Verslas

BVP pokyčiai 2009 m. pabaigoje leidžia optimistiškiau žvelgti ir į šiuos metus

Pagal pirmąjį Statistikos departamento įvertį, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, šalies BVP sumažėjo 13 proc., tuo tarpu per visus metus – 15 proc. SEB banko analitikų „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ skelbta 2009 m. BVP pokyčio prognozė buvo minus 15,5 proc., taigi nedaug tenukrypo nuo faktinio rezultato. Pažymėtina, kad antrą ketvirtį iš eilės užfiksuotas teigiamas BVP pokytis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu (tiesa, įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, šį kartą jis tesiekė 0,1 proc.), o tai leidžia konstatuoti, kad Lietuvos ekonomika ima vaduotis iš recesijos, nors kol kas tai labiau statistinis, o ne kokybinis pokytis. 2009 m. kuklus bendrosios pridėtinės vertės augimas užfiksuotas tik žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (1,6 proc.), o daugiausia ji krito statybos (43,3 proc.), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (17,3 proc.), pramonės ir energetikos (14,4 proc.) sektoriuje. Lėčiau pridėtinė vertė mažėjo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos grupėje (1,8 proc.). Paskutinis 2009 m. ketvirtis daugeliu bruožų buvo panašus į trečiąjį – stabilizavosi eksportas, didėjo gamybos pajėgumų apkrovimo lygis, pamažu tuštėjo anksčiau sukauptos didžiulės sandėlių atsargos, skatindamos verslininkus grįžti prie normalaus gamybos ritmo. Jau trys eksporto sektoriai – medžio ir popieriaus, baldų, plastiko ir gumos gaminių, ūgtelėjo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tuo tarpu chemijos gaminių eksporto padidėjimo galima laukti jau artimiausioje ateityje. Kaip ir trečiąjį ketvirtį, metų pabaigoje vidaus rinka tebebuvo apsnūdusi, trumpam išsijudindama tik prieš didžiąją metų šventę – Šv. Kalėdas. Truputį neramina tas faktas, kad paminėtųjų verslo sektorių priklausomybė nuo elektros energijos vartojimo yra didesnė nei vidutiniškai visame ūkyje, todėl jie santykinai skaudžiau pajuto Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir elektros pabrangimo pasekmes. Akivaizdu, kad jų galimybės perkelti didėjančias gamybos sąnaudas į galutinę produkcijos kainą tiek išorėje, tiek Lietuvoje yra gana menkos dėl silpnai rinkai būdingos itin aršios konkurencijos. Kita vertus, stokodami rinkos jėgos pirkėjų atžvilgiu, darbdaviai gali mėginti kompensuoti energetinių išlaidų didėjimą mažesnėmis darbo sąnaudomis, t.y. karpydami vidutinį darbo užmokestį arba atleisdami darbuotojus. Teoriniu požiūriu nedarbo lygis stabilizuojasi tik tada, kai faktinis BVP didėjimas pasiekia vadinamosios potencialios plėtros lygį, kuris, įvairiais vertinimais, yra 4-5 proc. Net ir pasikrovus didele optimizmo doze, tokių augimo tempų galima tikėtis nebent antrąjį šių metų pusmetį. Praėjusių metų pabaigoje SEB bankas atnaujino šalies ekonomikos plėtros vertinimą, prognozuodamas 2010 m. BVP padidėjimą 1 proc., o 2011 m. – 4 proc. Per šiuos metus ūkio raida bus netolygi – metų pradžioje reikėtų laukti prastesnio rezultato, neatmestina ir ketvirtinio BVP sumažėjimo tikimybė, tuo tarpu antrąjį pusmetį atsigaunantis eksportas tvirčiau „perlauš“ sąstingio tendencijas. Dr. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą