“Baltpool”: rugsėjį vidutiniškai per dieną pirkta ir parduota elektros daugiausiai per biržos gyvavimo istoriją

2010 m. sausio 1 d. veiklą pradėjusi Lietuvos elektros birža užbaigė trečią savo veiklos ketvirtį. Rugsėjo mėnesį nepakito nei biržoje prisiregistravusių (24), nei aktyviai prekiaujančių dalyvių skaičius (18). Prekybos apyvarta Rugsėjį biržoje buvo suprekiauta 775.040,9 MWh elektros energijos, kas vertine išraiška sudarė 145.804.449 litus. Įvertinus prekybos dienų skaičių, vidutinė suprekiautos elektros energijos dienos apyvarta buvo 25 835 MWh. Pasiekta mėnesio vidutinė dienos apyvarta buvo didžiausia per visą prekybos istoriją ir buvo net 19 procentų

didesnė nei iki tol rekordine apyvarta pasižymėjusio rugpjūčio. Atsižvelgiant į dienų skaičių, trečią ketvirtį buvo suprekiauta 12 procentų daugiau nei antrąjį ir net 26 procentais daugiau nei pirmą šių metų ketvirtį. Per visą rugsėjo mėnesį pirmąkart nebuvo nei vienos dienos, kuomet biržos kiekinė apyvarta buvo mažesnė nei 20 000 MWh, ji netgi nė karto nebuvo mažesnė kaip 22 000 MWh. Dienos prekybos kiekiai svyravo nuo 22 849 MWh iki rekordinių 29 229 MWh per dieną. Pastebėtina ir tai, jog savaitgaliais suprekiauti kiekiai buvo vidutiniškai 6 procentais didesni, nei darbo dienomis. Didesnę apyvartą savaitgaliais lėmė Kruonio HAE darbo režimas, kuomet pildomas viršutinis vandens baseinas, taip pasiruošiant darbo dienomis dirbti gaminant pikinę elektros energiją. Rugsėjis buvo rekordinis mėnuo ne tik parduotu elektros energijos kiekiu, bet ir biržos mėnesio apyvarta pinigine išraiška. Piniginė vidutinė biržos dienos apyvarta siekė 4,8 milijono litų ribą ir siekė 4 860 148 litus. Tai buvo didžiausia piniginė apyvarta per visą biržos veiklos laikotarpį. Džiugu tai, jog palyginti su rugpjūčio mėnesio aukštumomis tokią apyvartą lėmė ne išaugusi biržos kaina, o stipriai išaugusi dienos apyvarta MWh. Susiformavusios kainos Rugsėjo mėnesį vidutinė elektros kaina biržoje palyginus su praėjusio mėnesio kaina sumenko 10 procentų ir siekė 187,27 LTL/MWh.. Vidutinė rugsėjo mėnesio kaina buvo 31,73 LTL/MWh didesnė, nei VKEKK nustatyta 155 LTL/MWh riba. Per visus devynis šių metų mėnesius vidutinė kaina biržoje tapo šiek tiek didesnė nei VKEKK nustatyta 155 LTL/MWh ir pasiekė 157,91 LTL/MWh ribą. Vidutinė trečio ketvirčio kaina buvo 188,43 LTL/MWh. Ši kaina buvo 44,78 LTL/MWh didesnė nei antrojo ketvirčio bei 47,29 LTL/MWh didesnė nei pirmo ketvirčio. Vidutinės paros kainos svyravo nuo 131,19 LTL/MWh iki 223,75 LTL/MWh, tačiau mažesnė nei 155,5 LTL/MWh kaina buvo tik dvi šio mėnesio dienas. Rugsėjo savaitgaliais elektros energijos kaina buvo vidutiniškai 25 LTL/MWh pigesnė nei darbo dienomis. Aukštų kainų formavimuisi įtaką darę veiksniai liko tie patys, kokie buvo prasidėjus vasarai: Lietuvoje elektros energijos jau nebegamino šiluminės elektrinės, Latvijoje pasibaigę polaidžiai dėl ko sumažėjo hidroelektrinėse gaminamos elektros pasiūla, bei ribojimai perduoti elektrą Latvijos ir Estijos tarpsisteminiame pjūvyje be išankstinio galių rezervavimo. Rugpjūtį įsibėgėję elektros perdavimo linijų remontai, kurie ribojo galimybę importuoti elektros energiją, pamažu slūgsta ir tai gali būti viena priežasčių, lemiančių tai, jog kaina rugsėjį buvo mažesnė nei rugpjūtį. Tiesa tiek Estijos, tiek ir Suomijos kainų zonose kainos rugpjūtį pakilo. Suomijoje šis pokytis sudarė apie 19 procentų. Elektros energija Suomijoje vis dar išlieka mažesnė nei Lietuvoje, tačiau jau matoma tendencija, jog Lietuvoje kainos mažėja, o ten – kyla.