Ryte laikrodis rodo neįprastai aukštą pulsą, naktį užfiksuoja netolygų širdies darbą, o po treniruotės perspėja apie per ilgai neatsistatantį ritmą. Išmanieji laikrodžiai daugeliui jau tapo ne tik kasdieniu aksesuaru, bet ir savotiška sveikatos stebėjimo priemone. Pastebėję neįprastus rodiklius vieni juos ignoruoja, kiti – sunerimsta ir pradeda ieškoti atsakymų internete ar gydytojo kabinete. Vis dėlto specialistai primena: nors išmanieji įrenginiai gali padėti anksčiau pastebėti tam tikrus organizmo signalus, diagnozės jie nenustato. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad pacientai dėl išmaniųjų laikrodžių fiksuojamų pokyčių šiandien kreipiasi gerokai dažniau nei anksčiau. „Įvairios technologijos tampa kasdiene sveikatos stebėjimo priemone, todėl žmonės greičiau pastebi galimus nukrypimus ir dažniau kreipiasi gydytojo konsultacijai“,…

Tyrimas atskleidė: vidinė ramybė tampa naująja žmonių gerovės valiuta Šiandien saugumas žmonėms vis dažniau reiškia ne tik finansinį stabilumą, bet ir vidinę ramybę. Draudimo bendrovės BTA užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas apklaustųjų pasiruošimą netikėtumams sieja su emociniu stabilumu ir ramybe. Specialistai pastebi, kad nuolatinis informacijos srautas, neapibrėžtumas ir kasdienis atsakomybių krūvis skatina žmones ieškoti būdų, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą bei sumažinti kasdienę įtampą. Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojams svarbiausia apsaugoti savo sveikatą – tai nurodė 55 proc. respondentų. Žmonės vis aiškiau supranta, kad gera savijauta apima ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, todėl vidinė ramybė šiandien tampa ne mažiau svarbi nei finansinis stabilumas.…

Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje: poilsiaujame prie ežerų, vaikštome miškuose, vykstame į žygius ar leidžiame savaitgalius sodybose. Tačiau kartu su šiltuoju sezonu suaktyvėja ir erkės. Specialistai primena, kad Lietuva išlieka šalimi, kurioje registruojamas didžiausiais sergamumas erkiniu encefalitu Europoje, nors dalis žmonių vis dar atidėlioja skiepus arba abejoja vakcinų nauda. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja dr. doc. Evelina Pukenytė sako, kad pagrindinis skiepo tikslas – apsaugoti žmogų nuo sunkių ligos komplikacijų. „Šis skiepas reikalingas tam, kad apsisaugotume nuo sunkių komplikacijų, kurios gali išsivystyti persirgus erkiniu encefalitu“, – teigia gydytoja. Liga gali baigtis ilgalaikėmis komplikacijomis Erkiniu encefalitu sergantis žmogus patiria galvos smegenų uždegimą, kuris gali būti nuo lengvos iki labai…

Nors alergijos simptomai daugeliui atrodo lengvai atpažįstami ir nesudėtingai kontroliuojami, dalis žmonių juos vis dar linkę gydyti savarankiškai, nesikreipdami į gydytojus. Tuo metu netinkamai pasirinkti vaistai ar uždelstas gydymas gali ne tik pabloginti savijautą, bet ir lemti rimtesnes sveikatos problemas. Apie dažniausias pacientų daromas klaidas, kada pakanka nereceptinių vaistų, o kada jau vertėtų kreiptis į gydytoją, pasakoja Garliavos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Odeta Šepetienė. „Pacientai, kuriems anksčiau nebuvo diagnozuotos alerginės ligos, lengvus simptomus dažniausiai pradeda gydyti savarankiškai, pasitarę su vaistininku. Dažniausiai tai būna alerginio rinito požymiai: čiaudulys, nosies užgulimas, sloga, akių niežėjimas ar ašarojimas. Taip pat žmonės neretai patys gydo odos bėrimus ar niežulį“, – pasakoja šeimos gydytoja. O.…

Laboratorinių tyrimų rezultatai šiandien daugeliui tapo lengvai pasiekiami – vos atlikus tyrimus, jų rodiklius dažnai galime matyti telefono ekrane ar savitarnoje. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema: žmonės vis dažniau bando rezultatus interpretuoti savarankiškai, lygina juos su artimųjų, draugų ar net kitų laboratorijų rodikliais, atsakymų ieško internete ar dirbtinio intelekto įrankiuose, todėl neretai be reikalo sunerimsta. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga. „Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis…

Daugelis žmonių dienos pabaigoje jaučiasi emociškai išsekę, sunkiau susikaupia, tampa irzlesni ar jaučia poreikį tiesiog pabūti tyloje. Nors tokį nuovargį dažniausiai siejame su dideliu darbo krūviu, miego trūkumu ar įtemptu gyvenimo ritmu, specialistė atkreipia dėmesį į dar vieną, dažnai nepastebimą veiksnį – nuolatinį foninį triukšmą. Net įprasti aplinkos garsai ilgainiui pradeda varginti Pasak emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, tai, kaip stipriai žmogų veikia aplinkos dirgikliai, pirmiausia priklauso nuo nervų sistemos jautrumo. „Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus. Tokiems žmonėms net…

Alergijos šiandien yra vienas dažniausių imuninės sistemos sutrikimų, su kuriuo susiduria vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Jų atsiradimą lemia ne vienas, o daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių – nuo aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčių iki genetinio polinkio. Kadangi alerginės reakcijos gali būti labai įvairios ir pasireikšti skirtingose organizmo sistemose, svarbu suprasti jų priežastis, simptomus bei diagnostikos galimybes. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Šėrienė sako, kad alergijų daugėja dėl besikeičiančio gyvenimo būdo, perdirbto maisto, buitinės chemijos vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo. Šiltėjant klimatui ilgėja augalų žydėjimo sezonas, todėl žmonės ilgiau kontaktuoja su žiedadulkėmis. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto junginiais dirgina gleivinę ir didina organizmo jautrumą alergenams. Per daug sterili…

Vos tik oras sušyla, daugelis savaitgalius leidžia sode ar kieme – vieni imasi sodinti pirmuosius augalus, kiti tvarko po žiemos atgijusią aplinką, o treti – tiesiog mėgaujasi galimybe daugiau laiko praleisti gryname ore. Šis sugrįžimas prie mėgstamų šiltojo sezono ritualų daugeliui tampa tikru poilsiu, tačiau specialistai primena – net ir maloniausi darbai kūnui gali tapti nemenku iššūkiu, jei po žiemos prie fizinio krūvio grįžtama pernelyg staigiai. BTA draudimo duomenys rodo, kad su darbais sode, kieme ar sodyboje susijusios traumos pasitaiko dažnai – 2025 m. užregistruota daugiau nei 100 tokių atvejų. „Dažniausiai susižeidžiama dirbant su elektriniais ar benzininiais įrankiais, pjaunant medžius bei šakas, taip pat paslydus ar nukritus nuo kopėčių. Tarp…

Nuolatinis nuovargis, dažnesnės infekcijos, alergijai būdingi simptomai ar prasta savijauta ne visada turi aiškią priežastį. Kartais už to gali slypėti uždegiminiai procesai, imuninės sistemos pokyčiai ar tam tikrų medžiagų trūkumas. Norint tiksliau suprasti, kas vyksta organizme, dažnai neužtenka vieno tyrimo. Tokie rodikliai kaip CRB, bendras kraujo tyrimas (BKT) ar vitamino D koncentracija padeda įvertinti skirtingus organizmo procesus ir leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie bendrą sveikatos būklę. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad šių rodiklių vertinimas kartu padeda geriau suprasti, ar organizme vyksta uždegiminiai procesai, kaip reaguoja imuninė sistema ir kas gali lemti suprastėjusią savijautą. „Pavyzdžiui, CRB padeda įvertinti uždegimo aktyvumą, bendras kraujo tyrimas leidžia matyti organizmo…

Daugelis vyrų į gydytojus kreipiasi tik tada, kai atsiranda aiškūs simptomai ar pablogėja savijauta. Tačiau dalis organizmo pokyčių ilgą laiką vystosi nepastebimai ir nesukelia jokio ryškaus diskomforto. Specialistai pabrėžia, kad net ir gerai besijaučiantys, fiziškai aktyvūs vyrai gali turėti sveikatos sutrikimų, apie kuriuos dar nežino. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas sako, kad nemažai ligų vystosi tyliai, todėl žmogus ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų. „Padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio pokyčiai, gliukozės apykaitos sutrikimai, kepenų suriebėjimas ar inkstų funkcijos pokyčiai dažnai nesukelia jokio skausmo ar ryškaus diskomforto. Žmogus gali jaustis pakankamai gerai, būti darbingas, sportuoti, o tuo metu organizme jau gali vykti pokyčiai, kurie po kelerių metų didina infarkto, insulto,…