Studijos

Mokyklai ir Respublikai išlikti – būtina bendrystė

Kaip sustiprinti šiuolaikinę mokyklą? Kaip jos gyvenimui suteikti daugiau kūrybiškumo, laisvės, supratimo ir pasitikėjimo vienų kitais? Kaip sutelkti mokyklos bendruomenę, įkvėpti ją bendradarbiauti ir drauge kurti savąją Respubliką? Pilietinės visuomenės institutas kartu su partneriais pristato naują pilietinio ugdymo medžiagą, kuri, tikimasi, ne tik padės sėkmingiau ugdyti mokinių pilietiškumą, bet ir mokyklos bendruomenės gyvenimą padarys savarankiškesnį, prasmingesnį, įdomesnį, tvirčiau jį susies su Lietuvos Respublikos kūrimu.

„Kodėl šiandien turime kalbėti apie bendrystę kaip Respublikos esmę? Pirmiausia todėl, kad ji suteikia saugumo jausmą, mažina vienatvę, nerimą, laiduoja pagalbą, perduoda kultūrą, padeda suvokti save, asmeniškai kelti tikslus ir išvien komandoje jų siekti“, – sako Henrikas Vaicekauskas, Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktorius.

Naujoji pilietinio ugdymo medžiaga parengta remiantis projekto „Kuriame Respubliką“ metu sukaupta patirtimi. Ją rengusių ekspertų teigimu, pilietiškumo ugdymas šių dienų mokykloje nepagrįstai nuvertinamas. Pilietinio ugdymo pamokos mokyklų bendruomenėms atrodo nesvarbios, o kitų mokomųjų dalykų turinys per menkai siejamas su svarbiais Lietuvos visuomenės gyvenimo klausimais, piliečiui reikalingomis vertybėmis ir idėjomis. Neretai ugdant pilietiškumą stinga mokiniams įdomių ir aktualių praktinių užsiėmimų.

Anot Pilietinės visuomenės instituto eksperto Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojo dr. Dariaus Kuolio, naujojoje pilietinio ugdymo medžiagoje pateikiama pasiūlymų, kaip formalųjį ugdymą pagyvinti neformaliomis veiklomis, akcentuojamos tos vertybės ir idėjos, kurios būtinos mūsų tapatybei kurti, bendruomenei išlikti.

Neformaliojo pilietinio ugdymo metodikose, skirtose bendrojo lavinimo mokykloms ir kolegijoms, ekspertai apibendrino geriausias mokinių įgyvendintas pilietines iniciatyvas. Pasiūlė ugdant pilietiškumą numatyti galimybes iki 10 proc. padidinti arba sumažinti mokomojo dalyko pamokų skaičių, keisti pamokų organizavimą ir dalį pamokų skirti projektinei, pažintinei, kultūrinei ar kitai mokiniams patraukliai veiklai, integruoti pilietinio ugdymo temas su kitais mokomaisiais dalykais ir kt.

„Dalyvavimas kasdieniame mokyklos gyvenime asmenybės augimui yra toks pat svarbus kaip ir pamokos. Gyvenimas mokykloje turi būti kupinas įdomios veiklos, įvykių, nuotykių, kurių iniciatoriumi, dalyviu gali būti bet kuris bendruomenės narys. Naujoji pilietinio ugdymo medžiaga – tai užuominos, kaip mokiniams leisti veikti“, – teigia Vaidas Bacys, Aukštelkės mokyklos direktoriaus, Šiaulių Didždvario gimnazijos pilietinio ugdymo ir istorijos mokytojas.

Be neformaliojo pilietinio ugdymo metodikų, parengti du papildomi istorijos ir lietuvių kalbos moduliai. Juose pateikta pasiūlymų, kaip esamą mokyklinės programos turinį pilietiškai suaktualinti, pasitelkus papildomus kontekstus, šaltinius, prasmingas praeities ir dabarties paraleles.

Taip pat parengta programa mokytojų ir mokyklų bendruomenių kvalifikacijai tobulinti, jų bendrosioms kultūrinėms kompetencijoms plėtoti ir pilietinėms galioms stiprinti. Ji padės pedagogams geriau suprasti savo vaidmenį šiandien kuriamoje Lietuvos Respublikoje, įžvelgti savo mokomojo dalyko pilietinį turinį ir atskleisti jį pamokose. Ekspertai taip pat siūlo naują programą pedagogus rengiančioms aukštosioms mokykloms.

„Įgyvendindami projektą, siekėme susieti Lietuvos jaunimą su viešuoju gyvenimu, padėti jam atrasti pilietinę, politinę kūrybą kaip svarbią gyvenimo sritį ir neatsiriboti nuo jos, pajusti savo pilietines galias. Be to, rūpėjo pažiūrėti, ar idėjos, kurios buvo gvildenamos Nepriklausomybės pradžioje, atgimimo aušroje, gali veikti ir šiandien. Viena tų idėjų buvo ta, kad mokykla – savarankiška bendruomenė, mažoji Respublika, laisvės erdvė, kurioje auginami laisvi žmonės“, – sako dr. D. Kuolys.

Ekspertų parengti metodikų, modulių ir programų projektai aptarti su beveik 300 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir studentų, administracijos darbuotojų, švietimo centrų atstovų.

Dalyvavimas projekte „Kuriame Respubliką“ mokiniams buvo puiki proga patirti, ką reiškia imtis iniciatyvos, kurti mažąsias Respublikas, priimti sprendimus ir keisti supančią aplinką. Jaunuoliai išsiaiškino ir sprendė savo bendruomenių problemas, vėliau dalyvavo nacionaliniuose projektuose „Skaidrumo laboratorija“, „Atgal į ateitį“ ir „Auginkime vieni kitus“, kurie sutelkė daugiau kaip 5 tūkst. mokinių.

Nuo 2012 m. projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Parašykite komentarą