Bendradarbiavimas parlamentiniu lygmeniu tarp Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos įgauna pagreitį.
Vasario 12 d. įvyko bendras nuotolinis parlamentinių ryšių grupių – Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis, tarp jų ir Šiaurės Makedonijos, grupės ir Šiaurės Makedonijos Susirinkimo parlamentinės bendradarbiavimo su Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parlamentais grupės – posėdis.
Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupės su Vakarų Balkanų šalimis pirmininkė Laima Andrikienė pabrėžė, kad Lietuva remia Šiaurės Makedonijos eurointegracijos siekius ir vertina padarytą pažangą.
Susitikime dalyvavęs Šiaurės Makedonijos Respublikos vicepremjeras, atsakingas už ES reikalus, Nikola Dimitrovas prisiminė pirmąjį Vilniaus grupės susitikimą, vykusį 2000 m. gegužės mėn. Vilniuje, kai devynių valstybių, tarp jų ir Šiaurės Makedonijos Respublikos, užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl NATO plėtros, įsipareigojant remti viena kitą siekiant narystės. Jis pasidžiaugė, kad Lietuva nuo 2004 m., o Šiaurės Makedonija nuo 2020 m. kovo mėn. yra aljanso narės. N. Dimitrovo teigimu, Europos Sąjungoje, jos valstybių narių sostinėse pastebimas noras baigti valstybių iš Balkanų jungimosi prie ES procesą, tačiau stojimo derybų pradžią pristabdė COVID-19 pandemija, Šiaurės Makedonijos atveju – ir Bulgarijos pozicija. Pasak jo, pradėti derybas su Šiaurės Makedonija yra svarbu dėl pačios ES patikimumo, kuri jau 2019 m. nusprendė pradėti derybas su šia valstybe. Šiaurės Makedonijos piliečiai remia jų šalies siekį tapti visaverte ES nare: 69 proc. Šiaurės Makedonijos gyventojų pritaria šalies narystei ES.
Atsakydamas į Seimo parlamentinės grupės vicepirmininko Audroniaus Ažubalio pastebėjimą, kad Šiaurės Makedonijai siekiant narystės ES reikalingas visų jos valstybių narių pritarimas, N. Dimitrovas akcentavo, kad Šiaurės Makedonija stiprina bendradarbiavimą su Bulgarija, sudaryta abiejų šalių istorikų komisija. Vicepremjeras taip pat laikėsi nuomonės, kad istorijos, identiteto klausimai kenkia derybų proceso integralumui, jie nėra tarptautinių santykių subjektas. Vicepremjeras pabrėžė, kad Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių parama yra reikalinga ir labai laukiama visuose formatuose – ir parlamentiniu, ir vyriausybių lygiu.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis pasiūlė, kad kultūra, bendradarbiavimas kultūros srityje gali padėti geriau suprasti vieniems kitus. Pasak grupės vicepirmininko Valdo Rakučio, Šiaurės Makedonija galėtų būti dažniau pristatoma Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse.
Grupės pirmininkė L. Andrikienė, kuri yra ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė, pakvietė Šiaurės Makedonijos kolegas bendradarbiauti ir ETPA lygmeniu.
Bendri abiejų grupių posėdžiai numatomi ir ateityje. Šių metų rudenį planuojamas Lietuvos Seimo delegacijos vizitas į Šiaurės Makedoniją.
Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas
