Teisėsauga, kriminalai

Seimo narės Agnės Bilotaitės pranešimas: „Dėl galimai stambaus masto valstybės turto iššvaistymo kreiptasi į teisėsaugos ir atsakingas valstybės institucijas“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir Generalinę prokuratūrą dėl galimai stambaus masto valstybės turto iššvaistymo manipuliuojant akcijomis ir atliekant kitus neteisėtus veiksmus.
Kreipimasis susijęs su Birutės Davidonytės ir Šarūno Černiausko publikacija „Pagauk, jei gali: slapti „šiukšlynų milijonierių žaidimai“ (publikuota 2017-06-20 www.15min.lt), taip pat Birutės Davidonytės publikacija „Šiukšlynų milijonieriai: kas pasipelnė iš aukso vertės statybų, pareikalavusių 127 milijonų eurų“ (publikuota 2017-06-19 www.15min.lt) bei tos pačios autorės rašiniu „Kaip išleisti 127 milijonai: pažadai liko popieriuje, o kaltų nėra“ (publikuota 2017-06-21 www.15min.lt), kuriuose atskleisti dokumentų klastojimo (esminiai duomenys apie įmones, akcininkų sudėtį pateikiami atgaline data), fiktyvių bendrovių steigimo, melagingų duomenų VĮ Registrų centrui pateikimo faktai, leidžiantys pagrįstai manyti, kad neteisėtai veikiant rašiniuose minimiems asmenims valstybei galėjo būti padaryta didelė žala.
Konkurencijos tarybai keliamas klausimas, ar įmonės, kurios laimėjo viešųjų pirkimų konkursus ir Lietuvos miestuose pastatė atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, nepažeidė sąžiningos konkurencijos principų. Publikacijoje pateikti faktai apie Vilniaus MBA gamyklos statybos konkursą laimėjusios kompanijos „Energesman“ bei Kauno ir Kėdainių MBA įrenginių statytojos „RTS Infra Construction“ akcijų mainus leidžia įtarti buvus kartelinius susitarimus tarp rašinyje minimų verslininkų.
Už 127 milijonus eurų Lietuvoje buvo pastatyta 10 atliekų rūšiavimo gamyklų. Aplinkos ministro Kęstučio Navicko teigimu, Lietuvai užtektų tik trijų tokių gamyklų. Nors veikia net 10, jos nepateisino investicijų ir iki šiol nepasiekia keliamų tikslų.
Kreipimesi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką prašoma paaiškinti, kaip atsitiko, kad turime triskart daugiau gamyklų, kurios veikia neefektyviai, o valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos šių objektų statybai ir eksploatacijai naudojamos neracionaliai.
„Ką jūsų vadovaujama ministerija ketina daryti siekdama išsklaidyti kilusius įtarimus dėl galimai neskaidrių ministerijos pareigūnų sprendimų įgyvendinant MBA statybų projektus Lietuvoje? Ir kaip ministerija užtikrins, kad valstybės biudžeto lėšos šiems objektams eksploatuoti toliau bus naudojamos skaidriai ir racionaliai?“, – kreipimesi ministro A. Navicko klausia Seimo narė A. Bilotaitė.
 
 

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą