia išlieka stabilus arba net turi tendenciją mažėti.

„Sergamumą suvaldyti yra labai sunku, nes čia susiduriame su gausybe gyvensenos ypatumų – nutukimu, žalingais įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu – kurie turi įtakos sergamumui ir kuriuos labai sunku kontroliuoti. O mirtingumui galima daryti įtaką, jį valdyti ar stabilizuoti, kadangi tai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos, naujų medicinos technologijų ir šiuolaikinių gydymo galimybių“, – tikina profesorė.

Gydytojos teigimu, šiuolaikinės biotechnologijos, nanomedicinos, genomikos ir informacinė revoliucija sudaro naujas galimybes kovoti su onkologinėmis ligomis ir kelia naujus uždavinius onkologijos vystymuisi.

Vėžys neatsiranda per naktį

Visą vėžinio naviko pradžią, progresavimą ir metastazavimą nulemia ląstelėse vykstantys genetiniai ir epigenetiniai pokyčiai – mutacijos. Vienos mutacijos yra paveldimos, kitos – atsiranda gyvenimo eigoje vienoje organizmo ląstelėje, kuri vėliau tampa vėžio pradininke.

„Normali ląstelė virsta vėžine, kai atsiranda mutacija, kuri suteikia navikinei ląstelei pradininkei pranašumą prieš sveikąsias ląsteles. Ir tada viskas pasikeičia. Naujos navikinių ląstelių savybės nulemia sėkmingą karcinogenezę – naviko vystymąsi, nes sveikosios ląstelės veikia vienaip, o pakitusi ląstelė agresyviai proliferuoja – auga ir dalinasi“, – pasakoja profesorė.

Prof. E. Juozaitytės teigimu, vėžio atsiradimas dažniausiai yra daugiapakopis, ilgalaikis procesas, neįvykstantis per naktį ar kelias dienas. Kartais nuo mutacijos atsiradimo iki ligos pasireiškimo gali praeiti net keli dešimtmečiai.

„Tam tikrame žmogaus amžiuje gali atsirasti mutacija, prasidėti naviko proliferacija, vėliau – įvykti dar kažkoks pokytis. Tada navikas ima didėti, tampa invaziniu ir tai gali trukti ne vieną dešimtmetį. Pavyzdžiui, storžarnės karcinogenezės modelis: pradiniai pokyčiai gali atsirasti nuo 30-ies metų, o žmogus gali susirgti tik sulaukęs 60-ies. Tai daugiapakopis naviko formavimosi procesas“, – sako prof. E. Juozaitytė.

Galimybė pažvelgti giliau

Pasak profesorės, anksčiau onkologijoje buvo žinomos ir svarbios tik klinikinės charakteristikos. Pavyzdžiui, jei moteris serga krūties vėžiu – gydymo parinkimas ir pacientės prognozės numatymas priklausė nuo naviko dydžio, limfmazgių pažeidimo, tolimųjų metastazių buvimo, pacientės amžiaus bei kitų veiksnių.

„Tai išlieka svarbu ir šiandien, tačiau dabar jau galima išanalizuoti, kokie pakitimai yra įvykę giliau – pačiame navike. Galima ištirti genus, kurie tampa taikiniais ir pagal juos kuriami vaistai, kurie gali blokuoti tuos taikinius ir kontroliuoti ligą. Tobulėjant moksliniams tyrimams ir atsirandant naujoms gydymo galimybėms didėja supratimas, kad gydymas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į navike įvykusius genetinius pakitimus“, – sako prof. E. Juozaitytė.

Būtent biologijos mokslo pažanga – molekuliniai, genetiniai metodai, naujos kartos genų sekoskaita sudaro galimybes surasti patologinę grandį konkretaus paciento naviko patogenezėje ir tuo pačiu prognozuoti bei parinkti veiksmingiausią priešnavikinį gydymą.

Atlikus vėžio genomo tyrimus ir analizuojant, koks gydymas navikui būtų tinkamas, kartais nutinka taip, kad būtent tokiam vėžiui gydyti jis niekada nebuvo naudojamas, tačiau pagal genetinius pakitimus matoma, kad būtent toks gydymas jam būtų efektyvus.

Profesorės teigimu, klinikinėje praktikoje teko susidurti su pakankamai sėkmingais gydymo rezultatais, kurie rutininėje praktikoje netipiniai, bet tinka būtent tam konkrečiam pacientui.

„Anksčiau galvojome, jog žmogaus gydymas priklauso nuo naviko lokalizacijos – kad plaučių vėžys gydomas vienaip, krūties – kitaip, inkstų – dar kitu būdu. Tačiau pasirodo, kad tokios pačios mutacijos gali būti įvykusios sergant tiek vienu, tiek kitu vėžiu. Gal būti taip, kad kažkokia mutacija įvyko sergant plaučių vėžiu, bet lygiai tas pats buvo pastebėta ir analizuojant, tarkim, krūties vėžį. Taip atrandame daugiau galimybių gydyti žmogų – pagal tas mutacijas blokuoti kelią, kuris veda ligos progresavimo link ir sustabdyti jo metastazavimą“, – tikina profesorė.

Metastazės nebėra nuosprendis

Klinikinėje praktikoje neretai susiduriama su situacija, kai iš pradžių onkologinė liga reaguoja į paskirtą gydymą, o paskui atsiranda rezistentiškos ląstelės, kurios nepasiduoda gydymui, jos metastazuoja. Metastazes gali sudaryti tam tikri heterogeniški klonai ir vienus iš jų pavyksta įveikti vaistais, o kiti toliau plinta ir progresuoja.

„Naviko heterogeniškumas ir rezistentiškumas, kuris atsiranda ilgalaikio gydymo metu, tampa problema, tada keliame klausimą – kur galime toliau judėti? Tada žiūrime į naujas technologijas, pavyzdžiui, galimybę atlikti genomo tyrimą ir iš navikinės medžiagos ar skystos biopsijos išskirti naviko DNR, nustatyti genų pokyčius ir pažiūrėti, ką galime pacientui pasiūlyti“, – sako prof. E. Juozaitytė.

Pasak profesorės, norint diagnozuoti onkologinę ligą, būtinas naviko morfologinis ištyrimas, todėl „auksiniu standartu“ visiems tolesniems tyrimams išlieka naviko morfologinė medžiaga. Skysta biopsija yra ypač reikšminga, siekiant stebėti ligos eigą – įvertinti, ar nepasikeitė naviko molekulinis profilis, jeigu nebeveikia paskirtas gydymas.

„Tokiais atvejais būna, kad pakartojus tyrimą galima sužinoti, jog, pavyzdžiui, navikas yra pasikeitęs ir jam reikia skirti kitokį gydymą. Taip pat galima nustatyti naujas arba rezistentiškumą nulemiančias mutacijas, parinkti kitą gydymo eilę, atrasti naujas galimybes“, – tikina profesorė.

Vėžio genomo tyrimas yra galimas visuose ligos etapuose ir ypač reikalingas, jeigu liga progresuoja ir metastazuoja. Išsamus vėžio genomo tyrimas yra itin svarbus tikslinant reto, netipiško naviko diagnozę ir parenkant gydymą, kai navikas yra agresyvios eigos, o visos įprastos gydymo galimybės išsemtos.

Pranešimą paskelbė: Gabrielė Valaitytė, UAB „Publicum“

Rekomenduojame
 
Bio Phyto Mild Facial Cleanser Veido prausiklis, 250 ml
 
TOMMY HILFIGER 15-39-01-5 Black 01 44
 
AUDIMAS Švelnaus mod.polo maršk.ilg.rank. 2021-571 Navy Blazer S
 
Este 83-28-05-8 Black 37
 
Camper Courb K300289 Blue 46
 
AUDIMAS Marginti medviln. maršk.ilg.rank. 2021-478 Mallard Green Printed S
2021 01 07   BNS Spaudos centras
  Sveikata
  • Druskininkų savivaldybės administracija paskelbė pastato – siuvimo cecho Darželio g. 5, Neravuose, aukcionas

  • Nuo erkinio encefalito skiepytis rekomenduojama pradėti žiemą

Leave a Reply

Cancel

You must be logged in to post a comment.

KurApsistoti? NT skelbimai eNuoma.lt Geros paslaugos Skelbti.lt MotoTurgus.lt

Draugai

Programa Centas
Smart SEO
Parduodami Domenai
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Temos

Bankai ir Draudimas Buitis, Namai Darbas ir karjera Investicijos IT naujienos Kelionės Korona virusas - Karantinas Laisvalaikis Marketingas Mokesčių naujienos Nekilnojamas Turtas Politika ir teisė Renginiai Sportas Studijos Sveikata Taupymo patarimai Technologijos Teisėsauga, kriminalai Transportas Verslas Įvairenybės

Rekomenduojame

  • cs 1.6 siųstis
  • Reklama internete | Seo paslaugos
  • filmai online
  • fs19 mods
  • Skalbimo mašinų remontas Vilniuje
  • Trumpalaikė buto nuoma
# > Jūsų nuoroda! < #

‹ › ×
    Copyright © 2000 - 2020Litas.Lt - Verslas, naujienos - Žinantiems pinigų ir laiko vertę, powered by WP
    This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.Accept Read More
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled

    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.

    Non-necessary

    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.