Buitis, Namai

Tyrimas: 57 proc. lietuvių pridarę nuostolių draugams tikisi išsisukti su atsiprašymu

Netyčia pridarę nedidelių nuostolių draugams ar kitiems gerai pažįstamiems asmenims beveik trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų tiesiog atsiprašytų, dar ketvirtadalis iš mandagumo pasiūlytų atlyginti materialinius nuostolius, bet tikėtųsi, kad to neprireiks. Tokius duomenis atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu tyrimų kompanijos „Spinter Research“ atliktas tyrimas.

Tyrimo duomenimis, savo pažįstamiems padarytus nedidelius materialinius nuostolius pinigais atlyginti pasiryžę 12 proc. lietuvių. Dar maždaug dešimtadalis (11 proc.) ieškotų kitokių būdų, kuriais netiesiogiai išpirktų savo kaltę – padovanotų dovaną ar padarytų kokią nors paslaugą. 5 proc. gyventojų tokiose situacijose stengtųsi visai nekreipti dėmesio ir elgtųsi taip, tarsi nieko nenutiko.

Be to, paaiškėjo, kad net ir patiems nukentėjusiems priimti pinigus už patirtą nedidelę žalą iš draugų ne visuomet yra patogu. Tyrimas atskleidė, kad vidutinė pinigų suma, kurios asmeniui nebūtų nepatogu priimti iš draugų ar pažįstamų už patirtą žalą yra 49 eurai. Tuo metu padarytai žalai atlyginti draugams ar pažįstamiems dažniausiai nebūtų nepatogu pasiūlyti 40 eurų siekiančios sumos.

Psichoterapeutas Olegas Lapinas gyventojų nenorą pažįstamiems asmenims pridarytus nedidelius nuostolius atlyginti pinigais aiškina žmonių siekiu išlaikyti ribą tarp savo ir svetimo.

„Pinigus mes suvokiame kaip universalų nuasmenintą vertės ekvivalentą, kurį dažniausiai tenka naudoti bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, o neretai ir apskritai apsieinant be žmogiškojo kontakto – atliekant elektroninius bankinius pavedimus ar kitokiais būdais. Dėl to į artimus santykius neretai vengiama įtraukti piniginį aspektą. Kitu atveju tuos, kuriuos laikome artimais, tarsi sulyginame su bet kuriuo kitu, tolimu ir svetimu“, – sako O. Lapinas.

Vis dėlto, O. Lapino teigimu, kiekvienas pridaręs rūpesčių ar nuostolių savo draugui ar artimajam jaučia būtinybę situaciją tam tikru būdu išspręsti, išlaikyti gerus santykius ir nepalikti nuoskaudų. Dėl to visų pirma stengiamasi atsiprašyti, pasiūlyti tam tikrą pagalbą ir tik tuomet, kai tai tampa neišvengiama dėl nuostolių dydžio ar pobūdžio, atlyginti žalą pinigais.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius sako, kad net ir santykinai nedidelė materialinė žala daugeliu atveju yra nemaloni, todėl kiekvienas iš tiesų norėtų, kad nuostoliai būtų atlyginti. Vis tik, kai nuostolių pridaro draugai ar pažįstamieji nukentėjusysis atsiduria keblioje situacijoje.

„Viena vertus, niekas nenori patirti nuostolių – nesvarbu, ar jie siekia 10 ar 100 eurų. Kita vertus, niekas taip pat nenori ir susigadinti santykių su draugais, todėl jaučia spaudimą atlaidžiau žiūrėti į jų padarytą žalą ir dėl to neretai prisiimti finansinius nuostolius. Sukėlę rūpesčių pažįstamiems nesmagiai, žinoma, jaučiasi ir kaltininkai. Jiems taip pat ne visuomet patogu paprasčiausiai išsitraukti iš piniginės banknotus ir tiesiog paduoti nukentėjusiam draugui į rankas. Juolab, kad ir daugelis draugų tokiose situacijose dažnai primygtinai atsisako priimti pinigus“, – sako T. Nenartavičius.

Visai kitaip, anot T. Nenartavičiaus, yra, kai nuostolius atlyginti gali nesusijusi pusė – pavyzdžiui, draudimo bendrovė. Tokiu atveju, turintiems asmens civilinės atsakomybės draudimą, nuostolių nepatiria nei žalos pridaręs gyventojas, nei ją patyręs, todėl niekas nesijaučia nejaukiai.

Įdomu, kad dėl pridarytų nedidelių nuostolių draugų tiesiog atsiprašyti labiausiai linkusios namų šeimininkės (37 proc.), smulkieji verslininkai (37 proc.) ir specialistai bei tarnautojai (34 proc.). Tuo metu būtinybę ir atsiprašyti, ir pinigais padengti nuostolius dažniausiai mato bedarbiai (20 proc.) ir aukščiausio lygio vadovai (16 proc.). Taip, tarsi nieko nebūtų nutikę, tokiose situacijose dažniausiai elgtųsi bedarbiai (9 proc.) ir ūkininkai (9 proc.).

Balandžio mėnesį visoje Lietuvoje atlikto tyrimo metu iš viso apklausta daugiau nei tūkstantis šalies gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų

Parašykite komentarą