Darbdaviams nori uždrausti šniukštinėti internete
Vienas iš išsamiausių informacijos apie būsimus darbuotojus šaltinių – internetas. Jis nesunkiai suteikia žinių apie darbuotojo laimėjimus ar neigiamus poelgius. Vis dėlto paieškos sistemų duomenimis greitai gali būti neįmanoma pasinaudoti, mat IT specialistai daro viską, kad neigiama informacija darbdavių tiesiog nepasiektų.
Pokalbis su potencialiu darbuotoju ir jo CV ne visada patenkina darbdavių norą sužinoti apie žmogų kuo daugiau. Kartais susidaryti platesnį vaizdą padeda rekomendacijos iš buvusių darboviečių. O neretai darbdavys tiesiog sėda prie kompiuterio ir paieškos sistemoje įvedęs „Vardenis Pavardenis“ pasineria į nesibaigiančios informacijos liūną.
Tačiau pastarasis informacijos rinkimo būdas greitai gali tapti nepasiekiamas. Vokietijos IT specialistai jau suka galvas, kaip uždrausti darbdaviams tikrinti potencialius darbuotojus „Google“ paieškos sistemoje. O įvairios įmonės siūlo ir kitą informacijos ribojimo galimybę: už tam tikrą mokestį jie gali pašalinti iš šios sistemos neigiamus asmeninius jūsų duomenis.
„Svingeriai“ netrukdo
Darius Bagdžiūnas, interneto sprendimų bendrovės „Gaumina“ direktorius, neslepia, kad prieš priimdamas naują darbuotoją žvilgteli į internetą. Dažniausiai vadovas naudojasi „Google“ paieškos sistema, nes ši pateikia nuorodas į visus tinklalapius. Nors internetinės informacijos gausa padeda daugiau sužinoti apie žmogų, tačiau, pasak p. Bagdžiūno, dar nėra buvę atvejo, kad jis nepriimtų darbuotojo dėl to, ką apie jį perskaitė.
„Visi kažkada buvo jauni. Tai metas, kai žmogus prikrečia visokių kvailysčių, o jos ir atsispindi internete. Klausimas, kaip į šią informaciją žiūri darbdavys. Jei jis mato, kad žmogus, tarkim, priklauso „svingerių“ klubui, ir dėl to jo nepriima, tai čia jau darbdavio siauros pasaulėžiūros klausimas. Žmonės turi įvairių pomėgių, tačiau tai nereiškia, kad, tarkim, po 2 metų tas žmogus netaps geriausiu įmonės darbuotoju“, – aiškina p. Bagdžiūnas.
Šaltinių yra daug
Akvilė Ramanauskienė, Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė, teigia informacijos apie būsimus darbuotojus internete neieškanti. Tačiau duomenis ji stengiasi susirinkti iš kitur ir niekada nesiremia vien tuo, ką pasakoja pats žmogus.
„Dažnai įdarbinu jaunus, patirties neturinčius žmones. Šį tą spręsti apie juos galima iš mokslo rezultatų, tačiau šie irgi ne viską pasako. Lygiai taip pat svarbu, kaip jaunuolis tuos pažymius gavo. Pašneku su dėstytojais ir išsiaiškinu, ar tai buvo jo juodas kruvinas darbas, ar žmogus vis dėlto yra mąstantis ir sugeba samprotauti“, – sako p. Ramanauskienė.
O štai Adomas Galdikas, UAB „Stella artis“ direktorius, nesiremia nei informacija internete, nei rekomendacijomis.
„Aš kalbu tik su pačiais darbuotojais ir to visiškai užtenka. Reikia žiūrėti į darbo rezultatus, į tai, ką žmogus nuveikė, ką sugeba. O tai, ką žmonės sako, yra nesvarbu“, – sako jis.
Informacijos ribojimas
Nors informacija internete kai kuriems darbdaviams nėra itin svarbi, tačiau ieškantieji darbo puikiai suvokia tokių duomenų svarbą ir savo įvaizdžiui internete skiria daugiau dėmesio. Keletas įmonių šioje srityje jau įžvelgė laisvą nišą ir už tam tikrą mokestį siūlo unikalią paslaugą – paslėpti neigiamus duomenis internete, kad darbdavys ar būsimas viršininkas nesužinotų įtaką galinčių daryti faktų. Tokios paslaugos realumas ir perspektyvos dar kabo ant plauko, kaip ir kito informacijos ribojimo būdo, kurį siūlo Vokietijos valstybinės duomenų apsaugos tarnybos. Ateityje jos turėtų uždrausti darbdaviams informacijos apie savo būsimus darbuotojus ar bendradarbius ieškoti internete.
Pagrindas tokiam draudimui yra darbdavių pasakojimai, esą naudodamiesi paieškos sistemomis, tokiomis kaip „Google“, jie dažnai ieško informacijos apie būsimų darbuotojų arba bendradarbių praeitį. Anot politikų, šis draudimas apsaugos darbo ieškančius žmones nuo galimos neigiamos reakcijos, kad jų prašymas gali būti atmestas dėl tokios neigiamos informacijos, rastos internete. Dar nėra tiksliai nuspręsta, kaip šiuos apribojimus reikėtų įgyvendinti, be to, tokį įstatymą Vokietijos parlamentas privalės susieti su ES duomenų apsaugos įstatymų grupe. Tačiau panašus draudimas jau buvo įvestas vienoje Vokietijos dalyje, kur darbdavys negalėjo pasinaudoti penkerių metų senumo informacija, rasta internete.
Neteisinga
Vadovai Lietuvoje šį sprendimą vertina įvairiai. Tie, kurie informacijos apie darbuotojus internete neieško, nesuka sau galvos dėl panašių draudimų. O štai „Google“ šalininkai ribojimus vadina netikslingais.
„Jei po pokalbio su žmogumi aš nesužinau, kad potencialus darbuotojas buvo teistas už muštynes diskotekoje, tai dar nereiškia, kad taip nebuvo“, – sako p. Bagdžiūnas.
Jo nuomone, kartais manome, kad priimame puikų žmogų, ir nežinome, ar jis iš tiesų atitinka įmonės vertybes. Gal jis ne tos pakraipos, ar panašiai. Internete tokius dalykus sužinoti įmanoma, „o juk daugiau informacijos yra geriau nei mažiau“.
Pasak p. Ramanauskienės, nors šiuo metu paieškos sistemomis ji nesinaudoja, tačiau jei reikėtų priimti specialistą, gal ir pasidomėtų, ką apie jį rašo internete.
„Gali žmogus pameluoti ir nuslėpti ką nors, taigi tos bendresnės informacijos apie jį reikia. Darbdavys turi teisę žinoti, ką jis priima į savo įmonę, o uždrausti pasidomėti internete, manau, būtų netikslinga“, – įsitikinusi ji.
Šaltinis: ManoKarjera.Lt
Griežtai draudžiama kopijuoti, cituoti ar kitaip naudoti tinklalapyje paskelbtą informaciją kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be straipsnio autorių sutikimo.
Komentuoti