Galvosūkis įmonių savininkams: plėstis, jungtis ar jau parduoti?
Rekordinei infliacijai signalizuojant apie artėjantį lėtesnės ekonominės plėtros laikotarpį, įmonių valdymo specialistai įspėja, kad tokiomis sąlygomis konkuruoti nepajėgiančios, verslo plėsti neišgalinčios įmonės turės jungtis arba ieškoti naujų savininkų, rašoma “Verslo žiniose”.
Pasak jų, radikalius sprendimus geriausia priimti kuo anksčiau: taip jie galės būti geriau pasverti ir naudingesni.
Valdemaras Vaičekauskas, investicinės bankininkystės bendrovės „Hortus Investment“ valdybos pirmininkas, prognozuoja, kad artimiausiais metais konsolidacija, tikėtina, apims informacinių technologijų, mažmeninės prekybos, logistikos srityse dirbančias bendroves.
Būtinybę jungtis ypač jaus didžiųjų prekybos tinklų diktatą patiriančios mėsos perdirbimo, duonos gaminių įmonės.
„Didžioji dalis maisto pramonės įmonių neturi derybinių galių prieš didžiuosius prekybos tinklus, todėl jos priverstos daryti nuolaidas. Tai ypač išryškėjo vadinamojo prekybininkų „kainų karo su infliacija“ metu“, – aiškina p. Vaičekauskas.
Jo teigimu, vien mėsos perdirbimo rinkoje veikia apie 70 įmonių – daugelis jų yra smulkaus ir vidutinio dydžio bendrovės. Dėl didelės konkurencijos jos negali kelti mėsos produkcijos kainų, kiek didėja jų savikaina.
„Ateityje mėsos perdirbėjų turėtų mažėti – vieni bankrutuos, kiti bus priversti jungtis ar parduoti savo verslą“, – prognozuoja „Hortus Investment“ vadovas.
Pasak jo, pirmieji įmonių konsolidacijos daigai jau dygsta – susijungė dvi Šilalės rajono įmonės „Natanga“ ir Rovisa“, kiek anksčiau apie jungimąsi pranešė bendrovės „Agaras“ ir „Vilkė“.
Pertvarkyti verslą
Investicijų patarėjų paslaugas teikiančios „Hortus Investment“ vadovas teigia, kad šiuo metu Lietuvos bendroves maitina vidaus rinka, tačiau ateityje sėkmė priklausys nuo eksporto ir darbo našumo didinimo. Ši problema yra itin opi, nes įmonių našumas nekyla taip sparčiai, kaip didėja darbo užmokestis.
Anot p. Vaičekausko, nemažai verslininkų supranta, kad norint šias problemas spręsti, reikia naujų pažangių idėjų, gerinti vadybą. Vienas iš efektyviausių būdų – verslo konsolidacija.
Sujungus verslą padidėja įmonės perkamoji galia, mažinamos administracijos, logistikos sąnaudos, didesnei įmonei pigiau pritraukti kapitalą.
Tačiau verslo konsolidacija – sudėtingas procesas, nes net ir gerai strategiškai mąstantis verslininkas gali pritrūkti kompetencijos. Todėl į pagalbą reikėtų pasitelkti ekspertus, kurie pateiktų savo įžvalgas.
Anot p. Vaičekausko, statistika rodo, kad 70% pasaulyje vykstančių įmonių įsigijimų neduoda norėto rezultato.
Nemaža dalimi nesėkmę lemia tai, kad konsoliduojant verslą nėra naudojamasi ekspertų paslaugomis. Europos Sąjungoje kas antrame sandoryje pataria ekspertai, o Lietuvoje – tik kas dešimtame.
Klaidos – po sandorio
Kita iš pagrindinių daromų klaidų – nėra konkretaus plano, kokių tikslų prijungus ar sujungus verslą norima pasiekti. Be to, neįvertinami bendrovių kultūrų skirtumai. „Hortus Investment“ vadovo teigimu, bendrovių sujungimo klaidos dažnai išryškėja jau po sandorio.
„Tuomet darbuotojai dažnai netinkamai informuojami apie įmonių sujungimą – jiems kyla klausimų dėl pareigų, atlyginimo, karjeros. Sulėtėja darbo tempas, nes lyderiai laukia ir nesiima sprendimų – krenta darbo našumas“, – vardija p. Vaičekauskas.
Anot bendrovių strategijos specialisto, jei per 4–5 mėn. po sandorio nėra išsprendžiami lyderystės, bendros kultūros, žmonių motyvavimo aspektai, tikėtina, kad nebus pasiekti užsibrėžti tikslai.
Šaltinis: ManoKarjera.Lt
Griežtai draudžiama kopijuoti, cituoti ar kitaip naudoti tinklalapyje paskelbtą informaciją kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be straipsnio autorių sutikimo.
Komentuoti