Net 73,5 proc. pradinių klasių vaikų tėvų mano, kad privačiose mokyklose moksleiviai sulaukia daugiau individualaus dėmesio iš pedagogų. Kad skirtumo, tarp valstybinių ir privačių mokyklų nėra, – teigė tik 26,5 proc. tėvų. Apklausiant pradinukų tėvus taip pat paaiškėjo, kad didžioji dalis tėvų individualų dėmesį vaikui sieja ir su jų sėkmingesniu mokymusi vyresnėse klasėse.
Paklausti, kokie yra didžiausi privačių mokyklų pranašumai, pradinukų tėvai ir vėl minėjo didesnį individualų dėmesį mokiniams (37,25 proc.) bei aukštesnę mokymo bei lavinimo kokybę (29,41 proc.). Net 15,69 proc. tėvų sakė, kad privačią mokyklą savo vaikams rinktųsi dėl jaukios aplinkos. Mažiausiai tėvams rūpi privačiose mokyklose suteikiama infrastruktūra (9,8 proc.). 7,84 proc. pradinukų tėvų negalėjo įvardinti nė vieno privačių mokyklų pranašumo.
„Tokie apklausos duomenys leidžia manyti, kad perspektyvos ateityje steigtis nevalstybinėms mokymo įstaigoms Lietuvoje yra gana geros. Tėvai, siekdami geresnio vaikų išsilavinimo, būtų linkę vesti vaikus į nevalstybines, mažesnes ar labiau pagal vaikų gabumus specializuotas ugdymo įstaigas“, – komentuoja Ingrida Ramanauskienė, pradinės mokyklos „Žiniukas“ direktorė.
Kita vertus, remiantis 2010 m. duomenimis, Lietuvoje privačias mokyklas lankė tik 0,7 proc. visų moksleivių. Tai yra vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. I.Ramanauskienės teigimu, nevalstybinių mokyklų plėtrą šiek tiek stabdo ir susiformavęs visuomenės požiūris į vaikų mokymasi. Tėvai dažniausiai renkasi samdyti įvairių dalykų repetitorius vyresnėse mokyklos klasėse, tokiu būdu siekdami užpildyti vaiko žinių spragas, o ne investiciją į vaiko ugdymą nuo mažų dienų.
„Pastaruoju metu, net gabiausi vaikai, ir ne tik abiturientai, tačiau ir gerokai jaunesnių klasių moksleiviai, vis dažniau lankosi pas repetitorius. Tačiau jei vaikų gabumai būtų tinkamai įvertinami dar jaunesniame amžiuje ir jiems suteikiamas būtent jų konkrečius gabumus atitinkantis udgymas – to tikrai nereikėtų. Juk vaikas, pusę dienos sedėjęs pamokose, o vėliau dar lankantis kelias repetitorių klases – gerokai varginamas“, – sako I.Ramanauskienė.
Pasak pradinės mokyklos „Žiniukas“ direktorės, kone kiekvienas vaikas yra kam nors gabus: „Tiesiog mūsų visuomenėje iki šiol šių gabumų nėra ieškoma“. Dažniausiai prie gabumų priskiriami muzikos, meno, sportiniai gabumai, tačiau visiškai ignoruojamas akademinis gabumas. Kitaip tariant – imlumas konkrečiai arba visoms mokslo šakoms.
„Gabių vaikų akademijos“ užsakyta internetinė apklausa atlikta šių metų rugsėjo – spalio mėnesiais. Jos metu apklausta per 300 respondentų.
Neformalaus ankstyvo gabių vaikų ugdymo programa „Gabių vaikų akademija“ yra bendras VšĮ „Žiniukas“, Vilniaus universiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto projektas gabiausiems Lietuvos vaikams. Akademijos steigėjai vykdo specialią programą pradinių klasių moksleiviams, kuri turėtų padėti atskleisti gabių vaikų potencialą, stiprinti kūrybiškumą ir motyvaciją. „Gabių vaikų akademija“ priklauso Europos gabių vaikų tarybai (European Council for High Ability). Daugiau informacijos apie programą rasite interneto svetainėje www.gabiuvaikuakademija.lt.