• Verslas

    Šiaulių bankas „Kernavės aveniu II“ projektui skyrė 2,6 mln. eurų finansavimą

    Šiaulių bankas suteikė 2,6 mln. eurų finansavimą nekilnojamojo turto bendrovei UAB „Incentra“, kuri priklauso „Infra Group“ įmonių grupei. Finansavimas skirtas Šnipiškių mikrorajone plėtojamam gyvenamojo būsto projektui „Kernavės aveniu II“. „Kernavės aveniu II“ – A++ energetinės klasės daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje, Kernavės g. 14., kurio bendras naudingas plotas apie 2500 kv. m. Iš viso pastate suprojektuota 50 butų su balkonais, kurių plotas siekia nuo 30 iki 80 kv. m. Pirmame pastato aukšte bus įrengtos komercinės patalpos. Preliminari daugiabučio namo statybos pabaiga numatoma 2023 metų pirmąjį ketvirtį.  Šiaulių banko Vilniaus regiono ir filialo verslo klientų direktoriaus Kęstučio Griniaus teigimu, „Kernavės aveniu“ projektas yra perspektyvus, nes plėtojamas atgimstančiame ir sparčiai augančiame Šnipiškių mikrorajone.…

  • Laisvalaikis

    Nuo prabangių kvepalų iki išmaniųjų laikrodžių: kas juos vienija?

    Visą nuotraukų galeriją rasite šioje nuorodoje: https://we.tl/t-F39NI3Ltf2 Kokiais mitais apie kvepalus ir išmaniuosius laikrodžius vis dar nepagrįstai tikime? Ar kvepalų kvapas priklauso nuo paros laiko? Kaip kvepalus ir šiuolaikinius išmaniuosius laikrodžius veikia mūsų kūno temperatūra? Į šiuos klausimus buvo atsakyta išmaniųjų laikrodžių pristatymo renginyje, kuris vyko gegužės 18 d. sostinėje, viešbutyje „Narutis“. Renginyje dalyvavo ir garsūs šalies žmonės – Robertas Kalinkinas, Inga Žuolytė, Gabrielius Vagelis, Ilona Radavičiūtė, Simonas Urbonas, renginio vedėjas Tadas Rimgaila ir kiti. Renginio metu kvepalų kūrėja Živilė Burdaitė atskleidė, kas bendro tarp prabangių kvepalų bei išmaniųjų laikrodžių. Šiandien, kurdami savo stilių, vienodai daug dėmesio turime skirti tiek laikrodžiui ant riešo, tiek kvepalams, kuriais kvėpinamės. Būtent todėl technologijų…

  • Verslas

    Ar įmanoma suderinti įmonės plėtrą ir visuomenės socialinių problemų sprendimą?

    Lietuvoje jau įprasta girdėti tokias sąvokas, kaip socialinis verslas bei socialinio poveikio projektai. O tai, kad tokio pobūdžio verslams ir organizacijoms reikia pagalbos iš valstybės, palengvinant finansavimo galimybes, kalbama ir Europoje, ir Lietuvoje. Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) viena iš pirmųjų pradėjo teikti tiesiogines paskolas socialinio poveikio projektus vykdantiems verslams lengvatinėmis sąlygomis. Apie tokio pobūdžio veikla užsiimančių verslų bei organizacijų situaciją Lietuvoje INVEGAI sutiko papasakoti Nacionalinio socialinės integracijos instituto (toliau – Žmogui.lt) direktorė Monika Stankevičiūtė. Mažais žingsneliais link teigiamų pokyčių Nacionalinis socialinės integracijos institutas, o jei trumpiau – Žmogui.lt – tai organizacija, kuri ne tik gina žmogaus teises, bet ir kuria įvairias socialines iniciatyvas. Nuo…

  • Sveikata

    Svarstote tapti organų donoru? Sutikimą galite pasirašyti užsukę į vaistinę

    Aktyvus 27 metų vyras, jauna mergina, gyvenusi kelionių ir įdomių darbų kupiną gyvenimą bei dviejų mažų vaikų motina. Visiems jiems teko išgirsti tą pačią gąsdinančią diagnozę – širdies nepakankamumas. Šiandien jie džiaugiasi suteiktu antru šansu gyventi ir už tai yra dėkingi savo donorams. Todėl nauja Nacionalinio transplantacijos biuro ir Šaulių sąjungos socialinė iniciatyva „Organų donorystei – TAIP!” drauge su žymiais žmonėmis kviečia apmąstyti donorystės galimybę ir nuo šiol sutikimą pasirašyti paprasčiausiai užsukus į vaistinę. Vienas donoras gali padėti 7 žmonėms Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių transplantacijos laukia 301 vienas žmogus. Nors ne visiems pavyksta sulaukti donoro pagalbos, Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius Arūnas Bagotyrius pastebi, kad transplantacijų skaičius pastaraisiais metais…

  • Įvairenybės

    VERT pakeitė teisės aktus, numatančius tvarką neeilinio izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos kainos koregavimo atveju

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pakeitė Elektros energijos kainos, rezervinės galios, izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo, izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodiką (metodika) ir Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašą (toliau kartu – projektai). Pakeitimai atlikti siekiant nustatyti tvarką, kurią VERT taikytų neeilinio izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos kainos koregavimo atveju. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos kainodarą apibrėžia metodika, o sąnaudų atskyrimą ir paskirstymą – aprašas. Esminiai pakeitimai: ·      Apibrėžta, jog neeilinis izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos kainos koregavimas gali būti reikalingas norint skubiai reaguoti į neplanuotą svarbiausios izoliuoto darbo paslaugos savikainos dedamosios (kuro…

  • Studijos

    VU docentas apie prastus matematikos egzamino rezultatus: rutininių uždavinių sprendimas atbukina rimtesnį mąstymą

    Vis dar gajus stereotipas, kad matematikos studijų absolventai daugiausia dirba mokytojais. Tačiau matematika yra visur aplink mus. Ją galima pastebėti visuose mūsų kasdienio gyvenimo aspektuose – nuo technologijų iki literatūros, inžinerijos, finansų ir net knygų redagavimo. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) docentas Martynas Manstavičius ir studentė Viktorija Sikorskytė įsitikinę – matematikos žinios praverčia kasdieniame gyvenime ir leidžia į situaciją pažvelgti iš įvairių kampų. „Kantrybės“, – į klausimą, kokių asmeninių savybių reikia matematikui, vienbalsiai atsako doc. M. Manstavičius ir V. Sikorskytė. Jų ryšys užsimezgė per paskaitas – kasmet jai dėsčiusiam docentui studentė perduodavo ir kursiokų klausimus. Šiandien doc. M. Manstavičius – V. Sikorskytės bakalauro baigiamojo darbo vadovas. Pasak…

  • Verslas

    Per pirmuosius metus „Paupio turguje“ apsilankė beveik 1,5 mln. lankytojų, nuomininkai skaičiuoja 7,5 mln. Eur apyvartą

    Praėjusią gegužę pandemijos gniaužtuose atsidaręs „Paupio turgus“ per metus  sulaukė beveik 1,5 mln. lankytojų, o nuomininkai skaičiuoja beveik 7,5 mln. Eur apyvartą. Per 60 proc. sėdimų vietų skaičių auginęs “Darnu Group” kuriamas turgus šiemet laukia ir lankytojų skaičiaus, ir apyvartos augimo.   Šiandien „Paupio turguje“ veikia 16 restoranų, 3 barai ir 3 krautuvėlės, siūlantys išskirtinę skirtingų pasaulio virtuvių ir produktų įvairovę. Turgaus vadovė Rūta Chadasevičiūtė pasakoja, jog pradžioje susidūrė su dviem iššūkiais. Vienas jų – užklupęs gausus lankytojų srautas, kuris pareikalavo skubių investicijų.  „Atsidarėme karantino metu ir nors talpinome 450 žmonių, įspūdžių  pasiilgę miestiečiai privertė mus suprasti, kad reikia sparčiai didinti pajėgumus – reikėjo daugiau ne tik sėdimų vietų, bet ir…

  • Verslas

    Ukrainos karo pamokos: atėjo metas žaliosios energijos proveržiui

     Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) pasiryžo dar labiau skatinti žaliosios energijos transformaciją. Tokiu būdu ketinama pasiekti strateginių tikslų – drastiškai sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, spręsti klimato kaitos problemas ir suvaldyti įsibėgėjusią infliaciją. Karas Ukrainoje Lietuvai taip pat suteikė šansą žaliajai transformacijai, bet ar sugebėsime juo pasinaudoti? Prasidėjus karinei invazijai į Ukrainą, ES suprato, kad yra itin priklausoma nuo rusiškų energetinių resursų, už kuriuos gautais pinigais Rusija finansuoja karinę agresiją. Siekdama mažinti šią priklausomybę, Europos Komija patvirtino „REPowerEU“ planą, kuriame  keliamas tikslas iki 2030 m. visiškai atsisakyti energetinių resursų iš Rusijos. Kita vertus, net ir pakeitus rusišką iškastinį kurą importu iš kitų šalių, ES yra labai…

  • Studijos

    KTU mokslininkai: elektros energetika visuomet buvo ateities specialybė

    Dažnas moksleivis, besirenkantis būsimą specialybę, apgalvoja kiekvienos srities pliusus ir minusus. Štai viena sritis reikalauja daugiau atsakomybės, kita generuoja daugiau pajamų, o trečioji, galbūt, atrodo ypač perspektyvi. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dėstytojų, energetika vienija visus išvardintus punktus. Planuojama, jog šiemet Elektros inžinerijos bakalauro studijų programą baigs 14, Atsinaujinančiosios energetikos – 19 studentų, o magistro laipsnio Elektros energetikos inžinerijos studijų programą – 12, Energijos technologijų ir ekonomikos  – 21 studentas, tačiau energetikos sektoriuje vis dar jaučiamas specialistų trūkumas. KTU Elektros energetikos sistemų katedros docentas Audrius Jonaitis spėja, jog viena iš priežasčių, kodėl mažiau abiturientų renkasi inžinerines specialybes, gali būti kasmet mažėjantis moksleivių, kurie laiko brandos…

  • Studijos

    Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi hipotetiniai ateities scenarijai

    2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui – 108 metai. Tarptautinė galių pusiausvyra irgi greičiausiai atrodys kitaip – prognozuojama, kad dabartinį Didįjį septynetą (G-7) iki 2050-ųjų pakeis augantis septynetas. Ką šie neapibrėžtumai gali reikšti Lietuvai ateityje? „Manoma, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos ateičiai veiksmų bus auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių režimų“, – sako Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikė, „Lietuva 2050” dalykinės komandos vadovė dr. Sigita Trainauskienė. Vilniaus universitete (VU) surengtoje teminėje Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Stipri Lietuva kintančiame pasaulyje: valstybės saugumas ir vaidmuo regione bei pasaulyje“ saugumo ekspertai ir politikai…