Jei nežinome, kur einame, tai ir kelio nerasime

Žinios yra raktas į sėkmę. Todėl it amžini studentai stengiamės jų semtis kuo daugiau. Tačiau ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) specialistai taria griežtą „stop“ ir ragina ne tik kaupti žinias, bet ir pagaliau pradėti jomis naudotis. Kaip tą padaryti, pasakoja Darius Čibonis, pardavimų ir lyderystės ugdytojas, praktikuojantis ugdomojo vadovavimo specialistas.

Vis dažniau girdime linksniuojant terminą ugdomasis vadovavimas. Tačiau suvokti, kas tai yra iš tiesų, dar sunku. Atskleiskite paslaptį.

Lietuvoje

ugdomasis vadovavimas dažniau vadinamas tiesiog „koučingu“*. Tai metodikos, padedančios žmogui išsigryninti tikslus ir pačiam rasti jų įgyvendinimo būdą. Kartu tai ir bendravimo kultūra ar net gyvenimo būdas. Svarbiausia sąlyga – tikėti, kad aš ir žmonės aplink turi pakankamai vidinio potencialo pasiekti daugiau nei pasiekėme iki šiol.
Kai kas ugdomąjį vadovavimą sieja su psichoanalize ar psichologija. Tačiau svarbu paminėti vieną esminį skirtumą. Ugdomasis vadovavimas nesikoncentruoja į problemos priežastis ar į praeitį. Tai pozityvus žvilgsnis į ateities galimybes.

Vadinasi, ugdomasis vadovavimas tiki, kad visi turime pakankamai potencialo pasiekti užsibrėžtų tikslų patys. Tuomet kokį vaidmenį atlieka šios srities specialistas?

Ugdomojo vadovavimo žinovas – ne burtininkas ir ne magas, nurodantis, ką daryti. Toks specialistas taiko metodikas, kurios paprastai remiasi klausimais apie perspektyvą, sprendimus, į tikslus. Įrodyta, kad žmogaus mąstymas dirba klausimų-atsakymų forma. Todėl sąmoningai pakartoję specialistų klausimus, patys randame tinkamiausią atsakymą. Ugdomojo vadovavimo specialistas – tik įrankis, padedantis žmogui dirbti su savimi ir rasti sprendimus.

Kreipdamiesi į specialistą dažniausiai tikimės sulaukti naudingų patarimų. Tad ką ir kaip pataria šios srities žinovai?

Ugdomasis vadovavimas – kova su patarimais. Nes jie – tai įsikišimas į kito asmens mąstymo eigą. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir svetimas patarimas tik apriboja tą unikalumą. Tokiu požiūriu ugdomasis vadovavimas ir skiriasi nuo tradicinių mokymų.
Konsultavimas – tai procesas, kai sėkmingi tam tikros srities specialistai dalijasi patirtimi ir moko sekti jų pavyzdžiu. Štai ugdomasis vadovavimas patarimų nedalija, mat tiki, kad žmogus pats gali atrasti tinkamiausią kelią į sėkmę.

Kokią vietą įvairių mokymų sferoje užima ugdomasis vadovavimas?

Specialistų nuomone, ugdymo srities ateitis priklauso būtent šioms metodikoms. Visi nauji dalykai atsiranda neveltui. Ugdomasis vadovavimas – ne išimtis. Jo pasirodymas prieš keliolika metų buvo it atsakas nebeveiksmingoms metodikoms. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad ankščiau patarimai, kaip paduoti vizitinę kortelę, buvo naujiena. Šiandien, informacijos amžiuje, niekuo nebenustebinsi. Žmonės jau viską girdėjo. Nepaisant to, mes it užburti vis tiek stengiamės sukaupti vis daugiau žinių. Bėda, kad jų netaikome praktikoje. Todėl ir atsirado ugdomojo vadovavimo metodikos, primenančios, kad, išnaudodami jau sukauptą potencialą, patys galime įgyvendinti tikslus.

Kokia ateitis laukia tradicinių mokymų, kai į šios srities padangę įsiveržė minėtos metodikos?

Kaip ilgametis pardavimo ir lyderystės ugdytojas esu įsitikinęs, kad ugdomasis vadovavimas nenušluos nuo žemės paviršiaus tradicinių mokymų. Juk be vertingų žinių gerų rezultatų pasiekti nepavyks. Tačiau savo seminaruose taikau ir grupinio ugdomojo vadovavimo metodus. Pastebėjau, kad taip mokymai tapo kur kas efektyvesni.

Kokias sritis aprėpia šiuolaikinis ugdomasis vadovavimas?

Vyrauja kelios esminės sritys. Karjeros ugdymas – tai pagalba išsigryninti karjeros tikslus ir priimti veiksmų planą. Egzistuoja ir tikslų ugdymas. Jis padeda rasti tinkamus kelius tikslo link. Smulkaus verslo ugdymas padeda susiorientuoti šios srities labirintuose ir išsigryninti reikiamas strategijas. Unikali sritis – gyvenimo balanso ugdymas. Tai pagalba siekiant harmonijos įvairiose gyvenimo srityse.

Pasikeitusi įmonės kultūra – didelis pokytis. Kaip žinia, žmonės bijo esminių pasikeitimų ir jų vengia. Kokią tai turi įtaką?

Iš tiesų sunkiai priimame pokyčius. Esame įpratę susikurti savo komforto zoną ir gyventi jos ribose. Kas yra komforto zona? Tai įprastas darbas, įprastas laisvalaikis. Kai darome ką nors nuolatos, galime prognozuoti situacijas ir jaučiamės saugūs. Bet kai susiduriame su nauja galimybe ar iššūkiu, išsigąstame nežinomybės ir jai priešinamės. Todėl labai svarbu paminėti, kad ugdomasis vadovavimas skatina realizuoti turimą vidinį potencialą ir padeda kurti pokyčius.

Kokie žmonės linkę susidomėti ugdomuoju vadovavimu?

Tie, kurie jaučia, jog turi potencialo pasiekti daugiau ir nori pažadinti tam reikalingus gebėjimus. Yra ir netinkamų klientų. Tai žmonės, kurie laukia pokyčių, bet siekia keisti ne save, o kitus. Tokius klientus vadiname „skundikais“. Norintieji sužinoti, kas yra ugdomasis vadovavimas, tik iš smalsumo taip pat nėra idealūs klientai. Žmogus turi turėti konkretų norą, tikslą. Jei negalime įvardinti, ko siekiame, ir kelio nerasime.

* “Kategoriškai nesutinku su tokiu vertimu, kadangi „koučingo“ specialistas ne vadovauja, o yra partneris, kuris tiki žmogaus įgimtu potencialu ir padeda pačiam pasirinkti tiesiausią kelią užsibrėžtų tikslų link.” (Darius Čibonis)

Šaltinis: ManoKarjera.Lt
Griežtai draudžiama kopijuoti, cituoti ar kitaip naudoti tinklalapyje paskelbtą informaciją kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be straipsnio autorių sutikimo.