Lietuvoje SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad prieš įvedant eurą gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, klydo nedaug – maždaug 10 procentų. Tačiau praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumo dėl kainų eurais nepadaugėjo. Gyventojai tiksliau ėmė nurodyti ne pirmo būtinumo prekių kainas eurais, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų, bet tikslumas nurodant kai kurių kasdienių maisto prekių – duonos, batono, sviesto, vištienos ar dešrelių – kainas sumažėjo. Įvedus eurą tiksliau, palyginti su laikotarpiu iki euro įvedimo, kainas eurais nurodyti ėmė vyresnio amžiaus gyventojai ir tie, kurie nuolat seka savo išlaidas – pildo išlaidų žurnalą. Įvedus naują valiutą daugeliui kainos eurais aiškesnės nepasidarė Remiantis gegužės pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, penktadalis…
3 vietos, kur verta dairytis finansinės paramos studijoms
Valstybės finansuojamą studijų vietą pavyksta gauti ne kiekvienam, tad daugiausia nerimo nauja mokslo metų pradžia sukelia į mokamas vietas įstojusiems studentams. Tačiau jie neturėtų nusiminti ar jaustis pasirašę sau kelių metų nuosprendį. Pagal Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) statistiką, daugiau nei 50 proc. į valstybės nefinansuojamas vietas įstojusių abiturientų anksčiau ar vėliau pereina į nemokamas vietas. Taip pat egzistuoja kelios vietos, kur studentas savo iniciatyva gali ieškoti būdų studijų kainai kompensuoti. Universitetai patys remia pažangiausius Daugelyje universitetų už gerus studijų rezultatus studentai gauna skatinamąsias stipendijas, o už kultūrinę, sportinę ir kitą visuomeninę veiklą yra skiriamos vienkartinės stipendijos. Aktyviai prisideda ir verslo įmonės, su kuriomis aukštosios mokyklos bendradarbiauja. Tokios stipendijos ne…
Lietuvių svajonių viršūnėje – savas verslas ir kelionė aplink pasaulį
Apie ką labiausiai svajoja lietuviai? Kas, jų manymu, ženklintų žymų jų gyvenimo pagerėjimą? Bendrovės „Mokilizingas“ atlikta apklausa atskleidė, kad dažniausia lietuvių svajonė yra pradėti savo verslą. Beveik tiek pat dažnai tautiečiai svajoja keliauti aplink pasaulį. Visuomenės nuomonės apklausoje buvo paprašyta atsakyti į klausimą, ką žmonės pasirinktų, jeigu lizingu galėtų įsigyti viską, apie ką tik jie drįsta pasvajoti. Paaiškėjo, kad daugiausia apklaustųjų rinktųsi pradinį kapitalą verslui. Šį pasirinkimą nurodė net 16 proc. apklausos dalyvių. Beveik tiek pat – 15 proc. – jų pasirinktų kelionę aplink pasaulį. Kelionė aplink pasaulį buvo bene vienintelis ne tiek praktiškas pasirinkimas tarp itin racionalių, išmintingo gyvenimo praktika pagrįstų pasirinkimų. Pastarieji, kaip ir visos apklausos rezultatai, atskleidė…
„Wizz Air“ pirmenybinio įlaipinimo paslauga – su papildomu nemokamu bagažu
„Wizz Air“, didžiausia mažų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, pirmenybinio įlaipinimo paslaugas papildė galimybe į orlaivio saloną įsinešti papildomą bagažą*. Šis paslaugos papildymas – tai vienas iš kelių pastaruoju metu įdiegtų atnaujinimų, tęsiant tradiciją ir toliau didinti keleivių komfortą bei pasitenkinimą skrydžiais. Kompanijos keleiviams, įsigijusiems pirmenybinio įlaipinimo paslaugą (kaip atskirą paslaugą, „Plus Fare“ ar „WIZZ Privillege Pass“ paslaugų dalį), leidžiama su savimi gabenti ir papildomą nedidelį asmeninį daiktą kartu su mažu ar dideliu orlaivio salono bagažu.** „Nuolat stengiamės savo klientams suteikti daugiau, išlaikydami žemas kainas. Vadovaujamės įsitikinimu, kad visada yra galimybė procesus tobulinti dar labiau, o keleivių atsiliepimai tik parodo, kad žemų kainų, kurias siūlome milijonams keleivių,…
„Maxima“ kasose išgryninamos vis didesnės grynųjų pinigų sumos
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, grynųjų pinigų išsiėmimo iš debeto ar kredito kortelės paslauga parduotuvių kasose besinaudojantys klientai išsiima vis didesnes grynųjų pinigų sumas. Lyginant praėjusių metų pirmojo ketvirčio ir 2015 metų to paties laikotarpio duomenis, išgrynintų pinigų suma „Maxima“ prekybos centruose išaugo daugiau kaip penktadaliu. To priežastis gali būti tai, kad pinigų išgryninimo paslauga kasose Maxima klientams nieko nekainuoja. „Prieš ketverius metus pradėję diegti šią paslaugą savo parduotuvėse visų pirma galvojome apie patogumą pirkėjams: kad pritrūkus grynųjų jiems nereikėtų ieškoti artimiausio bankomato, tai jie galėtų padaryti tiesiog kasose, atsiskaitydami už pirkinius. Šiandien galime teigti, kad ši paslauga pasiteisino ir nuolat populiarėja. Tikėtina, tam įtakos gali turėti ir didėjantys bankų pinigų…
Pasaulio čempionas Lukas Laurinaitis: „Krepšinis – atsvara mano fizinei negaliai“
Prieš kelias savaites Lietuvos kurčiųjų vyrų rinktinė, treniruojama Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojo Algimanto Šato, tapo pasaulio čempione, planetos pirmenybėse Taivane iškovojo auksą. Lukas Laurinaitis, vienas jauniausių komandos žaidėjų, teigia, kad po pergalės praėjus net kelioms savaitėms vis dar tebesijaučia labai laimingas. „Tai buvo mano svajonė, kuri išsipildė. Pergalės skonis išties saldus, iškovoti medaliai yra išlieto prakaito, gautų traumų ir ilgų treniruočių rezultatas. Rinktinės žaidėjų vienybė, trenerio Algimanto Šato profesionalumas, motyvacija siekti ir kovoti iki pabaigos paskutinėmis sekundėmis lėmė pergalę prieš Ameriką. Euforiją pajutome iš karto, riedėjo džiaugsmo ašaros, o širdis, atrodė, išlips iš krūtinės. Tai atsiminsiu dar ilgai“, – jausmais po pergalės dalijasi lengvasis krašto puolėjas L. Laurinaitis. Iš…
SEB: banko kortelės stumia centus iš kišenių
Šalies gyventojai už smulkius iki trijų eurų vertės pirkinius antrą šių metų ketvirtį kortelėmis atsiskaitė kone tris kartus dažniau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Labiausiai išaugo jaunų žmonių ir senjorų, atsiskaitančių kortelėmis už smulkius pirkinius, skaičius. SEB banko duomenimis, klientų iki 25 metų, atsiskaitančių kortele už pirkinius, kurių vertė neviršija trijų eurų, skaičius per metus padidėjo daugiau negu tris kartus. Vyresni negu 65-erių senjorai už nedidelius pirkinius kortele antrą šių metų ketvirtį atsiskaitė 2,8 karto dažniau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Pastebime, kad vis daugiau pirkėjų teikia pirmenybę mokėjimo kortelei. Veikiausiai senjorus daugiau atsiskaityti kortele ir už nedidelės vertės pirkinius paskatino euro įvedimas. Euro centų monetų vertė yra…
Rygos oro uostas pasitiko 50 milijoninį keleivį
Tarptautiniame Rygos oro uoste sutiktas jubiliejinis 50 milijoninis oro uosto keleivis. Ja tapo Monika Skābarniece, į Rygą iš Miuncheno atvykusi „airBaltic“ oro linijomis. „Tai didis Rygos oro uosto pasiekimas – nuo oro uosto įkūrimo pradžios aptarnauta net 50 milijonų keleivių. Jų skaičius ir toliau auga, tad tikiuosi, jog šiais metais oro uostas spės aptarnauti daugiau nei 5 milijonus keleivių. Noriu padėkoti oro uosto komandai, valdybai bei didžiausiam vežėjui oro uoste – Baltijos šalių oro bendrovei „airBaltic“, siūlančiai itin plačias keliavimo iš Rygos galimybes“, – sako Latvijos transporto ministras Anrijs Matīss. „Mūsų bendros pastangos padėjo pasiekti nuoseklaus Rygos oro uoste aptarnaujamų keleivių skaičiaus augimą. Tikėtina, jog dar šiais metais bus aptarnaujami…
Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema pradės veikti savaite vėliau
Teisingumo ministerija informuoja, kad savaitei, iki rugpjūčio 10 dienos, atidedama Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos veiklos pradžia. Šios sistemos, leisiančios priverstinį išieškomų pinigų nurašymą iš skolininkų sąskaitų vykdyti centralizuotai, veikimo pradžia atidedama, nes į ją numatytu laiku nebuvo perkelti visi sklandžiam sistemos veikimui reikalingi duomenys. Pradėjus duomenų perkėlimą į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą paaiškėjo, kad ne visus reikalingus duomenis galima sukelti automatiniu būdu. Dėl šios priežasties per artimiausią savaitę trūkstami duomenys, būtini sklandžiam sistemos startui, bus įrašyti mechaniniu būdu. Naudojantis Teisingumo ministerijos iniciatyva naujai sukurta Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema, bus užtikrintas įstatymuose įtvirtinto proporcingumo principo įgyvendinimas, t. y. principo, kad skolininkui neturint pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, visiems…
Spartesnės BVP plėtros ilgai laukti nereikės
Išankstinio Statistikos departamento vertinimo duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį BVP palyginamosiomis kainomis buvo 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Rezultatas nėra užburiantis, tai net mažas žingsnelis atgal, palyginti su pirmojo ketvirčio tendencijomis. Pirmąjį 2015 m. pusmetį šalies verslas vis dar „virškino“ Rusijos sankcijų ir kritusios šios šalies perkamosios galios pasekmes mūsų eksporto apimčiai. Šių metų sausio-gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eksportas sumažėjo 4 proc., importas išaugo 1,3 proc. Tuo tarpu apdirbamosios pramonės, kurios du trečdaliai yra orientuota į eksportą, produkcija 2015 m. sausio-birželio mėn. buvo 5,3 proc. didesnė nei prieš metus. Šis neatitikimas yra paradoksalus tik iš pirmo žvilgsnio, kadangi reikia atsižvelgti į tai, jog eksporto…