Verslas

Grynuosius dėl pandemijos naudojame rečiau, tačiau jų kiekis auga – ar vėl ėmėme kaupti kojinėse?

Pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija paskatino peržvelgti grynųjų pinigų naudojimo įpročius. Nors grynieji pinigai Lietuvoje išlieka ypač mėgstami, tačiau daugiau kaip trečdalis šalies gyventojų dėl pandemijos juos ėmė naudoti rečiau, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Medicinos banko inicijuotos apklausos duomenimis, 53 proc. apklausos dalyvių patikino, kad jų požiūris į grynųjų naudojimą nepasikeitė: banknotus bei monetas atsiskaitymui naudoja arba taip pat dažnai, arba taip pat retai. Tačiau 35 proc. pandemijos metu grynuosius ėmė naudoti rečiau. Iš jų 19 proc. – šiek tiek rečiau, o 16 proc. – žymiai rečiau negu anksčiau.

„Jei pandemija privertė iš esmės pakeisti, atrodytų, nepajudinamus dalykus mūsų gyvenime, pradedant gerokai mažesniu mobilumu ir technologijų įsigalėjimu, tai grynieji pademonstravo tikrai didelį atsparumą esminiams pokyčiams. Trečdalis Lietuvos gyventojų yra išties reikšminga populiacijos dalis, bet to tikrai nepakanka, kad grynieji užleistų vietą elektroniniams pinigams“, – sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Apklausos duomenimis, 8 proc. Lietuvos gyventojų pripažino, kad pandemijos metu grynuosius kaip tik pradėjo naudoti dažniau, iš jų 5 proc. žymiai ir 3 proc. šiek tiek dažniau. Dar 4 proc. respondentų negalėjo pasakyti, kaip ir ar keitė grynųjų pinigų naudojimą.

Tai, kad COVID-19 pandemijos metu grynųjų atsiskaitymams reikėjo mažiau, birželį pastebėjo ir Europos centrinio banko pareigūnai. Tuomet skelbta, kad euro zonoje centrinių ir komercinių bankų banknotų apyvarta per metus sumažėjo apie 20-25 proc., o 2020 metų viduryje net apie 40 proc., gyventojų grynaisiais naudojosi rečiau.

Pasak J. Ivaškos, galimybių leisti grynuosius pandemijos metu sumažėjo dėl visiškai objektyvių priežasčių: karantinų metu neveikė tie verslai ar buvo negalimos veiklos, už kurias ypač dažnai atsiskaitoma grynaisiais.

„Tai ir nebūtinųjų prekių, mažos parduotuvės, grožio ir sveikatingumo paslaugos, kelionės, pramogos. Tiesiog buvo pakankamai ilgi laikotarpiai, kai tam tikros prekės ar paslaugos buvo visiškai nepasiekiamos. Tačiau reikia pripažinti ir kitą faktą: net tokioje situacijoje grynieji liko karaliauti rinkoje. Klausimas, kur tie banknotai buvo padėti“, – pastebi Julius Ivaška.

Pandemijos metu euro banknotų paklausa toliau augo: apytiksliai 190 mlrd. eurų nuo 2020 metų kovo iki 2021 metų gegužės. Dar daugiau, euro banknotų paklausa akivaizdžiai koreliavo su visuotiniais šalių užsidarymais karantinui (angl. lockdown).

Europos centrinio banko vertinimu, pernai pavasarį buvo išleista apytiksliai 4 proc. daugiau euro banknotų, palyginti su paskutiniųjų penkerių metų vidurkiu. Kita užsidarymų banga euro banknotų paklausą išaugino dar smarkiau – iki 8 proc. 2020-ųjų pabaigoje.

Anot J. Ivaškos, net ir toks paradoksas gali būti argumentuotai paaiškinamas.

„Visuotinis netikrumas ir abejonės dėl ateities verčia gyventojus atsigręžti į tai, kas yra apčiuopiama. Be kita ko, grynieji pinigai yra likvidžiausia įmanoma turto rūšis, todėl neturėtų kelti didelės nuostabos, kad jų turėjimas ir, labai tikėtina, kaupimas, vėl tapo svarbus. Gyventojų indėliai pandemijos metu išaugo ir sąskaitose, tačiau labai panašu, kad buvo papildytos ir „kojinės“ namuose. Vėliausiai jas išpurtys skurdžiau gyvenantieji, kurie be pandemijos šiuo metu patiria ir ypač didelį infliacijos bei brangstančių energetinių išteklių spaudimą“, – teigia Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2015–2019 metais eurų banknotų kiekis apyvartoje didėjo vidutiniškai 21 proc. kasmet, o 2020 metais metinis augimo tempas pasiekė 30 proc.: metų pabaigoje apyvartoje esančių banknotų vertė sudarė 5,7 mlrd. eurų.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų reprezentatyvią apklausą apie grynųjų pinigų naudojimą atliko gegužės 18-28 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1010 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Batušan, UAB „Idea Prima“

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą