Arbata – ypač populiarus šaltojo metų laikotarpio gėrimas. O nuo seno mėgstamos įvairiausių vaistažolių arbatos – tinka ir kaip prevencinė priemonė nuo peršalimo ar streso. Taip pat pastaruoju metu pastebima, kad žmonės arbatos maišelį dažnai deda ir po Kalėdų egle. Minint tarptautinę arbatos dieną aromatinių žolelių ūkininkai Linas ir Milnora Pšibišauskai dalinasi žolelių arbatos savybėmis ir pasakoja, kodėl lietuviai mėgsta dovanoti arbatą.
Tendenciją rinktis arbatą dovanų patvirtina Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė: „Jau kelerius metus pastebime, kad prieš šventes pirkėjai noriai ieško arbatos. Šventiniu laikotarpiu įsigyjama ne tik egzotika kvepiančių, brangesnių arbatų, bet ir tradicinių žolelių arbatų. Pirkėjai siekia palaikyti vietos gamintojus ir renkasi jų produkciją, kas šiuo sudėtingu laikotarpiu taip pat labai aktualu. Be to, mėgstama tradicija rinktis dovanų rinkinį su arbata ir puodeliu.“
Populiaria yra juodoji arbata – jos pardavimai nuo visų arbatų sudaro kiek maždaug trečdalį pardavimų. Taip pat antroje vietoje yra žalioji arbata. Tačiau pastaruoju metu ypač auga žolelių arbatų segmentas, sako V. Budrienė. Jų pardavimai per metus išaugo 8 proc.
Iš pastarųjų populiariausia yra ramunėlių arbata ir funkciniai žolelių mišiniai. Komunikacijos vadovė paaiškina, kad tai tikslingai atrinktos, sukomponuotos ir išdžiovintos žolelės, kurių savybės gali padėti sušvelninti peršalimo, kosulio ar virškinimo sistemos sutrikimus. Visa tai – pasitelkiant liaudies medicinos tradicijas, naudojant tik natūralius ingredientus bei derinant skirtingus žolelių mišinius.
Žolelių paklausa didėja
Aromatinių žolelių ūkį turintys Linas ir Milnora Pšibišauskai pritaria V. Budrienei ir pasakoja, kad arbatinių žolelių paklausa didėja, nes arbata tradiciškai vertinama ir kaip sveikesnis gėrimo pasirinkimas, ir kaip dovana ar puikus priedas prie dovanos.
„Prieš Kalėdas žmonės dovanoms ieško įdomesnių vaistažolių mišinių, domisi lietuvių arbatos gamintojais, jų produkcija. Prieš šventes žmonės smulkiesiems gamintojams skiria daugiau dėmesio ir stengiasi juos palaikyti. O tai į gerą išeina visiems – ir gamintojams, ir pirkėjams“, – pasakoja M. Pšibišauskienė.
Tinka stresui mažinti
Pasak M. Pšibišauskienės, arbata – puikus būdas ir stresui malšinti, nurimti. „Šiuo neramiu metu, vykstant pandemijai, daugelis jaučia padidėjusį nerimo ar streso lygį. Išgertas arbatos puodelis – greitas ir paprastas būdas sumažinti nerimą ar įtampą. Tam labiausiai tinka ramunėlių, mėtų, melisų arbata. Taip pat iš šių žolelių patiems galima pasidaryti mišinį“, – pasakoja žolelių augintoja.
Ūkininkė teigia, kad tokį mišinį rekomenduoja gerti įtemptą dieną. Tiesa, anot jos, raminančias žoleles geriausia vartoti prieš miegą. „Žmonėms nurimti padeda jau vien arbatos gėrimo procesas ir pasiruošimo miegui ritualas. Organizmas pripranta, kad kasdien, prieš einant ilsėtis gaus šilto gėrimo, kuris padės atsipalaiduoti“, – pabrėžia moteris.
Pati ūkininkė žoleles vartoja pagal nuotaiką ir situaciją, dažniausiai ji geria liepžiedžių ir čiobrelių arbatas. Tiesa, į arbatą žolelių augintoja nepataria dėti jokių saldiklių, cukraus.
„Nors tradiciškai arbatą daugelis dažniausiai saldina cukrumi arba geria su medumi, aš į ją nerekomenduočiau nieko dėti. Taip geriausiai atsiskleidžia žolelių skonis, aromatas, o ir į arbatą dedamas medus šiek tiek praranda savo naudingąsias savybes“, – sako ji.
Verslu užsiima 12 metų
Šeima vaistažolių auginimu užsiima nuo 2009-ųjų. Mintis kurti tokį verslą šovė ne iš karto. Vyras ir žmona po truputį pradėjo domėtis įvairių žolelių auginimu, ieškodami įkvėpimo daug keliavo po Europą ten lankydami įvairiausius botanikos sodus. Iš kelionių parsivežė idėjų ir netgi sėklų, pavyzdžiui, ūkyje auginamos mėtų rūšys atvežtos iš Prancūzijos. Iš viso auginama daugiau kaip trisdešimt skirtingų rūšių aromatingų augalų.
Kalbėdama apie darbą, moteris pasakoja, kad natūralių arbatų gamybos procesas jų ūkyje vyksta paprastai. Žinoma, jam reikia labai daug rankų darbo. „Viskas vyksta labai natūraliai: žolelės yra auginamos, nuimamos, džiovinamos, smulkinamos, perrenkamos ir sufasuojamos. Be to, mes nenaudojame jokių pesticidų, kad arbatos būtų tikrai natūralios“, – teigia ji.
Moteris džiaugiasi, kad jų ūkio auginamą produkciją pastebėjo ir prekybos tinklai, nes bendradarbiavimas su jais įrodo ir produkcijos kokybę. Prekybos vietose galima rasti du žolelių mišinius ir net 7 arbatos rūšis, užaugintas L. ir M. Pšibišauskų ūkyje: čiobrelių, mėtų, melisų, liepžiedžių, ramunėlių, ežiuolių, medetkų.
Pranešimą paskelbė: Auksė Baurienė, UAB „Publicum“
