Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ekspertai pastebi, kad per aštuonis šių metų mėnesius beveik 4 kartus išaugo draudžiamųjų įvykių, kilusių dėl elektros įtampos svyravimų, skaičius, o netikėtų stiklo dūžių buvo 81 proc. daugiau. Draudikai teigia, kad į šias kategorijas patenka draudžiamieji įvykiai, nuo kurių gyventojams apsisaugoti dažniausiai neįmanoma.
Pasak „PZU Lietuva“ Žalų departamento valdymo skyriaus vyresniojo eksperto Stasio Mačiuičio, šiemet, palyginus su praėjusiais metais, buvo užfiksuota net 283 proc. daugiau draudžiamųjų įvykių dėl elektros įtampos svyravimų ar tiekimo sutrikimų. „Šiais metais tokių įvykių žalos yra didesnės nei tokiu pačiu laikotarpiu praėjusiais metais – vidutinė išmoka išaugo daugiau nei 50 proc. Kiekvienam nukentėjusiajam vidutiniškai tenka daugiau nei 1500 litų“, – sakė S. Mačiuitis.
Specialistų teigimu, įvykiai, susiję su elektros įtampos svyravimais, dažniausiai kyla dėl gamtos stichijų, t.y. žaibavimo metu sukeltų atmosferinių viršįtampių, įtampos šuolių, impulsų elektros tiekimo, ryšio tinkluose ir įrangoje. Taip pat pasitaiko atvejų, kai nelaimės priežastimi tampa ir netvarkingos ar neprižiūrėtos elektros instaliacijos, pavyzdžiui, kai seniai statytuose daugiabučiuose įdiegtas elektros tinklas nėra pritaikytas dabartiniams gyventojų elektros energijos vartojimo poreikiams. „Tokių namų gyventojai turėtų būti labai atsargūs – pasenę elektros tinklai ir įranga dažnai nebeatlaiko padidėjusių elektros apkrovų, todėl perdega laidai, kontaktai ir jie gali sukelti įtampos padidėjimus, kurie yra pražūtingi įjungtiems į tinklą buitiniams prietaisams ir įrangai ir pavojingi žmonių gyvybei bei sveikatai“, – priminė S. Mačiuitis.
Pasak žalų valdymo eksperto, nelaimės, susijusios su elektros įtampos svyravimais, paprastai būna netikėtos ir nuo jų sunku apsisaugoti. Įvairūs apsauginiai prietaisai gali padėti apsaugoti buitinius prietaisus nuo elektros įtampos svyravimų, bet, priklausomai nuo svyravimo stiprumo, jų poveikis yra ribotas. S. Mačiuičio teigimu, žmonės, statantys nuosavus namus, turėtų gerai apgalvoti elektros tinklo pajėgumą ir saugumą, o jo įrengimą patikėti profesionalams.
„Dažniausiai nuo įtampos svyravimų nukenčia spausdintuvai, taip pat modemai, kompiuteriai bei televizoriai. Elektros įtampos svyravimai paveikia tiek veikiančius, tiek budėjimo režime paliktus buitinius prietaisus. Apie 40 proc. prietaisų po tokių nelaimių nebeįmanoma pataisyti“, – pasakojo S. Mačiuitis.
Draudikai taip pat pastebėjo, kad šiais metais išaugo nenustatytos kilmės stiklo dūžių skaičius. Stiklo dūžio rizikos draudimas užtikrina pastato išorės, vidaus ir kilnojamojo turto įstiklinimų draudimo apsaugą nuo sudužimo ar skilimo nuostolių. „Į šią nelaimių kategoriją nepatenka aiškios kilmės dūžiai, pavyzdžiui, viesulo, audros metu sudaužyti stiklai, sakė S. Mačiuitis. – Maždaug 75 proc. užfiksuojamų stiklų dūžių neturi kaltininko. Šiais metais tokios nelaimės vyko dažniau, o jų vidutinė išmoka yra 25 proc. didesnė.“
Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ per aštuonis šių metų mėnesius jau yra išmokėjusi 56,5 mln. Lt draudimo išmokų.
