Nekilnojamojo turto kainos – kuo pasikliauti?
Nusprendęs pirkti ar parduoti būstą žmogus turėtų gerokai pasukti galvą. Pastaruosius keletą metų nekilnojamojo turto (NT) kainos smarkiai stiebėsi į viršų, o dabar rinką pasiekia vis daugiau prieštaringos informacijos – vietos bendrovės toliau tikina, kad dėl menkos pasiūlos būstas ir toliau brangs, o gerą vardą turinčios užsienio agentūros užsimena apie NT kainų kritimą.
Menka pasiūla
Šalies NT rinkos dalyviai – statybos bendrovės, tarpinininkai, specializuoti interneto portalai – ir toliau pranešinėja apie smarkiai pabrangusį būstą bei prognozuoja tolesnį kainų kilimą.
Anot jų, viena svarbiausių priežasčių kainoms kilti – didelė būsto paklausa ir menka pasiūla. Kaip sako statybos bendrovės „Eika“ analitikas Matas Macijauskas, vasaros pabaigoje Vilniuje buvo parduodama 2100 naujų butų, o metų pradžioje – 2800.
Jo manymu, Vilniuje itin mažai statoma ekonominės klasės (iki 6 tūkst. Lt už kv. m) būsto, tad, jei dabartinė įtampa rinkoje pasibaigtų, šio segmento butai galėtų pabrangti.
„Uostamiesčio rinka iškreipta, nes daugiausia siūlomi brangūs būstai. Keli didesni pigaus būsto projektai turėtų atvėsinti rinką. Kaunas pastaruoju metu pasipildė pigaus būsto projektais, ir rinka aprimo. Čia situacija kurį laiką neturėtų kisti“, – prognozuoja „Eikos“ specialistas.
M. Macijauskas linkęs manyti, kad padėtį rinkoje lems komerciniai bankų būsto kreditų išdavimo politika bei palūkanos.
„Jei rinka ir susvyruos, tai atsilieps tik senos statybos būsto rinkai ir naujos statybos antrinei rinkai (tokiai, kurioje veikia perpardavėjai ir spekuliantai, nes šiame segmente kainos yra pernelyg pakeltos). Rinkai nurimus ir sumažėjus paklausai, pirmiausia pradeda panikuoti būtent šios rinkos dalyviai“, – svarstė specialistas.
Nors būsto paskolų palūkanos šiuo metu yra aukščiausios nuo 2001 m., Lietuvos banko duomenimis, gyventojai toliau noriai skolinasi. Liepą buvo pasiektas mėnesio rekordas – komerciniai bankai išdavė paskolų už 700 mln. litų.
„Ir iš savo bendrovės pardavimo dinamikos, ir iš rinkos apyvartos tempo pastebėjome, kad liepa nekilnojamojo turto sektoriui buvo labai geras mėnuo. Šiuo metu įjungti aliarmą dar anksti, o panikuoti nėra reikalo. Tačiau sekti informaciją būtina“, – sakė M. Macijauskas.
Užsieniečiai mato kitaip
Autoritetingos užsienio finansų institucijos mato kiek kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, „Danske Bank“ analitikai pareiškė, kad nekilnojamojo turto rinkos bumas prieina pabaigą ir išsipūtusios kainos pradės kristi. Anot banko, nekilnojamojo turto kainos daugiausiai krito Taline. Statistika ir kiti šaltiniai skelbia apie 10 proc. kainų sumažėjimą vien šiais metais.
Latvijos sostinėje nekilnojamasis turtas atpigo apie 5–8 proc. Vilniuje taip pat atsiranda ženklų, kad prasidės kritimas, tačiau kol kas per anksti teigti, kad kainos jau pasuko žemyn.
Investuotojams būti atsargesniems pataria ir „Barclays Capital“ ir NT portalas „Propertastic!“.
Kodėl užsienio ir vietos ekspertų vertinimai dėl būsto kainų tendencijų tokie skirtingi?
„DnB Nord“ banko analitikė Natalija Titova mano, kad Vakarų ekspertai Baltijos šalis vertina atsižvelgę į savo šalių patirtį. Pavyzdžiui, Švedijoje ilgą laiką būsto kainos kilo, NT burbulas sprogo 1992–1993 m.
„Gal dėl to, priešingai nei mes, skandinavai blaiviau žiūri į kainų kritimą“, – mano analitikė. Ji pabrėžia, kad panašios krizės Lietuva išvengtų, nes mūsų šalyje būsto paskolų portfelis yra dar labai mažas.
N. Titova sakė, kad dažnai užsienio ekspertai Baltijos šalis vertina kaip vieną junginį ir neatsižvelgia į šalių specifiką. Jei kainos krinta Taline ir Rygoje, dar nereiškia, kad tuo pat metu taip nutiks Vilniuje – juk Lietuvoje būsto paskolų bumas prasidėjo keleriais metais vėliau.
Karas viešojoje erdvėje
Vis dėlto analitikė pabrėžia, kad žinias dėl brangstančio būsto skleidžia „suinteresuoti ekspertai“ , atstovaujantys statybos ar NT tarpininkavimo agentūroms. O bešališkų NT rinkos komentuotojų beveik nėra.
„Daugelyje šalių centriniai bankai turi analitikų, analizuojančių situaciją NT rinkoje. Jie praneša apie perdėtai dideles kainas. Deja, iš Lietuvos banko jokios nuomonės negirdėti“, – teigė „DnB Nord“ ekspertė.
Ji sutinka, kad NT agentūroms reguliariai pranešant naujienas apie padidėjusias būsto kainas, žmonės pamažu pradeda tikėti, kad taip iš tikrųjų vyksta. Tačiau gyventojai pamažu pradeda atskirti grūdus nuo pelų.
„Žmonės jau įprato prie nuomonių įvairovės ir skelbimuose pasklebtomis kainomis ne visada tiki“, – sakė ji.
Viešųjų ryšių agentūrai vadovaujantis Kęstutis Gečas teigia, kad NT rinką vertinančios Vakarų institucijos dažniausiai remiasi bendrais makroekonominiais skaičiais ir menkai žino Lietuvos NT rinkos subtilybes. Tuo metu Lietuvos ekspertai labiau jaučia rinkos pulsą – jie gerai žino, kokia yra paklausa ir pasiūla.
Jo manymu, tik nedidelė gyventojų dalis sugeba įvertina ir vietos, ir užsienio informaciją, o didžioji masė nežino kuo tikėti.
Atidžiau sverti informaciją apie situaciją NT rinkoje pataria ir „Eikos“ specialistas.
„Žmonės, be abejo, yra nepatiklūs ir, bent jau šiandien, nenori tikėti NT atstovų pasisakymais, tad geriau pasikliauja nepriklausomais komentatoriais ar užsienio analitikais, kurie vargu ar tiksliai mato vidaus rinkos procesus. 2006 m. pavasarį, kai nebuvo įvestas euras, daug kas pranašavo, kad kainos kris. Į šias žinias buvo smarkiai sureaguota – didžiuosiuose miestuose NT paklausa smuko 30–40 proc., tačiau paskui turėjome staigų ir ilgą kainų kilimą.
Jokiu būdu tokio paties scenarijaus neprognozuoju šiemet, siūlau išklausyt visų pusių argumentus ir akylai stebėti bankininkų sprendimus dėl paskolų išdavimo“, – kalbėjo M. Macijauskas.
Šaltinis: www.alfa.lt
Griežtai draudžiama kopijuoti, cituoti ar kitaip naudoti tinklalapyje paskelbtą informaciją kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be straipsnio autorių sutikimo.
Komentuoti