• El.p@štas
  • Tai įdomu
    • Sveikinimai
    • Receptai
    • Pramogos
    • Forumas
  • Skelbimai
  • Politika
  • IT naujienos
Litas.Lt
Žinantiems pinigų ir laiko vertę
  • Verslas
    • Bankai ir Draudimas
    • Nekilnojamas Turtas
    • Marketingas
    • Investicijos
    • Verslas
    • Transportas
    • Mokesčių naujienos
    • Technologijos
    • Renginiai
    • Taupymo patarimai
  • Karjera
    • Darbas ir karjera
    • Studijos
  • Laisvalaikis
    • Buitis, Namai
    • Sportas
    • Kelionės
    • Laisvalaikis
    • Sveikata
    • Įvairenybės
    • Kriminalai
    • El.p@štas
    • » Paskelbk
    • Kontaktai
    • Prisijungti

RSS TV laidos, filmai

  • Ketvirtoji aplinkos viceministrė – ilgametę patirtį sukaupusi aplinkos inžinierė
  • Dėl Atliekų rūšiavimo centrui išduoto taršos leidimo – komisijos tyrimas
  • Maistą gaminantys robotai ir muziką kuriantis dirbtinis intelektas – kaip gyvensime 2025-aisiais?

RSS Horoskopai

  • Dienos horoskopas 12 zodiako ženklų
  • Gėlių horoskopas moterims pagal gimimo datą
  • Kavos horoskopas
  • 2021 metų horoskopas visiems zodiako ženklams: kas mūsų laukia šiais metais?
  • 2021 metų horoskopas Žuvims

RSS IT naujienos

  • Maistą gaminantys robotai ir muziką kuriantis dirbtinis intelektas – kaip gyvensime 2025-aisiais?
  • Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • Patarimai darbdaviams, kaip efektyviau organizuoti darbo pokalbį nuotoliniu būdu

Kada potvynis užlies Vilniaus ir Kauno senamiestį?

Įspūdingos senos nuotraukos atskleidžia, kaip praėjusiame šimtmetyje Lietuvos miestų gyvenimą paveikdavo stichija – galingi upių potvyniai. Pavasarį Neris sujaukdavo Vilniaus gyvenimą ir vargindavo Kauno apylinkes, nors labiausiai tarpukario Lietuvos laikinąją sostinę gąsdino Nemuno vanduo. Projektas „Šimtmečio spalvos“ pristato inovatyviai atgaivintą nuotraukų galeriją, kuri liudija, kokie įspūdingi buvo potvyniai XX a. pradžioje, kai upių srovė netarnavo pramonei ir hidroelektrinėms.
Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius pastebi, jogvartant 1931 metų spaudą susidaro įspūdis, kad didelės stichinės nelaimės nesitikėta, tai turėjo būti eilinis potvynis. Vis dėlto potvynis 1931 metų pavasarį tapo Didžiuoju. Žymė ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos liudija, kad Neries vanduo buvo pakilęs net 8,25 metro.„Upe plaukė potvynio nunešti namai, jų stogai ir dužo į šipulius prie Žaliojo tilto. Mieste be pastogės liko apie 2 000 gyventojų. Vanduo užtvindė Katedros aikštę ir pažeidė katedros pamatus“, – dėsto D. Pocevičius.
Potvynio tema pirmuosiuose laikraščių puslapiuose išsilaikė gerą mėnesį. „Rašė įvairiai, su pikantiškomis smulkmenomis, pirmuosiuose puslapiuose nevengta platinti gandų, kurie vėliau būdavo paneigiami mažai pastebimomis trumpomis žinutėmis. Būtent žiniasklaida ir sugalvojo 1931-ųjų potvynį pavadinti Didžiuoju. Laikraštininkams stichija atnešė ne nuostolius, o pelną“, – pastebi pašnekovas.
Didysis Vilniaus potvynis, 1931 m.

Metraščiuose užfiksuota, kad 1931 metų balandžio 21-ąją pakilęs vanduo ėmė slūgti balandžio 27-ąją ir po kelių savaičių jau tekėjo įprasta vaga.
„Vanduo nuplovė keliolika namų, daugiausia medinių, įskaitant ir prie Vilnios žiočių stovėjusį Upių policijos nuovados pastatą su gražiu bokšteliu. Daugiausia nuostolių padaryta katedrai. Paradoksalu, kad stichija atnešė ne tik didelės žalos, bet ir… naudos. Potvynis privertė skubiai gelbėti katedrą ir kartu atnaujinti jos požemių tyrinėjimus. Kriptose rasti didikų palaikai. Šis karalių palaikų atradimas tapo didele švente ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lenkijoje“, – pažymi D. Pocevičius.
Potvynis Vilniuje atvėrė požemių paslaptis, 1931 m.

Kadangi miesto kraštas tuo metu priklausė Lenkijai, Vilniaus magistratas iš karto kreipėsi į centrinę valdžią. Potvynio žalos likvidavimas tapo visos šalies reikalu. Varšuvoje ir kituose miestuose susikūrė komitetai, rinkę pinigus Vilniaus katedrai atstatyti. Magistrato skaičiavimais, katedros pamatams sutvirtinti reikėjo daugiau nei 1 mln., o upių krantams – daugiau kaip 9 mln. zlotų. Minėti milijonai Vilnių pasiekė be ypatingų trukdžių.
Nors stichijos vaizdai ilgai neišblėsdavo iš gyventojų atminties, tačiau nuo seno konservatyvūs ir religingi vilniečiai jau buvo išaugę iš viduramžiškų prietarų, todėl potvynių nelaikė kokia nors Dievo bausme.
„Kadangi upė patvindavo ne per kelias valandas, o per kelias dienas, potvyniams būdavo pasiruošta: nors jie ir atnešdavo didelių nuostolių, tačiau žmonių gyvybių paprastai nenusinešdavo. Pavasario potvynis vilniečiams ilgainiui pasidarė kaip didelis ir svarbus miesto įvykis. Berniūkščiams jis būdavo įdomus nuotykis, žiniasklaidai tapdavo pagrindine sensacija, o vilniečiams – miesto įvykiu, apie kurį būdavo galima kalbėti gerą mėnesį“, – pasakoja D. Pocevičius.
Jis pažymi, kad prieš 100 metų Vilnius buvo upės miestas, kuriam ji ne kliudė, o teikė pagalbą ir atgaivą: „Neris, tada vadinta Vilija, tiesiog buvo natūrali miesto landšafto dalis. Gyvybę upei įkvėpdavo daugybė žvejų, valtininkų, sielininkų. Šviesiomis kelnėmis ir tamsiais uniforminiais švarkais apsirėdę, į Venecijos gondolininkus panašūs XIX a. pab. – XX a. pr. Vilniaus valtininkai matomi dažnoje to laikmečio nuotraukoje. Tarpukario pabaigoje uniformų nebeliko, tačiau valčių nesumažėjo: 1937 m. vilniečiai turėjo net 1168 valteles“.
Kauno istorija neatsiejama nuo potvynių
Nuo pat miesto įsikūrimo pradžios, dviejų upių santakoje įsikūręs Kaunas kentėjo nuo pavasarinių potvynių. „Šimtmečio spalvų“ projekto komandai teko nemažai pasidarbuoti, kad skaitmeninės grafikos technologijomis galėtų atkurti senojo miesto spalvas – skalaujamas kylančio vandens.
Nors ir išsamesnės žinios apie upių gyvenimą pradėtos kaupti tik XIX a., kai Nemuno žemupyje įkurtos pirmosios hidrologijos stotys, 1926, 1931 ir 1946 metų potvyniai aprašomi plačiausiai.
Kauną skandina potvynis, 1931 m.

Stichija išbandydavo kauniečių sugebėjimus: gyventojams teko ir braidyti šaltame vandenyje, ir valtis irkluoti, ir akrobatinius triukus, kad batai liktų sausi. Antai viena iš nuotraukų atskleidžia, kad prie kino teatro „Gloria“ gyvenęs kaunietis niekuo nenusileido prancūzams, kurie per Senos potvynius Paryžiuje lygiai taip pat išradingai pasinaudodavo kėdėmis. O kitokią prancūzišką patirtį iki šiol puikiai taiko kitas senas kaunietis – „Stumbras“, gaminantis brendį „Gloria“. Tad istorinius vaizdus atgaivinusios „Šimtmečio spalvos“ įrodo, kad kai kurie vardai Kaune skamba nuo seno – jų negali išplauti net galingiausios stichijos.
Iki pat 1960 metų, kai Kaune buvo užbaigta statyti hidroelektrinė, dažno kauniečio kieme būta valčių. Labiausiai nuo stichijos nukentėdavo Senamiesčio, Vilijampolės gyventojai, o istorijos pasakoja, kad potvynių metu „Vytauto“ bažnyčios durys būdavo užmūrijamos metro aukščio sienele. 1929 metais potvyniai Kaune pasiglemžė medinius Vilijampolės ir Aleksoto tiltus, tačiau net ir tai negalėtų prilygti 1946 metų potvyniui, kurio metu namai Laisvės alėjoje buvo apsemti beveik iki stogų.
Nemuno vanduo pavasariais turėdavo pakilti, kad sulaužytų upę kausčiusį ledą. Tuomet prasidėdavo kritiškiausias potvynio momentas – slinkdamos upe ledo lytys susigrūsdavo, sulaikydamos plūstantį iš Nemuno aukštupio vandenį. Tuomet ledų kalnai dar labiau išaugdavo, o vanduo dar labiau pakildavo. Taip atsitiko 1946 m.
Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad vanduo upėse pakildavo du, šešis, o kartais net daugiau kaip aštuonis metrus, todėl įprasti būdavo ir valtelių gatvėse, ir smėlio maišų, kuriais gyventojai apsiginkluodavo nuo plintančio vandens, vaizdai.
Laimei, nei Vilniuje, nei Kaune potvynių greitu metu nesulauksime. Prieš daugiau bei šešis dešimtmečius Kaune pastatyta hidroelektrinė išvadavo abu miestus nuo potvynių grėsmės ir valčių, kaip transporto priemonės, būtinybės.
Kviečiame pasidairyti po istorinės potvynių nuotraukos iš unikalaus projekto „Šimtmečio spalvos“, kuriame „Stumbras“ per šiuolaikines technologijas sujungė įdomiausius istorijos kadrus, suteikdamas jiems spalvų.
„Šiandienos žmogui maloniau žiūrėti spalvotą, o ne juodai baltą filmą ar nuotrauką. Sveikintinos visos idėjos, padedančios prikelti praeitį ir istorinius faktus iš užmaršties liūno. „Šimtmečio spalvų“ projektas – iš tokių, kurie istoriją puoselėja ir priartina prie šiuolaikinių žmonių poreikių“, – teigia Vilniaus tyrinėtojas D. Pocevičius.
Kartu su Lietuvos literatūros ir meno archyvo pagalba projektas „Šimtmečio spalvos“ sujungia istoriją ir mūsų krašto vertybes, o mus supančią aplinką praturtina inovacijomis, pripildo atradimų, naujų žinių ir neregėtų dalykų.

Rekomenduojame
 
Bio Phyto Mild Facial Cleanser Veido prausiklis, 250 ml
 
TOMMY HILFIGER 15-39-01-5 Black 01 44
 
AUDIMAS Švelnaus mod.polo maršk.ilg.rank. 2021-571 Navy Blazer S
 
Este 83-28-05-8 Black 37
 
Camper Courb K300289 Blue 46
 
AUDIMAS Marginti medviln. maršk.ilg.rank. 2021-478 Mallard Green Printed S
2017 06 29   Naujienos
  Darbas ir karjera
  • „MissRacing“ dalyvių laukia pirmas išbandymas: komisija atskleidė sėkmės formulę

  • Civilinių bylų nagrinėjimas vyks sklandžiau

Leave a Reply

Cancel

You must be logged in to post a comment.

KurApsistoti? NT skelbimai eNuoma.lt Geros paslaugos Skelbti.lt MotoTurgus.lt

Draugai

Programa Centas
Smart SEO
Parduodami Domenai
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Temos

Bankai ir Draudimas Buitis, Namai Darbas ir karjera Investicijos IT naujienos Kelionės Korona virusas - Karantinas Laisvalaikis Marketingas Mokesčių naujienos Nekilnojamas Turtas Politika ir teisė Renginiai Sportas Studijos Sveikata Taupymo patarimai Technologijos Teisėsauga, kriminalai Transportas Verslas Įvairenybės

Rekomenduojame

  • cs 1.6 siųstis
  • Reklama internete | Seo paslaugos
  • filmai online
  • fs19 mods
  • Skalbimo mašinų remontas Vilniuje
  • Trumpalaikė buto nuoma
# > Jūsų nuoroda! < #

‹ › ×
    Copyright © 2000 - 2020Litas.Lt - Verslas, naujienos - Žinantiems pinigų ir laiko vertę, powered by WP
    This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.Accept Read More
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled

    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.

    Non-necessary

    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.